Į muziejų šis svirnas lobynas pateko 1968 m. (perkeltas iš Grybų k., Sarių sen., Švenčionių r.). Tuomet, formuojant Lietuvos liaudies buities muziejų, kartu su kaimo trobesiais buvo atkelti ir keli dvaro pastatai (saugoti juos vietoje nebuvo galimybės). Muziejuje jie buvo pastatyti atokiau nuo sodybų, miške, pavienių trobesių sektoriuose. 2010 m. muziejuje atkūrus Aristavėlės dvaro rūmus, prie jų imta planuoti perkelti ir Grybų dvaro lobyną, su tikslu pradėti formuoti dvaro sodybos pastatų kompleksą. 2015 m. rudenį, seminaro metu (kartu su norvegų meistrais) Grybų dvaro svirnas – lobynas „persikraustė“ į Aristavėlės dvaro sodybą.

2017 m. vasarą darbai tęsiami vykdant projektą „Medinis Lietuvos architektūros paveldas: tradicinių/specialiųjų technologijų pažinimas ir tradicinių amatų mokymo aktualizavimas“. Projektas vykdomas kartu su Kultūros paveldo akademija (http://paveldo-akademija.lt/sample-page/). Projektą dalinai finansuoja Kultūros paveldo departamentas prie LR Kultūros ministerijos  bei Lietuvos liaudies buities muziejus.

Restauravimo darbų planas:

1. Pastatyti lobyną į numatytą vietą and akmens pamatų (požeminė pamatų dalis buvo išbetonuota prieš atkeliant svirną 2015 m.), patraukti apie 30 cm.
2. Atstatyti (tempimo metu deformuotą) lobyno konstrukciją.
3. Atkurti apatinį vainiką (vidinio rentinio), sujungti kolonų ir rentinio sienų konstrukciją į bendrą sistemą (sudėti jungiamuosius apatinius rąstus).
4. Restauruoti stogo konstrukciją: atkurti tarpinio karnizo tvirtinimą, stogo smailės (špiliaus) atramą (supuvusi), karnizo elementus, pergrebėstuoti naujomis kartimis stogą, uždengti jį skiedromis (trim eilėmis su paklotu).
5. Sudėti langus, duris, grindis.
6. Restauruoti laiptus, galerijos tvorelę.

Rugpiūčio mėn. atliekami konstrukcijos lyginimo, deformacijų atstatymo ir tvirtinimo darbai.

Restauravimo darbus atlieka meistrai dailidės: Romualdas Valantis, Martynas Gelbūda ir Laurynas Palaitis.

Svirno – lobyno ilgis apie – 6 m, plotis – 6 m, sienų aukštis – 6,0 m. Tai – kvadratinio plano, dviaukštis su galerijomis dvaro pastatas, stovėjęs gerajame kieme atokiau nuo ponų namo, saugiu atstumu gaisro atveju. Raiškaus silueto, su laiptuotu keturšlaičiu stogu, viršuje – bumbulu, grakščios architektūros dvaro sodybos pastatas ne tik puošė sodybą, bet ir reiškė kilmingą šeimininko statusą.

2015 m. prie šio objekto dirbo dvylika meistrų: Romas Valantis (meistras ekspertas, vadovavo darbams), Martynas Gelbuda, Andrius Žemaitis, Gintautas Gilutis, Gintas Adomaitis, Skirmantas Šapranauskas, Laurynas Palaitis, Virginijus Ražanskas, Alexander Pries, Tomas Nørstebø, Wilhelm Wollo, Tor Bryn. Trečią dieną prisijungė trys LLBM restauratoriai: Gintas, Gediminas ir Jonas.

2015 m. atliktų darbų vertinimas ir rekomendacijos:

Darbas buvo labai intensyvus, šiek tiek pritrūko laiko diskusijoms ir detaliam visų darbų apmąstymui bei įvertinimui;

• Nuardžius svirno – lobyno pirmo aukšto grindis paaiškėjo, kad pastatas konstrukciškai nepakankamai surištas ir nestabilus (sienos apie 15-20 cm aukščiau negu kolonų ilginis), todėl teko jį papildomai varžyti ir tvirtinti.
• Iš anksto nebuvo įvertinta tai, kad pastatas netelpa po aukštos įtampos laidais, todėl trečią seminaro dieną teko nuardyti stogą.
• Svarbu buvo sukirsti konstrukciškai patikimas tvirtas pavažas roges. Gaila, kad nebuvo atsižvelgta į Artūro pasiūlymą jas sutvirtinti įstrižainėmis. Tempiant žvyrkeliu vikšriniu traktoriumi pavažos gerokai deformavosi.
• Ardant svirną pastebėta, kad atkėlus jį prieš penkis dešimtmečius į Lietuvos liaudies buities muziejų jis nebuvo tinkamai ištirtas ir restauruotas: neatkurtas apatinis (matomai jau sutrūnijęs ir neišlikęs vietoje) rąstų vainikas, neatkurta pirmo aukšto galerijos grindų konstrukcija (nesujungta su pastatu į bendrą konstrukcinę struktūrą);
• Perkėlus svirną – lobyną į dvaro sodybą rekomenduojama tinkamai restauruoti atliekant minėtus darbus: atkurti apatinį vainiką, sujungti kolonų ir sienų konstrukciją į bendrą sistemą, tinkamai restauruoti stogo konstrukciją, atkurti tarpinio karnizo tvirtinimą.
• Restauruojant svirną – lobyną dvaro sodyboje reikės atkurti stogo konstrukciją (detalės sužymėtos ir susandėliuotos svirno viduje), stogo smailės (špiliaus) atramą (supuvusi), pergrebėstuoti naujomis kartimis stogą, uždengti jį skiedromis (trim eilėmis su paklotu), rekomenduojama ant gegnių dėti difuzinę plėvelę, (tarp gegnių ir skiedrų dangos paliekant oro tarpą vėdinimui), sudėti langus, duris, laiptus, grindis;
• Laiptai, langų stiklai, durys ir grindų lentos (sužymėtos) sukrautos svirno viduje.
• Dalis tvorelės turėklų statinių nupuvę, restauruojant taip pat bus keičiami naujais.
• Po svirnu-lobynu ties atramos taškais padaryti betoniniai pamatai (požeminėje dalyje). Rekomenduojama svirną pakelti domkratais, išlyginti (atstatyti horizontalumą ir vertikalumą), padėti pamatinius akmenis, galima/rekomenduojama atkurti in situ buvusį ištisinį palaidų lauko akmenų pamatą.

