Turas parengtas taip, kad galėtų patikimai būti naudojamas edukacinėms veikloms mokyklose, būreliuose, įvairiuose mokymuose: medžiaga pateikta su aukštos raiškos nuotraukomis, vaizdo įrašais, išsamiais aprašymais trimis kalbomis – lietuvių, anglų ir vokiečių. Tai – tęstinis didelės apimties projektas, 2018 m. pradėtas su Aukštaitijos virtualiu turu, o kitąmet numatomas tęsti su Žemaitijos regionu. 

Ką tik baigtą įgyvendinti projektą ,,Muziejus be sienų: Dzūkijos regiono ir tremties sektoriaus 3D virtuali projekcija“ finansuoja Lietuvos kultūros taryba, o po Dzūkiją su kameromis šmirinėjo ir geriausių kadrų ieškojo įmonė „3D Vilnius“. Dalijamės trumpu pokalbiu su įmonės vadovu Sauliumi Balsiu:

O dabar – kviečiame užmesti akį, įkišti nosį, įkelti koją ir dar visaip kitaip užeiti! 

Eglė Gelažiūtė-Pranevičienė

Kultūros projektų vadovė

Įgyvendinant Lietuvos kultūros tarybos finansuojamą projektą, buvo surengta birželio – spalio mėnesiais vykusi paroda, kurioje buvo eksponuojamos Lietuvos nacionaliniame, Lietuvos dailės, Šiaulių „Aušros“, nacionaliniame M. K. Čiurlionio, Vytauto Didžiojo karo, Kauno miesto, Kretingos miesto, Ukmergės kraštotyros ir Lietuvos liaudies buities muziejuose saugomos kompozicijos, supažindinančios su etnografinių lėlių kūryba prieškario Lietuvoje, XX a. 6–9 dešimtmečiuose ir XXI a. pradžioje. Taip pat – tarpukaryje etnografinių lėlių kūrėjų Honorotos Ivanauskienės ir Sofijos Moisiejievienės sukurtų lėlių nuotraukos, dvi žymios dailininkės Konstancijos Petrikaitės-Tulienės etnografinių lėlių ekspozicijos, tautodailininkų Onos Bakamauskienės, Laimos ir Petro Levickų, Jadvygos Šemetienės ir Bronislavo Žimanto darbai.

2019 m. birželio 13 d. įvyko parodos, kuri buvo atvira dar ištisus keturis mėnesius, atidarymas. 

LLBM muziejininkė N. Pliuraitė-Andrejevienė parengė kūrėjų ir jų veiklos aprašymus, kurie buvo išversti į anglų, rusų ir vokiečių kalbas, atsižvelgiant į daugiakultūrį muziejaus lankytojų profilį. Buvo parengti ir stacionarūs informaciniai stendai, ir pasitelktos mobilios šiuolaikinės parodos eksponavimo priemonės – įsigyti 4 planšetiniai kompiuteriai (su specialiais rakinamais, lengvai modifikuojamais ir perkeliamais stovais), kuriuose pateikta aukščiau minėta medžiaga apie parodoje eksponuojamų lėlių kūrėjus keturiomis kalbomis. Taip pat – 2 ekspoziciniai televizoriai mūsų papročius ir pramogas iliustruojantiems filmams – jau atidarymo metu buvo rodytos ištraukos iš dokumentinio filmo apie kretingiškio lėlininko B. Žimanto darbus.

Vienas įdomiausių ir naujoviškiausių parodos akcentų ir traukos objektas, kvietęs lankytojus užeiti – holograminis 3D ekranas (3D LED FAN), transliuojantis specialiai šiai parodai sukurtą etnografinės lėlės, atkurtos pagal archyvinę tokios lėlės nuotrauką, animaciją. Jis pritvirtintas prie tautiniais rūbais aprengto manekeno rankos ir gali būti pateikiamas tiek tokiu būdu, tiek atskirai.

