Dzūkiškas svirnas su priesvirniu ir balkonėliu

Fotonegatyvas LBM 19231, N 3464. Fotojuosta, 2,4x3,6 cm.

Lietuvos liaudies buities muziejus įkurtas 1966 m. Iškart po įkūrimo muziejaus darbuotojai važinėjo po Lietuvą ieškodami muziejaus ekspozicijoms pastatų, eksponatų ir juos fotografavo. Šį svirną 1968 m. užfiksavo muziejaus darbuotojas Petras Vėlyvis Kašėtų k., Varėnos r.

Svirno sienos suręstos iš tašytų rąstų, kampai suleisti į lygias sąsparas. Balkonas aptvertas dekoratyvine tvorele. Dažnai svirne prie galinės sienos stovėdavo kilnojamas aruodas (skrynia, pokas, dėžė) grūdams. Grūdus pylė ir į statines (kodzius), medinius kubilus bei iš šiaudų pintas pintines (karbijas) su dangčiais. Miltus, kruopas, sėmenis laikė skobtose statinėse, skirtingų dydžių karbijose su dangčiais (uždangalais), mediniuose kubiluose. Miškingoje Dzūkijoje ūkininkai sėdavo rugių (duonai), grikių, miežių, avižų, linų, žirnių, seradėles, lubinų. Kviečių nesėjo, nes jie smėlynuose neaugdavo. Dzūkų kviečiai – grikiai. Iš jų ir kruopos, ir miltai. Kvietinius miltus pirkdavo Kalėdoms, Velykoms, kitoms šventėms.

Svirne ūkininkas sukraudavo daug visokių rakandų: pvz., jei laikydavo bites, ant kablių sienose, prie balkio pakabindavo geinį, bitininko sietelį, šakę spiečiui susemti, pjautuvus. Ant lubų (viškų) laikydavo kašeles grybams, krepšius (kašikus) bulvėms, kaplius, atsarginius pavalkus, ratelį, geldas (niekočias). Ant svirno aukšto sudėdavo rečiau reikalingus daiktus, kad nesimaišytų, bet būtų sausai padėti. Balkonėlyje džiovindavo grybus, vaistažoles.

Panašus svirnas dabar stovi Lietuvos liaudies buities muziejuje, Dzūkijos sektoriuje, Zervynų sodyboje.

© Lietuvos liaudies buities muziejus