2022-ųjų metų pabaigoje mus pasiekė džiugi žinia – Lietuvos kultūros tarybos finansavimą gavo dar vienas Lietuvos liaudies buities muziejaus projektas – XVIII a. vid. skulptūros „Prisikėlęs Kristus“ restauravimas (LBM 53468; M 11085).

Trumpas priminimas: praėjusią vasarą, gavęs Lietuvos kultūros tarybos finansavimą, Lietuvos liaudies buities muziejus įsigijo išskirtinį eksponatą, ekspertų apibūdinamą „bene meniškiausiu ir vertingiausiu Lietuvoje išlikusiu kameriniu vėlyvojo baroko šios temos dailės kūriniu“ (dr. Asta Giniūnienė) – XVIII a. vid. sukurtą profesionalią Prisikėlusio Kristaus skulptūrą.

Viename iš šio projekto uždavinių punktų buvo nurodyta, jog finansavus skulptūros įsigijimą, bus parengtas ir LKT teikiamas jos restauravimo projektas, siekiant atkurti visas pažeistas skulptūros detales ir pašalinti vėlesnius uždažymus. Kaip ir žadėta, restauravimo projektas buvo parengtas, pateiktas ir praėjusių metų pabaigoje vėl laimėjo LKT finansavimą.

Šis Lietuvos mastu vertingas eksponatas bus restauruojamas Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus P. Gudyno restauravimo centre per 2023-iuosius metus. Projekto vykdymo metu, pagal polichromuoto medžio restauratorės-ekspertės Gretos Žičkuvienės parengtą programą, bus atlikti skulptūros restauravimo ir konservavimo darbai, reikalingi tyrimai.

Spėjama skulptūros „Prisikėlęs Kristus“ kilmės vieta – Vidurio Europa, greičiausiai pietryčių Vokietija (Bavarija), Čekija ar Austrija. Ji yra patenkinamos būklės, išlaikiusi autentišką polichromiją, perizonijaus (klubų raiščio) srityje matosi auksavimo likučiai.

67 cm aukščio Prisikėlusiojo skulptūra išdrožta iš lapuočio medienos. Trūksta keleto drožybos fragmentų: nulūžę dešiniosios plaštakos smiliaus, didžiojo ir bevardžio pirštų galai; kairiosios plaštakos nykštys, pažeisti kairės kojos dviejų pirštų galai ir nosies galiukas, dešinėje pusėje nulūžęs apsiausto kampo fragmentas, nugarinės pusės kairėje, apačioje, mėlyno apsiausto paviršiuje – 2,5 x 1,5 cm dydžio medienos paviršiaus netekimas. Figūros vaizdinėje pusėje trūksta siauros drabužio detalės (juostos? virvės?), jungusios apsiausto viršutinę ir apatinę dalis, šioje vietoje atsidengusi atvira mediena su galimai klijų likučiais. Vietomis yra smulkių polichromijos netekimų. Kai kurios detalės perdažytos, vizualiai aiškiai matomi keli sluoksniai perizonijaus srityje. Polichromijos pataisymai spėjami plaukų ir veido srityse. Visi šie nežymūs skulptūros pažeidimai bus atkurti profesionalaus restauravimo metu.

Numatyta 14-os punktų restauravimo programa:

1. Fotofiksacija prieš restauravimo ir konservavimo darbus, darbų eigoje ir atlikus restauravimo ir konservavimo procesus.
2. Polichromijos mėginių paėmimas laboratoriniams tyrimams – 9 vnt. Cheminiai grunto, dažų sluoksnių ir dengiamojo sluoksnio sudėties tyrimai.
3. Pirminis valymas sausu būdu.
4. Polichromijos sluoksnių sutvirtinimas ir priklijavimas prie pagrindo.
5. Nešvarumų šalinimas nuo medienos paviršiaus.
6. Nešvarumų šalinimas nuo polichromijos paviršiaus.
7. Polichromijos stratigrafinių zondų atidengimas 8 vnt. – ankstyvesnių polichromijos sluoksnių paieška.
8. Dengiamojo sluoksnio suploninimas.
9. Vėliavėlės formos paieškos remiantis analogais.
10. Trūkstamų drožybos fragmentų atkūrimas, išdrožimas ir primontavimas.
11. Gruntavimas restauraciniu gruntu polichromijos netekimų vietose.
12. Retušavimas.
13. Paviršiaus padengimas apsaugine danga.
14. Restauravimo dokumentacijos parengimas.

Per 2023 m. projektą įgyvendinus, sutvarkyta skulptūra, uždengta jai pagamintu grūdinto stiklo gaubtu, bus nuolat eksponuojama ir prieinama lankytojams muziejaus miestelio Švč. Mergelės Marijos Gimimo bažnyčioje, o velykiniu laikotarpiu vėl tarnaus kaip pagrindinis šio laikotarpio apeigų reikmuo.