Projektą finansavo Lietuvos kultūros taryba

Lietuvoje gausybę tokių kultūrinių projektų remia Lietuvos kultūros taryba, šiemet finansavusi net keturis mūsų muziejaus projektus. Du iš jų – renginių ciklą ,,Laikinoj atminty” ir parodą „Etnografinių lėlių kompozicijos. Darbai, papročiai ir pramogos“ – jau esame įgyvendinę. Pradėtas įgyvendinti įtraukiantis projektas, kuris pasigirs jau kitame muziejaus sezone ,,Garso instaliacijos Lietuvos liaudies buities muziejaus miestelyje“, kurio metu pagal lietuvių literatūros kūrinius penkiuose muziejaus miestelio pastatuose pasigirs profesionalių aktorių įgarsintos, binauraliniu būdu įrašytos garsinės pjesės. Tai dar vienas būdas sustiprinti asmenines muziejaus lankytojų patirtis.

Šiuo metu baigiama rengti Dzūkijos regiono ir tremties sektoriaus 3D virtuali projekcija, vykdoma įmonės 3D Vilnius, pratęsianti Aukštaitijos regionu pradėtą virtualaus muziejaus turo idėją nuolatiniam muziejaus pasiekiamumui ir edukacijai. Štai čia galite išvysti keletą kadrų iš būsimo turo:

Metai pamažu sukasi į šiltesnį apklotą, į savo vietas gula nuveikti darbai ir spragsi naujos mintys kitam sezonui. Štai įgyvendinome dar vieną Lietuvos kultūros tarybos finansuotą projektą ,,Laikinoj atminty”, kuriame gyvai dalyvauti galėjote birželio ir rugsėjo metu organizuotose konferencijose, apgobtose meniniais skaitymais ir muzika. O dabar, pasimėgauti akims ir pamaitinti smalsumui – elektroniniai konferencijų pranešimų leidiniai! Beje, tekstai nepateikti gryna moksline kalba, juose daug artimos istorijos ir dalykų, apie kuriuos retai kada kalbama.

Pirmojoje dalyje – pranešimai iš konferencijos „Nemuno virsmas mariomis“, skirtos Kauno marių šešiasdešimtmečiui paminėti. Antrojoje – iš rugsėjį vykusios konferencijos „Man ir šiandien tie vandenys spindi…“, skirtos vietovardžių metams. Renginiai ir leidinys parengtas įgyvendinant Lietuvos kultūros tarybos finansuojamą projektą – renginių ciklą „Laikinoj atminty…“. Dėkojame visiems prisidėjusiems ir dalyvavusiems!

Rugsėjo 15 d., sekmadienį, muziejaus svečiai turėjo progą praleisti neeilinę popietę – čia vyko Vietovardžių metams skirtas renginys „Man ir šiandien tie vandenys spindi…“ (Jonas Aistis). Popietę pradėjo Rumšiškių kultūros centro direktorė Gražina Kazanavičienė ir Lietuvos liaudies buities muziejaus direktorė Gita Šapranauskaitė. Dar prieš prasidedant konferencijai, buvo pagerbti buvusio Pievelių kaimo, kurio teritorijoje įkurtas Lietuvos liaudies buities muziejus, gyventojai – jiems muziejaus direktorė įteikė kvietimus visą gyvenimą nemokamai lankytis muziejuje. Tuomet vyko rimtoji, pažintinė renginio dalis – konferencija. Pranešimus apie muziejaus kūrimąsi Pievelių kaime ir Rumšiškių valsčiaus savivaldą skaitė muziejininkės Inga Levickaitė-Vaškevičienė ir dr. Aistė Lazauskienė, o geologė dr. Danguolė Karmazienė supažindino su Kauno marių ir apymario geologija. Prieš prasidedant antrajai, linksmajai daliai – vokalinių ansamblių šventei – renginio svečiai turėjo progą pasišnekučiuoti bei pasivaišinti naminiu sūriu su medumi, sausainiais ir karštais gėrimais. Pasotinus protą ir kūną, atėjo metas pasotinti sielą nuostabia muzika ir poeto Jono Aisčio eilėmis, kurias deklamavo renginio vedėja, aktorė Virginija Kochanskytė. Gražiais balsais ir puikia nuotaika džiugino Žiežmarių kultūros centro Pakertų skyriaus duetas, Baisogalos moterų vokalinis ansamblis, Prienų kultūros centro Pakuonio moterų ansamblis, Visagino Č. Sasnausko menų mokyklos mokytojų vokalinis ansamblis, moterų ansamblis „Mejszagolanki“ iš Nemenčinės daugiafunkcinio centro Maišiagalos skyriaus ir, galiausiai, vietiniai dainininkai – Rumšiškių kultūros centro mišrus vokalinis ansamblis „Žigla“. Kad visi renginio dalyviai grįžtų dar labiau dvasiškai pakylėti, Rumšiškių klebonas kun. Gintas Rumševičius popietę užbaigė suteikdamas palaiminimą.

