Vis svarstėme, kaip šiuo sudėtingu metu išlaikyti saugų kultūros prieinamumą. Mobili audiogido programėlė, kurią kiekvienas galėtų parsisiųsti į savo išmanųjį telefoną, atrodo, ir yra vienas iš atsakymų!

Atsižvelgiant į dabartinę pasaulinę situaciją ir įvertinant galimybes jai pasikartoti, siekėme sukurti alternatyvą ir aptarnauti lankytojus bekontakčiu būdu. Tuo pat metu siekiame suteikti ir kokybišką informacijos prieinamumą, ir labiau suasmenintą galimybę lankyti muziejų savo tempu ir kryptimis. Tokio dydžio ir pobūdžio muziejuje išties yra įmanoma užtikrinti pakankamai didelį atstumą, galimybę gauti kokybiškas paslaugas ar tiesiog pailsėti gamtoje.

Projekto metu buvo sukurta mobili audiogido funkcijas atliekanti programėlė lietuvių, anglų, rusų ir prancūzų kalbomis, kurioje kartu su interaktyviu žemėlapiu pristatomi skirtingi Lietuvos liaudies buities muziejaus objektai, jų istorija, kultūrinis kontekstas, autentiškos dainos.

Programėlės jau visai greitai bus prieinamos tiek AppleStore, tiek GooglePlay platformose – šiuo metu telaukiame galutinio Apple ir Google patvirtinimo. Kiekvienas galės parsisiųsti programėlę į savo išmanųjį telefoną ar planšetę ir muziejuje, kuris šiuo metu lankomas kaip parkas, galės mėgautis ekskursija su audiogidu!

Numatoma, kad projektas bus tęstinis – su galimybe vis papildyti garsinę duombazę naujais įgarsintais tekstais ir papildomomis kalbomis.

Projektas aktyviai įtraukė skirtingų sričių kūrėjus: skirtingomis tarmėmis kalbančius aktorius, garso režisierius, muzikantus ir programėlių kūrėjus.

Projektas ,,Mobiliųjų audiogidų programėlių sukūrimas” įgyvendintas gavus Lietuvos kultūros tarybos finansavimą. Dėkojame jai, kad palaiko kūrybinį aktyvumą, o visiems projekto dalyviams, kad taip aktyviai ir atsakingai įsitraukė į darbą!

Kultūros projektų vadovė Eglė Gelažiūtė-Pranevičienė

Šie metai E. Kniūkštaitei buvo ir yra išties ypatingi – vasarą menininkės nueitą kūrybinį kelią vainikavo išskirtinė, visuomenės dėmesio sulaukusi paroda „Elena Kniūkštaitė ir Lietuvos liaudies buities muziejus“, surengta LLBM Aristavėlės dvare, kurioje buvo pristatyti įvairių laikotarpių su muziejumi susiję tapybos darbai; spalio mėn. sukurta televizijos laida, skirta menininkės asmenybei atskleisti ir šiai parodai pristatyti – „Elenos Kniūkštaitės kūriniuose paveikslai virsta nutapytais pasakojimais“ (Ryto suktinis su Zita Kelmickaite), o vasarą ir rudenį pasirodę nauji menotyrininkų straipsniai priminė apie autorės kūrybinį kelią ir jos braižo išskirtinumą.

⠀
Jubiliejinė menininkės paroda netgi buvo „įveiklinta“ – jos pagrindu sukurtas žaidimas „Elenutės paveiksle“, kuomet muziejuje reikia surasti ir atpažinti vietas, pavaizduotas E. Kniūkštaitės tapybos darbuose. Taip pat E. Kniūkštaitės kūrinių pagrindu LLBM išleido suvenyrų liniją, kuri pasirodė esanti labai sėkminga.

Užbaigiant tokius kūrybiškai sodrius ir turiningus E. Kniūkštaitei 2020-uosius metus, galime nuoširdžiai pasidžiaugti, jog gruodžio mėn. pradžioje mūsų kolegei buvo paskirta Lietuvos kultūros ministerijos premija už tradicinės kultūros puoselėjimą ir skleidimą. Menininkė šio garbingo apdovanojimo nusipelnė tiek už daugybės metų tylų triūsą, dirbant restauratore mūsų muziejuje, kur jos rankomis spalvų ryškumas buvo grąžintas daugybei polichromuotų tautodailės eksponatų, tiek, žinoma, už daugybės metų kūrybinį darbą nuo 1974 m., kuomet ji kaip dailininkė debiutavo Respublikinėje liaudies meno parodoje Vilniuje iki šių metų minėtos parodos muziejuje.

Nuoširdžiai sveikiname kolegę E. Kniūkštaitę – nenuilstančią etninės kultūros puoselėtoją ir skleidėją, kurios kiekviename kūrinyje atsispindi jos kūrybą įkvėpusi etnografinė mūsų muziejaus aplinka ir eksponatai. E. Kniūkštaitės kūrybos indėlis tradicinės kultūros puoselėjime ir skleidime yra savita ir originali LLBM istorijos ir ekspozicijos interpretacija, daugybei žmonių padėjusi atrasti ar naujai pažvelgti į gilias etnokultūros tradicijas globojantį ir tęsiantį Lietuvos muziejų.