Pagrindiniai restauravimo projekto dalyviai – G. Žičkuvienė, eksperto k. k. polichromuoto medžio restauratorė, dr. Jurga Bagdzevičienė, restauravimo technologė (chemikė) ekspertė ir Ina Dringelytė, menotyrininkė, restauravimo projekto vadovė, vykdanti skulptūros istorinius ir menotyrinius tyrimus.

                                                           Menotyrininkė, restauravimo projekto vadovė I. Dringelytė

Šiais metais Lietuvos kultūros tarybos administruojamomis lėšomis finansuotas Muziejaus rinkiniuose saugomo XIX a. dvaro baldų komplekto tyrimas ir restauravimas projektas. P. Gudyno restauravimo centre buvo atlikti cheminiai tyrimai ir restauruotas 1974 m. įgytas gausiai puoštas drožinėtais augaliniais ornamentais ir tekintomis detalėmis XIX a. dvaro buičiai būdingas baldų komplektas. Muziejuje šis komplektas eksponuojamas Žemaitijos sektoriuje, karčemoje iš Užbradumės k., Plungės r.

Muziejiniai tyrimai byloja, kad dalis baldų (4 kėdės) priklausė Labeikių dvarui (Utenos apsk., Leliūnų valsčius). Spėjama, kad jas pagamino Vilniaus baldžiai, nes dvarininkai Kinduriai kėdes įsigijo Vilniuje. Kita baldų komplekto dalis (minkštasuolis ir 2 foteliai) iki 1923 m. buvo naudojama Leipalingio dvare (Druskininkų r.), vėliau miestiečių namuose Kaune. Stalas naudotas Lanauskų dvare (Kupiškio r.). Kortų stalas buvo vaistininko namuose, Kaune.

Pridedama vaizdas prieš restauravimą ir po restauravimo.

GAVUS FINANSAVIMĄ IŠ KULTŪROS PAVELDO DEPARTAMENTO, STARTUOJA PROJEKTAS ,,MEDINIS ARCHITEKTŪROS PAVELDAS: SIENOS“

Šis projektas pratęsia projektų seriją apie medinės architektūros puoselėjimą, kuriuose buvo nagrinėtos ir pristatytos medinio architektūros paveldo stogų ir pamatų temos.

Sienos viena iš svarbiausių pastato dalių, su pamatais ir stogu sudarančios pagrindinę pastato konstrukciją. Sutvarkius pamatus ir sulopius stogą, tenka užsiimti sienų tvarkyba, kurių pažeidimai labai dažnai pasitaiko senuose mediniuose tvarkybos reikalaujančiuose namuose.

Apie sienų priežiūros ir restauravimo specifiką medžio meistrai ir medinių namų savininkai žinias galės praplėsti 3-jų dienų praktiniame teoriniame seminare. Taip pat bus sukurtas video filmas ,,Medinis architektūros paveldas: sienos“.

Projekto veiklos numatytos rugsėjo – spalio mėnesį. Tikslios seminaro datos ir platesnė informacija bus paskelbta artimiausiu metu.

Dėkojame Kultūros Paveldo Departamentui už paramą projekto įgyvendinimui.

 

Medinė architektūra – svarbi mūsų lietuviškosios tapatybės dalis. Tačiau tiek meistrams, tiek medinių namų savininkams neretai pritrūksta žinių apie jų priežiūrą ir kultūrinę reikšmę bei kyla klausimų, ką daryti su mediniais namais. Tęsiame teorinių-praktinių seminarų ciklą, skirtą mediniam architektūros paveldui. Šįkart – viskas apie sienas ir jų tvarkybą. Kviečiame kartu praleisti tris dienas, pagilinti teorines žinias ir praktinius gebėjimus, padirbėti kartu su puikiais meistrais, padiskutuoti su kolegomis ir bendraminčiais.

Seminaras vyks 2022 m. rugsėjo 29, 30 ir spalio 1 dienomis Lietuvos liaudies buities muziejuje, Rumšiškėse.

Registracija sustabdyta. Kontaktinis asmuo pasiteiravimui Rasa Bertašiūtė, el.paštas rasaberta@gmail.com tel. +37061424136.

