2024 m. buvo sėkmingai įgyvendintas svarbus projektas „Tęstinis XIX a. dvaro baldų komplekto tyrimas ir restauravimas“. Projekto pirmąją dalį finansavo Lietuvos kultūros taryba, o antrąją — Lietuvos kultūros ministerija. Restauravimo darbus 2023–2024 m. laikotarpiu atliko Lietuvos dailės muziejaus Prano Gudyno restauravimo centras.

Projekto tikslas: atkurti unikalų XIX a. dvaro baldų komplektą, puoštą išskirtiniais drožinėtais ornamentais ir tekintomis detalėmis.

XIX a. dvaro baldų komplektas, kurį Lietuvos etnografijos muziejus įgijo 1974 m., buvo prastos būklės. Komplektą sudarė keturios kėdės iš Labeikių dvaro (Utenos apskr., Leliūnų valsč.), minkštasuolis ir du foteliai iš Leipalingio dvaro (Druskininkų r.), stalas iš Lanauskų dvaro (Kupiškio r.) bei kortų stalas, naudotas vaistininko namuose Kaune. Komplektas nebuvo restauruotas. Baldų būklei pakenkė laikas, ypatingai nukentėjo minkštoji baldų dalis ir gobelenas. Dėl to tapo akivaizdu, kad restauravimas reikalingas ne tik estetiniam vaizdui užtikrinti, bet ir muziejinių vertybių ilgaamžiškumui užtikrinti.

Žemaitijos sektoriaus ekspozicijoje šis baldų komplektas buvo eksponuojamas kaip vientisas ansamblis dėl juos jungiančio raudono aksomo ir juodai lakuotos medžio dangos.

Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus P. Gudyno restauravimo centre, restauravimo darbų metu, buvo padaryti įspūdingi atradimai. Pirminis restauratorių planas buvo geresnės būklės aksomo medžiagą restauruoti, o neišlikusias dalis pakeisti nauju panašiu aksomo audiniu. Tačiau nuėmus aksomo audinį nuo fotelių ir minkštasuolio buvo rasta išlikusi rausva medžiaga, kuri identifikuota kaip originalus XIX a. pabaigos Leipalingio dvaro baldų gobelenas. Kėdžių aksomo audinys pasirodė esąs neautentiškas, tačiau taip pat vertingas, nes jis buvo pakeistas apie 1930 m. Nuspręsta jį išsaugoti ir pakartotinai panaudoti.

Dar vienas svarbus atradimas – ant vieno fotelio vidaus detalės rastas kirilicos rašto sistema įrašytas žodis „BILNO“. Šis užrašas tik patvirtina, kad baldai buvo pagaminti Vilniaus meistrų ir datuojami apie 1870–1890 metus, nes po 1863 m. sukilimo buvo uždrausta spauda lotyniškais rašmenimis ir buvo privaloma naudoti kirilicos rašto sistemą, t. y. graždanką . Taip pat ant medinių baldų rėmų buvo prirašyta skaičių, kurių prasmė liko neiššifruota…

Restauravimo procesas. Pradėjus baldų išmontavimo darbus, buvo atsargiai nuimtas aksomas (kuris buvo prikaltas šimtais įvairiausio dydžio vinučių), atskirti paminkštinimai, spyruoklės. Aksomo ir atrasto gobeleno audiniai buvo perduoti tekstilės restauratoriams, šios medžiagos buvo valomos, plaunamos, adomos ir stiprinamos.

Medinės baldų konstrukcijos, pagamintos iš, kaip spėjama, vietinio beržo medienos, buvo sutvirtintos, suklijuotos, atkurti trūkstami elementai, iš naujo poliruota juodai lakuota danga. Paminkštinimai buvo suformuoti iš naujo, o restauruoti gobelenai ir aksomas grąžinti į vietą, priklijuota apdailinė juostelė. Baldų restauravimo metu buvo siekiama išsaugoti autentiškas medžiagas ir išlaikyti istorinio autentiškumo principus.

Restauratorių komanda. Projekte dirbo daugybė skirtingų sričių restauratorių. Tyrimus atliko fotografė tyrėja Vilma Šileikienė, chemikė ekspertė dr. D. Panavaitė, tekstilės restauratorė D. Daugirdienė, metalo restauratorius R. Derkintis bei Lietuvos etnografijos muziejaus stažuotojai – Julija Špakovaitė, Tadas Baukus ir Vygantas Jonikas. Restauravimo darbams vadovavo meninių baldų skyriaus aukščiausios kategorijos restauratoriai Arūnas Baublys ir Darius Varnas bei trečios kategorijos restauratorius Lukas Rakauskas.

