TARPUKARIO FOTONUOTRAUKOS IŠ
ANTONIDOS KAZLAUSKAITĖS ŠEIMOS ALBUMO

Parodoje pristatomos dailininkės Antonidos Kazlauskaitės (1914-1993) šeimos albumo fotonuotraukos. Jose atsispindi pasiturinčios Kauno šeimos gyvenamosios aplinkos, buities detalės, kasdienybės, švenčių akimirkos, laisvalaikis, o taip pat ir sentikių kultūros elementai. Nuotraukose esanti informacija bus naudinga įrengiant LLBM miestelio ekspozicijas.
Tekste ir paaiškinimuose cituojamas Liudmilos Arcimavičienės ir Livijos Skurichinos pasakojimas. Visos nuotraukos yra L. Arcimavičienės nuosavybė.

Šeima, giminės

Kazlauskų šeima gyveno Žaliakalnyje, Molėtų gatvėje. A. Kazlauskaitės tėvas Simonas Kazlauskas buvo statybų rangovas. Statė Kauno fortus, tiltą per Miniją, banką Mažeikiuose. Labai darbštus, turėjo verslininko gyslelę. Netoli Josvainių dar pasistatė ir elektra varomą malūną, kurį nuomodavo. Motina Olga Lipnickaitė-Kazlauskienė buvo kilusi iš kilmingos dvarininkų Lipnickių giminės. Šeimoje gimė šeši vaikai, o išaugo du: Antonida ir devyneriais metais už ją jaunesnis brolis Teodoras. Namiškiai tarpusavyje kalbėjosi rusų bei lietuvių kalbomis.
S. Kazlausko brolis Nikolajus buvo Žaliakalnio sentikių cerkvės popas. Dar vienas brolis Jelisėjus su šeima tarpukaryje emigravo į Paragvajų ir ten dingo be žinios.
A. Kazlauskaitė buvo tris kartus ištekėjusi. Prieš tuoktuves su pirmuoju vyru teisininku Motiejum Tumašovu, S. Kazlauskas jai nupirko namą Radvilėnų plente. Iš kitų santuokų gimė dvi dukros: Livija ir Liudmila.

A. Kazlauskaitė vaikystėje. Nufotografuota su savo lanku.

A. Kazlauskaitė po vestuvių. M. Tumašovas dirbo Kauno miesto prokuroro padėjėju. 1941 metais buvo sušaudytas.

S. Kazlauskas (centre) vadovauja statyboms.

S. Kazlausko brolis popas tėvas Nikolajus. Jasvoino fotografija.
"Tėvas Nikolajus buvo popas be šeimos. Pietums jam virdavo dvi sriubas. Kiekvieną dieną būtinai turėjo būti kopūstienė". Palaidotas Eigulių kapinėse. Ant kapo senntikių bendruomenės pastatytas iš Suomijos atvežto akmens kryžius.

S. Kazlausko brolis Jelisėjus (centre) su šeima prie ambasados, išvykstant emigracijon į Paragvajų.

Tarpukaryje Kazlauskų šeima pasistatė aptinkuotą medinį dviejų aukštų namą Molėtų gatvėje, Žaliakalnyje. Namo plotas – 240 kvadratinių metrų. Pirmame aukšte buvo prieškambaris, virtuvė, salonas, valgomasis ir miegamasis. Antro aukšto išplanavimas – toks pats kaip pirmo. Name buvo įvestas vanduo, telefonas. Maudėsi vonioje.
Kambariai aukšti, 3 metrų aukščio. Salono plotas – 20 kvadratinių metrų. Sienos dažytos. „O. Kazlauskienė nenorėjo tapetų, bijojo, kad blakės nueužsiveistų“. Jame stovėjo didelis apvalus stalas su 12 kėdžių. „Ąžuolinės, sunkios, žalios ir rudos spalvos aksomo“. Kampe buvo pastatyta tokiu pat aksomu apsiūta sofa, kurios atlošų galuose – ąžuolinės liūtų galvos. Už sofos, ant sienos, kabojo gobelenas, vaizduojantis kupranugariais jojančius pirklius. Salone taip pat stovėjo didelis veidrodis-triumo, kampuose keli nedideli, siuvinėtomis staltiesėmis uždengti staliukai. Ant sienų buvo daug paveikslų, ant staliukų porcelianinių skulptūrėlių. Vazonuose augo aukšti, beveik lubas siekiantys fikusai.
Virtuvės plotas – 11 kvadratinių metrų. A. Kazlauskaitė šeimininkauti nemėgo, valgį gamino jos mama arba tetos. Norėdama palepinti savo pirmąjį vyrą, ji virdavo žagarėlius, kepdavo tortus. Mokėjo gaminti šakotį, turėjo jam kepti volelį. Kazlauskai buvo nusipirkę ir „Veck“ aparatą, ledams gaminti mašinėlę. 
Kieme buvo didelis sodas, pasodindavo daug gėlių. Daržovių neaugino. Stovėjo hidrantas laistymui.
Po karo namą nacionalizavo. Kazlauskams paliko tris kambarius antrajame aukšte. Juose A. Kazlauskaitė visą laiką ir gyveno. "Jau labai sunku buvo". Kieme pasistatė nedidelį tvartelį, kuriame laikė ožką, kad vaikams galėtų duoti pieno.