 

 

SEMINARO PROGRAMA:

Rugsėjo 29 d. Ketvirtadienis

9.00–09.30 Atvykimas, registracija Aristavėlės dvare

9.30–10.00 Dr. Rasa Bertašiūtė „Medinių sienų raida ir regioniniai ypatumai“

10.00–10.40 Mindaugas Mažeika „Dažniausiai pasitaikantys medinių sienų pažeidimai ir tvarkyba“

10.40–11.00 Kavos pertraukėlė

11.00–11.30 Dr. Raimondas Bliūdžius „Medinių pastatų sienų renovacija pritaikant šiuolaikiniam naudojimui“

11.30–12.00 Dr. Jurga Kumžienė „Rąstinių pastatų sienų apšiltinimas“

12.00–12.30 Šarūno Adomaičio paskaita „Iš mūsų praktikos: medinių namų renovacija, šiltinimas, sandarinimas“

12.30–12.50 Valentinas Širvinskas „Drėgmės difuzija, terminė masė. Angokraščių izoliavimas“

13.00–14.00 Pietų pertrauka

14.00–17.30 Pastatų (kuriuose dirbsime kitomis seminaro dienomis) sienų pažaidų apžiūrėjimas ir tvarkybos darbų aptarimas su Mindaugu Dimšliu, Laimonu Bartkumi, Sauliumi Sakalu, Valentinu Kireliu. Dendrologiniai medienos tyrimai su Adomu Vitu

 

Rugsėjo 30 d. Penktadienis

8.30–9.00 Atvykimas, registracija Monopolio name, muziejaus miestelyje

9.00–12.00 Praktinis darbas grupėse, LLBM objektuose (Užbradumės smuklė, Darbėnų sodybos žardinė, Aukštadvario kalvė, Miestelio kalvė, Svirnukas)

12.30–13.30 Pietų pertrauka

13.30–17.30 Praktika, diskusija ir konsultavimas

Praktikai:

Adomas Vitas (ekologijos ir aplinkotyros mokslų daktaras)
Laimonas Bartkus (meistras-dailidė, restauratorius)
Mindaugas Dimšlys (meistras-stalius, dailidė, restauratorius)
Valentinas Kirelis (LLBM kultūros paveldo specialistas)
Kęstutis Cikanas (meistras-stalius, restauratorius)
Saulius Sakalas (meistras-dailidė, restauratorius)

 

Spalio 1 d. Šeštadienis

8.30–9.00 Atvykimas, registracija Monopolio name, muziejaus miestelyje

9.00–12.00 Praktinis darbas grupėse, LLBM objektuose (Užbradumės smuklė, Darbėnų sodybos žardinė, Aukštadvario kalvė, Miestelio kalvė, Svirnukas)

12.30–13.30 Pietų pertrauka

13.30–17.30 Praktika, darbų aptarimas, diskusija ir konsultavimas

Meistrai:
Laimonas Bartkus (meistras-dailidė, restauratorius)
Mindaugas Dimšlys (meistras-stalius, dailidė, restauratorius)
Valentinas Kirelis (LLBM kultūros paveldo specialistas)
Saulius Sakalas (meistras-dailidė, restauratorius)
Kęstutis Cikanas (meistras-stalius, restauratorius)

 

Seminarai organizuojami pagal tęstinį projektą „Medinis architektūros paveldas: sienos“, kurį parėmė Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos.

Džiugu informuoti, kad Lietuvos kultūros taryba šiais metais finansavo du Lietuvos liaudies buities muziejaus projektus dviejose programose: XVIII a. vid. „Prisikėlusio Kristaus“ skulptūra (Atminties institucijos: kultūros vertybių įsigijimas) ir Medinės „Prisikėlusio Kristaus“ skulptūros iš Lietuvos bažnyčių: stilių ir raiškos kaita (Atminties institucijos: kultūros ir meno sklaida). Pirmasis projektas įvertintas pačiu aukščiausiu balu.

Dvarai ir jų interjerai – viena svarbiausių Lietuvos kultūros ir istorijos paveldo dalių, todėl svarbu šiuos objektus išsaugoti tiek dabarties, tiek ir ateinančioms kartoms. Aristavėlės dvare lankytojai gali susipažinti su vertinga LLBM dvaro baldų kolekcija. Muziejuje saugomas 241 dvaro baldas.

1970 m. LLBM įgijo XIX a. gamintą dvaro baldų komplektą, gausiai puoštą drožinėtais augaliniais ornamentais ir tekintomis detalėmis, kuris dėl blogos būklės šiuo metu restauruojamas (kad būtų tinkamos būklės rodyti muziejaus lankytojams). Džiaugiamės, kad šis restauravimo projektas gavo LKT paramą.

Restauravimas būtinas ne tik estetiniam vaizdui atkurti, bet ir šių eksponatų ilgaamžiškumui užtikrinti. Ilgalaikį teigiamą poveikį ir naudą restauruotam  baldų komplektui užtikrins jo perkėlimas į atnaujintą pastovią Aristavėlės dvaro ekspoziciją, kur yra palaikoma pastovi temperatūra ir santykinis drėgnis.