Restauravimo reikšmė. Restauruotas dvaro baldų komplektas eksponuojamas Lietuvos etnografijos muziejaus Aristavėlės dvare. Atkurti baldai tampa svarbiu pavyzdžiu kitiems restauravimo projektams. Tokia restauracija atkuria ne tik baldų estetiką, bet ir juose išsaugotas istorines žinias bei meistrystės tradiciją.

Tekstą parengė: Dalia Šiškauskienė ir Arūnas Baublys

Šiuo metu LNDM P. Gudyno restauravimo centre baigiamas vykdyti dar vienas Lietuvos kultūros tarybos finansuotas projektas – Lietuvos etnografijos muziejaus išskirtinio, Lietuvos mastu vertingo eksponato – XVIII a. vid. Prisikėlusio Kristaus skulptūros restauravimas. Skulptūra laikytina vienu gražiausių šio ikonografinio Jėzaus Kristaus tipo vėlyvojo baroko su ryškiais rokoko bruožais kamerinės profesionaliosios skulptūros pavyzdžių Lietuvoje. Restauravimo metu pasitvirtino optimistiški išankstiniai spėjimai – skulptūros polichromija tikrai yra originali. Velykiniu laikotarpiu muziejaus Prisikėlusįjį pamatysime iš tiesų prisikėlusį naujai – su nuvalytu ir sutvirtintu polichromijos paviršiumi, atkurtais ir retušuotais trūkstamos drožybos fragmentais.

2022-ųjų metų pabaigoje mus pasiekė džiugi žinia – Lietuvos kultūros tarybos finansavimą gavo dar vienas Lietuvos liaudies buities muziejaus projektas – XVIII a. vid. skulptūros „Prisikėlęs Kristus“ restauravimas (LBM 53468; M 11085).

Trumpas priminimas: praėjusią vasarą, gavęs Lietuvos kultūros tarybos finansavimą, Lietuvos liaudies buities muziejus įsigijo išskirtinį eksponatą, ekspertų apibūdinamą „bene meniškiausiu ir vertingiausiu Lietuvoje išlikusiu kameriniu vėlyvojo baroko šios temos dailės kūriniu“ (dr. Asta Giniūnienė) – XVIII a. vid. sukurtą profesionalią Prisikėlusio Kristaus skulptūrą.

Viename iš šio projekto uždavinių punktų buvo nurodyta, jog finansavus skulptūros įsigijimą, bus parengtas ir LKT teikiamas jos restauravimo projektas, siekiant atkurti visas pažeistas skulptūros detales ir pašalinti vėlesnius uždažymus. Kaip ir žadėta, restauravimo projektas buvo parengtas, pateiktas ir praėjusių metų pabaigoje vėl laimėjo LKT finansavimą.

Šis Lietuvos mastu vertingas eksponatas bus restauruojamas Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus P. Gudyno restauravimo centre per 2023-iuosius metus. Projekto vykdymo metu, pagal polichromuoto medžio restauratorės-ekspertės Gretos Žičkuvienės parengtą programą, bus atlikti skulptūros restauravimo ir konservavimo darbai, reikalingi tyrimai.

Spėjama skulptūros „Prisikėlęs Kristus“ kilmės vieta – Vidurio Europa, greičiausiai pietryčių Vokietija (Bavarija), Čekija ar Austrija. Ji yra patenkinamos būklės, išlaikiusi autentišką polichromiją, perizonijaus (klubų raiščio) srityje matosi auksavimo likučiai.

67 cm aukščio Prisikėlusiojo skulptūra išdrožta iš lapuočio medienos. Trūksta keleto drožybos fragmentų: nulūžę dešiniosios plaštakos smiliaus, didžiojo ir bevardžio pirštų galai; kairiosios plaštakos nykštys, pažeisti kairės kojos dviejų pirštų galai ir nosies galiukas, dešinėje pusėje nulūžęs apsiausto kampo fragmentas, nugarinės pusės kairėje, apačioje, mėlyno apsiausto paviršiuje – 2,5 x 1,5 cm dydžio medienos paviršiaus netekimas. Figūros vaizdinėje pusėje trūksta siauros drabužio detalės (juostos? virvės?), jungusios apsiausto viršutinę ir apatinę dalis, šioje vietoje atsidengusi atvira mediena su galimai klijų likučiais. Vietomis yra smulkių polichromijos netekimų. Kai kurios detalės perdažytos, vizualiai aiškiai matomi keli sluoksniai perizonijaus srityje. Polichromijos pataisymai spėjami plaukų ir veido srityse. Visi šie nežymūs skulptūros pažeidimai bus atkurti profesionalaus restauravimo metu.