Dėkojame nuostabiajai Virginijai Kochanskytei už šiltą ir poetišką renginio vedimą, pranešėjoms už pažinimo praplėtimą, dainininkams – už minčių pakylėjimą, kun. Gintui Rumševičiui – už dvasinį peną, visiems, prisidėjusiems prie renginio organizavimo – už rūpestį ir dėmesį detalėms, o visiems svečiams – už gerą nuotaiką ir šilumą.

Tai buvo paskutinis projekto „Laikinoj atminty…“ renginys, dalinai finansuojamas Lietuvos kultūros tarybos ir organizuojamas Lietuvos liaudies buities muziejaus, Rumšiškių kultūros centro, Kauno marių regioninio parko direkcijos ir Kaišiadorių muziejaus.

Nuotraukos Elenos Braziulienės.

Rugsėjo 11-13 d. Lietuvos liaudies buities muziejuje vyko tarptautinis simpoziumas „Co-creative cooperation and participatory culture“ (liet. Kūrybinis bendradarbiavimas ir dalyvavimo kultūra), įgyvendinant projektą „Co-creative cooperation with culture volunteers and managers“ pagal NordPlus Adult programą. Į simpoziumą atvyko projekto dalyviai iš Danijos (Interfolk, Pilietinės visuomenės instituto ir Nacionalinės suaugusiųjų meninio ir kultūrinio švietimo asociacijos), Norvegijos (Vestvågøy savivaldybės Kultūros skyriaus), Latvijos (CultureLab organizacijos) ir Lietuvos (Lietuvos liaudies buities muziejaus) drauge su delegacijomis iš savo valstybių.

Į muziejų susirinkę projekto dalyviai dalinosi gerosiomis patirtimis skaitydami pranešimus apie tai, kaip jiems pavyko bendradarbiauti su įvairiomis institucijomis, įtraukti savanorius ir tokiu būdu įgyvendinti pačius įvairiausius bei įdomiausius projektus. Daug pridėtinės vertės suteikė ir diskusijos grupelėse – buvo kalbama apie tai, kaip pradėti kūrybinio bendradarbiavimo projektus, juos sėkmingai plėtoti bei kaip vietos bendruomenėms perteikti simpoziumo metu įgytą patirtį, žinias ir gebėjimus grįžus namo. Žinoma, neapsieita ir be kultūrinės programos – simpoziumo dalyviams muziejaus gidai suorganizavo ekskursiją po muziejų bei po Kauno senamiestį. Dalyviai džiaugėsi atliktais prasmingais darbais, nauju įkvėpimu, pažintimis bei jaukia muziejaus aplinka.

Daugiau sužinoti apie projektą galite čia.

Nuotraukos Elenos Braziulienės.

Išnyko vietovės kažkieno laikinoj atminty palikdamos tik savo vardus… Retas, kuris susimąstome, o kas gi slepiasi po marių paklotu, kokie miesteliai ir vietovės glūdi marių dugne su savimi nusinešdami savo paslaptis?.. O kiek dar nežinomų vietovių, kurių vardus mena vyresnioji karta, o gal jau tik rašytiniai šaltiniai?..

2019 m. liepos 13 d. Lietuvos liaudies buities muziejaus Aristavėlės dvare vyko antrasis Lietuvos liaudies buities muziejaus drauge su Rumšiškių kultūros centru, Kauno marių regioninio parko direkcija ir Kaišiadorių muziejaus įgyvendinamo projekto renginių ciklo „Laikinoj atminty…“ renginys. Šis renginių ciklas – tiltas tarp nūdienos ir praeities vietovių bei asmenų, kurių jau nebeliko, bet jų atmintis dar gyva.

Antrasis renginys – Jono Aisčio poezijos skaitymai po ąžuolu. Muzikinė-literatūrinė popietė, skirta J. Aisčio 115-osioms gimimo metinėms.

Renginys buvo pradėtas garso įrašu, kuriame pats J. Aistis skaito savo poeziją, taip sukuriant skaitomos bei dainuojamos J. Aisčio poezijos magiją Arisatvėlės dvaro menėje.