Kaip tik todėl LLBM ypatingai džiaugiasi, jog besibaigiant šiems metams, LKT dalinai finansavus projektą Paveikslų rinkinio „Kataloginiai, kolekciniai Elenos Kniūkštaitės tapybos darbai“ įsigijimas, muziejus turėjo galimybę įsigyti septynis menininkės darbus su muziejaus vaizdais, tapsiančiais būsimos nuolatinės E. Kniūkštaitės tapybos darbų ekspozicijos muziejuje pradžia. Kartu tai bus pagrindas toliau plėsti ir ateities kartoms išlaikyti šią ekspoziciją, pristatančią jos kūrybą kuo platesniam žmonių ratui. Ir toliau bus siekiama muziejuje sutelkti kuo daugiau E. Kniūkštaitės kūrybinio palikimo, ieškant galimybių įsigyti daugiau pačių vertingiausių, kolekcinių, kataloginių menininkės darbų.

Informaciją parengė menotyrininkė Ina Dringelytė

2016 m. LLBM buvo atidaryti restauruoti unikalūs Aristavėlės dvaro rūmai – vertingas baroko laikotarpio lietuvių medinės architektūros pavyzdys, įkūnijantis stilistinės ir tradicinės statybos sąveiką, reprezentuojantis prestižinę, aukštos statybų kultūros, puošnių formų lietuvių bajorijos architektūrą. Juose įrengtoje ekspozicijoje „Liūtas baldų puošyboje“ eksponuojamas buvusio Ašmintos dvaro baldų komplektas, pagamintas apie 1880 m. Sankt Peterburge. Tai – neobaroko stiliaus baldai, kurių puošybos pagrindinis elementas – liūtas. Komplekto būklė buvo prasta, tačiau – džiugi naujiena – gavus LKT finansavimą, dalis baldų jau restauruojami Prano Gudyno restauravimo centre. Šiemet buvo atlikta:

• cheminis ir mechaninis baldų valymas;
• išklibusių detalių tvirtinimas ir perklijavimas;
• deformuotų minkštųjų baldų dalių atkūrimas ir gobeleno perdengimas;
• medinių baldų dalių netekčių atkūrimas;
• konstrukcinis sutvirtinimas, dangų atkūrimas ir lakavimas.

Projektas yra tęstinis ir bus baigtas įgyvendinti kitąmet.

Apskritai Lietuvos liaudies buities muziejaus baldų rinkinį sudaro 4243 eksponatai. Iš jų – 241 dvaro baldas. Gausiausios yra dvi kolekcijos: 30 baldų iš Šarnelės (Plungės r.) dvaro ir 15 baldų iš Ašmintos (Prienų r.) dvaro. Visi kiti baldai – daugiausia pavieniai.

Restauravus šį baldų komplektą, lankytojai Aristavėlės dvare galės susipažinti su vertinga LLBM saugoma dvaro baldų, puoštų liūtų galvomis, kolekcija.

Projektą iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba.

Informaciją apie baldus parengė Vingaudas Baltrušaitis ir Inga Levickaitė-Vaškevičienė

Itin džiugi žinia kūrybiško laisvalaikio mėgėjams – Lietuvos liaudies buities muziejuje įrengtas pabėgimo kambarys!!!

Nors dėl karantino visi dar turės kiek pakentėti, kol galės išbandyti savo protų aštrumą bei savimi pačiais bent kažkuria prasme patirti ėmimo į rekrūtus grėsmę, o ir apskritai to laiko dvasią. Projektas iš dalies finansuojamas Lietuvos kultūros tarybos, kuri nuolat prisideda prie kūrybiškų iniciatyvų!

Taigi… Ar norite patirti bent kruopelę jausmo, kurį tekdavo išgyventi jaunuoliui, sumedžiotam tarnybai į caro kariuomenę ketvirčiui amžiaus? Kviečiame į autentišką XVIII a. trobą, menančią žiaurius baudžiavos ir rekrūtų gaudymo laikus. Rekrūtų gaudymas tikrai buvo panašus į medžioklę. Įsivaizduokite balanos gadynės laikmetį – nėra ne tik elektros, radijo ir televizijos, bet kokio telefono, ką ten mobilaus – nėra interneto, elektroninio pašto. Vienintelė kaimui prieinama medija – gandai ir panašiu atstumu sklindantys parapijos bažnyčios varpo garsai, kviečiantys pamaldoms, išlydintys į paskutinę kelionę, pranešantys apie gaisrus ar kitokias bendruomenei gresiančias nelaimes…