Numatyta 14-os punktų restauravimo programa:

1. Fotofiksacija prieš restauravimo ir konservavimo darbus, darbų eigoje ir atlikus restauravimo ir konservavimo procesus.
2. Polichromijos mėginių paėmimas laboratoriniams tyrimams – 9 vnt. Cheminiai grunto, dažų sluoksnių ir dengiamojo sluoksnio sudėties tyrimai.
3. Pirminis valymas sausu būdu.
4. Polichromijos sluoksnių sutvirtinimas ir priklijavimas prie pagrindo.
5. Nešvarumų šalinimas nuo medienos paviršiaus.
6. Nešvarumų šalinimas nuo polichromijos paviršiaus.
7. Polichromijos stratigrafinių zondų atidengimas 8 vnt. – ankstyvesnių polichromijos sluoksnių paieška.
8. Dengiamojo sluoksnio suploninimas.
9. Vėliavėlės formos paieškos remiantis analogais.
10. Trūkstamų drožybos fragmentų atkūrimas, išdrožimas ir primontavimas.
11. Gruntavimas restauraciniu gruntu polichromijos netekimų vietose.
12. Retušavimas.
13. Paviršiaus padengimas apsaugine danga.
14. Restauravimo dokumentacijos parengimas.

Per 2023 m. projektą įgyvendinus, sutvarkyta skulptūra, uždengta jai pagamintu grūdinto stiklo gaubtu, bus nuolat eksponuojama ir prieinama lankytojams muziejaus miestelio Švč. Mergelės Marijos Gimimo bažnyčioje, o velykiniu laikotarpiu vėl tarnaus kaip pagrindinis šio laikotarpio apeigų reikmuo.

Pagrindiniai restauravimo projekto dalyviai – G. Žičkuvienė, eksperto k. k. polichromuoto medžio restauratorė, dr. Jurga Bagdzevičienė, restauravimo technologė (chemikė) ekspertė ir Ina Dringelytė, menotyrininkė, restauravimo projekto vadovė, vykdanti skulptūros istorinius ir menotyrinius tyrimus.

                                                           Menotyrininkė, restauravimo projekto vadovė I. Dringelytė

Šiais metais Lietuvos kultūros tarybos administruojamomis lėšomis finansuotas Muziejaus rinkiniuose saugomo XIX a. dvaro baldų komplekto tyrimas ir restauravimas projektas. P. Gudyno restauravimo centre buvo atlikti cheminiai tyrimai ir restauruotas 1974 m. įgytas gausiai puoštas drožinėtais augaliniais ornamentais ir tekintomis detalėmis XIX a. dvaro buičiai būdingas baldų komplektas. Muziejuje šis komplektas eksponuojamas Žemaitijos sektoriuje, karčemoje iš Užbradumės k., Plungės r.

Muziejiniai tyrimai byloja, kad dalis baldų (4 kėdės) priklausė Labeikių dvarui (Utenos apsk., Leliūnų valsčius). Spėjama, kad jas pagamino Vilniaus baldžiai, nes dvarininkai Kinduriai kėdes įsigijo Vilniuje. Kita baldų komplekto dalis (minkštasuolis ir 2 foteliai) iki 1923 m. buvo naudojama Leipalingio dvare (Druskininkų r.), vėliau miestiečių namuose Kaune. Stalas naudotas Lanauskų dvare (Kupiškio r.). Kortų stalas buvo vaistininko namuose, Kaune.

Pridedama vaizdas prieš restauravimą ir po restauravimo.

Dvarai ir jų interjerai – viena svarbiausių Lietuvos kultūros ir istorijos paveldo dalių, todėl svarbu šiuos objektus išsaugoti tiek dabarties, tiek ir ateinančioms kartoms. Aristavėlės dvare lankytojai gali susipažinti su vertinga LLBM dvaro baldų kolekcija. Muziejuje saugomas 241 dvaro baldas.

1970 m. LLBM įgijo XIX a. gamintą dvaro baldų komplektą, gausiai puoštą drožinėtais augaliniais ornamentais ir tekintomis detalėmis, kuris dėl blogos būklės šiuo metu restauruojamas (kad būtų tinkamos būklės rodyti muziejaus lankytojams). Džiaugiamės, kad šis restauravimo projektas gavo LKT paramą.

Restauravimas būtinas ne tik estetiniam vaizdui atkurti, bet ir šių eksponatų ilgaamžiškumui užtikrinti. Ilgalaikį teigiamą poveikį ir naudą restauruotam  baldų komplektui užtikrins jo perkėlimas į atnaujintą pastovią Aristavėlės dvaro ekspoziciją, kur yra palaikoma pastovi temperatūra ir santykinis drėgnis.