Siūloma svirne-lobyne sukurti dailidystės įrankių ekspoziciją (tai buvo pasiūlyta meistrų seminaro metu).

Kultūros paveldo specialistė dr. Rasa Bertašiūtė

2016 m. spalio mėn. 27 d. Lietuvos liaudies buities muziejuje visuomenei, kultūros, medinio paveldo specialistų bendruomenei duris atvėrė atstatytieji XVIII a. Aristavėlės dvaro rūmai, tuo pačiu oficialiai paskelbta  ir apie Medinės architektūros paveldo konservavimo, tyrimų ir mokymų  centro veiklos pradžią.

Renginys sulaukė nemažo visuomenės susidomėjimo, jame apsilankė  daugiau nei 125 asmenys. Renginio dalyviai galėjo apžiūrėti projekto įgyvendinimo laikotarpiu UAB „Kortas“ rūmuose atliktus tvarkybos darbus, klausydami muziejaus direktorės V. Reipaitės sveikinimo žodžio, išgirsti apie šių rūmų atsiradimo muziejuje istoriją, jų tvarkybos darbų etapus.

Medinės architektūros paveldo konservavimo, tyrimų ir mokymų  centro darbuotojai, kultūros paveldo specialistai dr. R. Bertašiūtė, R. Valantis interaktyviai supažindino su centro veiklos tikslais.

Muziejaus architektas R. Aranauskas kalbėjo apie Aristavėlės dvaro rūmų tvarkybos metu kilusias problemas ir sprendimus. Muziejininkai V. Baltrušaitis ir I. Dringelytė pristatė muziejaus fonduose saugomas dvaro baldų bei tekstilės kolekcijas. Renginio pabaigoje Kauno kvartetas (vadovas S. Bartulis) atliko baroko ir klasicizmo laikotarpių kompozitorių kūrinius, tuo pačiu pasidžiaugdamas gera rūmų salės akustika.

Lietuvos liaudies buities muziejuje projekto pabaigos viešinimo renginys, Medinės architektūros paveldo konservavimo, tyrimų ir mokymų  centro atidarymas rengiamas įgyvendinant projektą „Medinės architektūros paveldo konservavimo, tyrimų ir mokymo centro vystymas, pritaikant buvusio Aristavėlės dvaro rūmų pastatą“, kurį remia Europos ekonominės erdvės finansinis mechanizmas ir Lietuvos Respublika.

Atliekant Architektūros paveldo konservavimo, tyrimų ir mokymo centro kultūros paveldo tyrimų darbuotojų: dr. Rasos Bertašiūtės ir Romo Valančio, muziejaus architekto Ruslano Aranausko parengtas praktines užduotis, muziejuje aplankyti Aristavėlės dvaro rūmai bei į dvaro sodybą perkeltas svirnas, Šveicarijos kaime (Jonavos r.) – dvaro rūmai, svirnai Stučių (Utenos r.) ir Salų (Ignalinos r.) kaimuose bei sinagoga Žiežmarių miestelyje (Kaišiadorių r.). Užduočių aptarimas ir po jų sekusios gyvos diskusijos daugeliui mokymų dalyvių suteikė svarbių žinių, pritaikomų profesinėje veikloje, tvarkant, prižiūrint medinį paveldą. Įžvalgomis ir patirtimi ne tik pranešimo metu mielai dalinosi projekto partnerio Buskerudės amatų centro ir Buskerudės Fylkeskommune Norvegijoje meistras – mokytojas Tore Per Sønju, palinkėjęs sutelkti dėmesį į skirtingų vietovių meistrystės „dialekto“ tyrimus ir tradicijos išsaugojimą bei atgaivinimą.

Lietuvos liaudies buities muziejuje mokymai surengti įgyvendinant projektą „Medinės architektūros paveldo konservavimo, tyrimų ir mokymo centro vystymas, pritaikant buvusio Aristavėlės dvaro rūmų pastatą“, kurį remia Europos ekonominės erdvės finansinis mechanizmas ir Lietuvos Respublika.