A. Kazlauskaitė salone. 1937 m. Jasvoino fotonuotrauka.
Būsimoji dailininkė mėgo gražiai rengtis. Drabužius jai siuvo Laisvės alėjoje gyvenusi siuvėja, kurią vadino Madam Fru Fru. Iš namų neišeidavo nepasidažiusi.

A. Kazlauskaitė (pirmoje eilėje iš dešinės) savo namų salone. Šalia brolis Teodoras. Antroje eilėje sėdi O. Kazlauskienė ir S. Kazlauskas. A. Kazlauskaitė mokėjo groti gitara. Norėjo išmokti groti pianinu, bet mama jai neleido. „Pianinas – velnio grojimas“.

A. Kazlauskaitė (antra iš kairės) su draugais salone. Jasvoino fotonuotrauka.

Kalėdos Kazlauskų namuose. Pirmoje eilėje iš kairės sėdi S. Kazlauskas ir A. Kazlauskaitė. 1937 m. Jasvoino fotografija. „Eglutės žaisliukai – iš Šveicarijos“. Juos dovanų atvežė mokytoja, kuri Kazlauskų namuose nuomojosi kambarį.

S. Kazlauskas pusryčiauja valgomajame su bičiuliu.

A. Kazlauskaitės sūnėnas Aridas Kazlauskas sanatorijoje, į kurią nuvyko su savo lovyte, padaryta garsaus lietuvių baldų kūrėjo Jono Prapuolenio. Kleboniškis. 1954 m.
Lovytę J. Prapuolenis padarė vyresniajai A. Kazlauskaitės dukteriai Livijai. Joje miegojo ir jaunesnioji dukra Liudmila. Užaugus mergaitėms lovytę atidavė brolio sūnui Aridui.

Laisvalaikis

A. Kazlauskaitė mėgo gamtą, keliones. Ypač žavėjosi kalnais. Dažnai fotografuodavosi. Šeima turėjo gerą fotoaparatą.

A. Kazlauskaitė Klaipėdos uoste. 1937 m.

A. Kazlauskaitė pozuoja apsirengusi kaukaziečio drabužiais. "Fotografija „REKORD“ J. Besarabijas. Kaunas, Ukmergės pl. 54".

A. Kazlauskaitė (pirma iš dešinės) su bičiuliais Karo muziejaus sodelyje.

A. Kazlauskaitė (centre) su draugais poilsiauja. Panemunė. 1937 m.

A. Kazlauskaitės mokslai

A. Kazlauskaitė baigė Kauno rusų gimnaziją. 1939-aisiais įstojo į Petro Kalpoko tapybos studiją Kauno meno mokykloje. 1940-aisiais studijas tęsė Vilniaus dailės akademijoje, profesoriaus Justino Vienožinskio studijoje. Būsimosios dailininkės studijoms didelę įtaką turėjo ir dailininkas Antanas Gudaitis.
1944-aisiais grįžusi į Kauną, A. Kazlauskaitė studijas tęsė Taikomosios ir dekoratyvinės dailės institute, kurį baigė 1949 m., įgydama mozaikos specialybę. Svajojo imtis kūrybos, tačiau dėl sunkių gyvenimo sąlygų turėjo pasitenkinti piešimo ir braižybos mokytojos darbu mokyklose. Kurį laiką tapybą dėstė ir S. Žuko dailės technikume. Laisvu laiku suspėdavo tapyti, vadovavo vaikų dailės būreliui Aleksote, turėjo savo darbų studiją. Beje, būtent joje neaiškiomis aplinkybėmis dingo daug pačių geriausių dailininkės paveikslų.
A. Kazlauskaitė dažniausiai tapė peizažus, ypač mėgo gamtos vaizdus. Jos kūriniai buvo eksponuoti įvairiose parodose Kaune, o 1994 m. surengta personalinė paroda Kauno paveikslų galerijoje.

A. Kazlauskaitė (iš dešinės) su geriausia drauge, besimokant gimnazijoje.

A. Kazlauskaitė (paskutinėje eilėje antra iš kairės) po apsilankymo "ARS" dailininkų grupės parodoje, Kaune.