2016 m. LLBM buvo atidaryti restauruoti unikalūs Aristavėlės dvaro rūmai – vertingas baroko laikotarpio lietuvių medinės architektūros pavyzdys, įkūnijantis stilistinės ir tradicinės statybos sąveiką, reprezentuojantis prestižinę, aukštos statybų kultūros, puošnių formų lietuvių bajorijos architektūrą. Juose įrengtoje ekspozicijoje „Liūtas baldų puošyboje“ eksponuojamas buvusio Ašmintos dvaro baldų komplektas, pagamintas apie 1880 m. Sankt Peterburge. Tai – neobaroko stiliaus baldai, kurių puošybos pagrindinis elementas – liūtas, turintis svarbią simbolinę reikšmę, žinomą jau Antikos kultūroje ir atsikartojusią vėlesniais laikais.

Iš viso Lietuvos liaudies buities muziejaus baldų rinkinį sudaro 4243 eksponatai, tarp kurių yra 241 dvaro baldas. Gausiausios yra dvi kolekcijos: 30 baldų iš Šarnelės dvaro (Plungės r.) ir 15 baldų iš Ašmintos dvaro (Prienų r.). Visi kiti baldai daugiausiai pavieniai. Restauravus šį baldų komplektą, lankytojai Aristavėlės dvare gali susipažinti su vertinga muziejuje saugoma dvaro baldų, puoštų liūtų galvomis, kolekcija.

Restauravimo centrui atlikus tyrimus paaiškėjo tikslios darbų apimtys ir buvo nuspręsta projektą įgyvendinti dviem etapais – pirmiausia restauruoti kėdes ir fotelius, tuomet – sofą. Šiais metais baigus antrąjį projekto etapą, visuomenei pristatomas jau atnaujintas, vientisas ir į dvaro atmosferą savaimingai įsiliejantis komplektas.

Šiais metais restauruoti XIX a. dvaro baldų komplekto baldai: du foteliai ir sofa. Pagal atliktų tyrimų rezultatus, Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus Prano Gudyno restauravimo centro restauratoriai atkūrė trūkstamas detales bei dangą, perdengė gobeleną, perlakavo medines dalis, sutvirtino konstrukciją, perklijavo išklibusias detales.

Projektą iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba. Su pirmuoju projekto įgyvendinimo etapu galite susipažinti čia.

Šiuo metu baigiamas restauruoti žymaus lenkų tapytojo Pranciškaus Kostževskio (Franciszek Kostrzewski, 1826–1911) paveikslas „Puota Siesikų dvaro rūmuose“, signuotas ir datuotas 1889 m. data, o taip pat prabangus vienalaikis jo rėmas. Paveikslo ir jo rėmo restauravimą finansuoja Lietuvos kultūros taryba.

2016 m. LLBM buvo atidaryti restauruoti unikalūs Aristavėlės dvaro rūmai – vertingas baroko laikotarpio lietuvių medinės architektūros pavyzdys, įkūnijantis stilistinės ir tradicinės statybos sąveiką, reprezentuojantis prestižinę, aukštos statybų kultūros, puošnių formų lietuvių bajorijos architektūrą. Juose įrengtoje ekspozicijoje „Liūtas baldų puošyboje“ eksponuojamas buvusio Ašmintos dvaro baldų komplektas, pagamintas apie 1880 m. Sankt Peterburge. Tai – neobaroko stiliaus baldai, kurių puošybos pagrindinis elementas – liūtas. Komplekto būklė buvo prasta, tačiau – džiugi naujiena – gavus LKT finansavimą, dalis baldų jau restauruojami Prano Gudyno restauravimo centre. Šiemet buvo atlikta:

• cheminis ir mechaninis baldų valymas;
• išklibusių detalių tvirtinimas ir perklijavimas;
• deformuotų minkštųjų baldų dalių atkūrimas ir gobeleno perdengimas;
• medinių baldų dalių netekčių atkūrimas;
• konstrukcinis sutvirtinimas, dangų atkūrimas ir lakavimas.

Projektas yra tęstinis ir bus baigtas įgyvendinti kitąmet.

Apskritai Lietuvos liaudies buities muziejaus baldų rinkinį sudaro 4243 eksponatai. Iš jų – 241 dvaro baldas. Gausiausios yra dvi kolekcijos: 30 baldų iš Šarnelės (Plungės r.) dvaro ir 15 baldų iš Ašmintos (Prienų r.) dvaro. Visi kiti baldai – daugiausia pavieniai.

Restauravus šį baldų komplektą, lankytojai Aristavėlės dvare galės susipažinti su vertinga LLBM saugoma dvaro baldų, puoštų liūtų galvomis, kolekcija.

Projektą iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba.

Informaciją apie baldus parengė Vingaudas Baltrušaitis ir Inga Levickaitė-Vaškevičienė