Rumšiškių kultūros centro direktorė Gražina Kazanavičienė susirinkusiems pristatė Rumšiškių bendruomenės narius – Rumšiškių seniūnę Eugeniją Genevičienę, Rumšiškių kleboną Gintą Rumševičių, Lietuvos liaudies buities muziejaus direktorę Gitą Šapranauskaitę ir Lietuvos liaudies buities muziejaus direktoriaus pavaduotoją informacijai ir muziejininkystei dr. Eligijų Juvencijų Morkūną, kuris buvo vienas iš J. Aisčio muziejaus įkūrimo iniciatorių ir pagrindinių pagalbininkų.

Susirinkusiuosius dainuojamąja poezija pradžiugino dainuojamosios poezijos kūrėja ir atlikėja Ilona Papečkytė, kuri pirmoji pradėjo dainuoti Jono Aisčio poeziją. Renginio metu skambėjo J. Aiščio eilėraščiai „O kai tave visi atstums“, „Katarsis“, „Kryžkelė“, „Ak, kaip nuostabiai tos žvaigždės žėri“ bei menininko Jono Meko „Žeme, žeme“.

2015 m. Kaišiadorių rajono savivaldybės Jono Aisčio literatūros premijos laureatas Vladas Vaitkevičius susirinkusiems perskaitė keletą eilėraščių iš savo poezijos knygos.

Juknėnų Antano ir Motiejaus Miškinių literatūrinės-etnografinės sodybos muziejininkė Rimanta Gaidienė pristatė Utenos kultūros centro Sudeikių skyriaus vokalinį ansamblį „Sudeikiečių gaida“ (vad. Audronė Misiukaitė), kuris atliko poetų J. Aisčio, A. Miškinio bei Utenos klebono Povilo Klezio eilėraščius virtusius dainomis.

2018 m. Kaišiadorių rajono savivaldybės Jono Aisčio premijos laureatas Edmundas Janušaitis sukūrė J. Aisčio ir savo kūrybos kompiliaciją. Perskaitė J. Aisčio eilėraščius „Draugams“, „Vėlinės“, „Spalvingas ruduo “ bei skambant gitaros muzikai atliko savo dainas „Stikliniam laše“, „Juodos valtys krante?“ bei dainą palinkėjimą „Eilėraščio dangus“ iš Edmundo Janušaičio knygos „Skylėti akmenys“.

Rumšiškių kultūros centro direktorė Gražina Kazanavičienė pasidalino prisiminimu apie J.Aisčio seseris vienuoles Mikaliną ir Eleonorą Aleksandravičiūtes, kurios visuomet atsiveždavo sausainių į J. Aisčio minėjimus bei pakvietė susirinkusiuosius pasidalinti pasidalinti prisiminimais bei įspūdžiais prie puodelio kavos.

Dėkojame renginio dalyviams, kūrėjams bei atlikėjams už drauge sukurtą atminties renginį.

Kultūros projektų vadovė

Justina Jakštaitė

Nuotraukos Justinos Jakštaitės

Lietuvos liaudies buities muziejus partnerio teisėmis dalyvauja Lietuvos integralios muziejų informacinės sistemos (LIMIS) plėtros, modernizavimo ir naujų el. paslaugų projekte „Virtualus muziejus“ (projekto Nr. 02.3.1-CPVA-V-526-01-0004). Projektas įgyvendinamas pagal 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 2 prioriteto „Informacinės visuomenės skatinimas“ 02.3.1-CPVA-V-526 priemonę „Kultūros turinio skaitmeninimas ir sklaida“, kurio tikslas – modernizuoti Lietuvos integralią muziejų informacinę sistemą (LIMIS), pritaikant ją naujiems muziejų ir visuomenės poreikiams, pažangių el. paslaugų teikimui, DB kaupiamo skaitmeninio turinio apie kultūros paveldo objektus tinkamam atvaizdavimui, prieinamumui internete, projekto dalyvių materialinės bazės, skirtos skaitmeninimui, sustiprinimas.

Įgyvendinant projektą „Virtualus muziejus“ pradėtas Lietuvos liaudies buities muziejaus pastatų 3D skaitmeninimas, kurį atlieka Latvijos įmonė „3dskenesana“.