,,Sugavo jauną žmogų, atidavė į rekrūtus – ir tas jau dingo lyg jūros bangose […] apie jį nei žinios, nei gando nėra. Paštos buvo retos, ir jų kaimo žmonės nepasigaudavo, niekas nei siuntė, nei gavo laiškų. […] Su liūdesiu reikėtų paminėti, kad vaitams ir staršinams nebuvo rūpesčio surasti žmonių, kurie gaudytų rekrūtus, rištų ir rakintų į geležinius pančius. Tam nepritrūkdavo savanorių ir mėgėjų. […] Kas nematė įsikūnijusios piktybės, galėjo ją pamatyti gaudančiuose rekrūtus žmonėse.”  Sugautuosius surakindavo geležiniais pančiais arba dviem suvožiamomis kaladėmis, kuriose iškapotos skylės kojoms. Nelaiminguosius saugodavo vienoje iš gaudytojų trobų iki tolimesnio pristatymo apie du mėnesius. ,,Per tą laiką kaimiškiai turėjo padieniui valgydinti ir daboti, kad nepabėgtų“. (Mikalojus Katkus ,,Balanos Gadynė“)

Jūs pakliūsite kaip tik į tokią trobą! Anuomet surakintieji, besistengdami išsilaisvinti, dažniausiai išgirsdavo ratų girgždėjimą. Tai buvo ženklas, kad atvyksta pastotė – vežimas išgabenimui į Kauną ir pristatymui tarnybai caro kariuomenėje. Įsivaizduokite, kad toks likimas ištiko Jus ir dabar jis – Jūsų pačių rankose. Jei vienas paspruktų, vietoj jo išgabentų bet kurį kitą. Veikdami drauge, pabandykite tai padaryti per 1 valandą!

Pabėgimo kambarys įrengtas Lietuvos liaudies buities muziejaus Kartenos sodyboje, Žemaitijos sektoriuje, įgyvendinant LKT dalinai finansuojamą projektą ,,Pabėgimo-galvosūkių kambario įrengimas Lietuvos liaudies buities muziejuje“. Įrengimą įvykdė šauni pabėgimo kambarių kūrėjų ,,Rūsys“ komanda. Sekite naujienas ir būkite pirmieji pabandę ištrūkti!

Vyresnioji muziejininkė Vida Olechnovičienė

Istorija visuomet labiau įtraukia ir įsimena, kai ją galima patirti įvairiais pojūčiais, skirtingais sluoksniais. Kviečiame Jus įžengti į ką tik atgijusius keturių Lietuvos liaudies buities muziejaus miestelio pastatų – Plokščių pradžios mokyklos, valsčiaus valdybos, valstybinės degtinės parduotuvės ir karčemos vežiminės garsynus. Įėję pro duris pamažu suklusite, girdėdami tai vietai būdingus foninius garsus, kurie, užsidėjus ausines, peraugs į garsinę pjesę – įtraukiantį pasakojimą, perkeliantį į XX a. pradžios Lietuvos miestelių gyvenimą.

Projektą ,,Garso instaliacijos Lietuvos liaudies buities muziejaus miestelyje” dalinai finansuoja ir nuolat kūrybiškas prieigas palaiko Lietuvos kultūros taryba. Garso instaliacijas įrengė VšĮ PASAK komanda.

Laptevų jūros tremtinių brolija „Lapteviečiai“ rugpjūčio 22 d. (šeštadienį) 12 val. kviečia į tradicinį tremtinių susitikimą muziejaus Tremties ir pasipriešinimo sektoriuje prie žeminukės-jurtos, skirtą paminėti Gedulo ir Vilties dieną.

Renginio metu įvyks Dalios Grinkevičiūtės atminties ir pagarbos medalio įteikimo ceremonija, dalyviai turės progą pasidžiaugti prie jurtos pastatytu jakutų apeiginiu stulpu serge, skirtu Lietuvos ir Jakutijos gyventojų. 1942 m. ištremtų į Arktį, atminimui, bei apžiūrėti Raimondo Urbakavičiaus ir Gintauto Aleknos fotografijų bei Aleksandros Inokentevos-Bočiariovos (Sacha respublika) paveikslų reprodukcijų parodas. Renginį ves aktorius Petras Venslovas, dalyvaus folkloro ansamblis „Kupolė“ ir Marijampolės senjorų choras „Bočiai“.  

Kviečiame atvykti, prisiminti gyvąją istoriją ir prasmingai praleisti dieną!

Renginys bus fotografuojamas, filmuojamas ir publikuojamas viešai teisės aktų nustatyta tvarka. Už fizinių asmenų fotografavimą, filmavimą ir foto bei vaizdo medžiagos platinimą renginio organizatorius neatsako.

Renginio metu prašome laikytis galiojančių saugumo reikalavimų.

Projektas „Lietuvos okupacijos 80-jų metinių, GEDULO IR VILTIES DIENOS bei dalies Lietuvos gyventojų tremties iš Altajaus krašto į Arktį 78-jų metinių minėjimas“ remiamas Lietuvos Respublikos Kultūros ministerijos pagal Istorinės atminties išsaugojimo iniciatyvas įgyvendinančių projektų finansavimo programą.

⠀