PARODA „ŠIEK TIEK APŠVIETIMO TECHNIKOS“
Virtualioje parodoje pristatomi apšvietimo technikos eksponatai, rodyti LLBM parodoje „Mūsų jaunystės technika“.
30xø12
Spalvotas metalas.
Pastatoma.
LBM 736
12xø11
Spalvotas metalas.
Pirkta Rygoje XX a. pr.
LBM 30020
37x11x10, žvakės ø 2,5.
Skarda, plienas, stiklas.
Su įrašu: „PHARES AUTEROCHE“. Gamintas Prancūzijoje.
LBM 26723
52ø24
Geležis, stiklas, emalė, medvilnė.
Pakabinama arba pastatoma.
LBM 39714
16,5x11x10 (be stiklo).
Geležis, stiklas, medvilnė.
Pakabinama ant sienos arba pastatoma.
LBM 44981
11x17 (su stiklu).
Spalvotas metalas, stiklas, medvilnė.
Pastatoma.
LBM 46618
60x27x24
Geležis, spalvotas metalas.
Pastatoma ant stalo. Aukštis keičiamas. Su įrašais vokiečių kalba: „25 POLAR STERN BRENER H. S. LEIPZIG HUGO SCHNEIDER“ ir kirilica: „POLIARNAJA ZVEZDA“.
Gaminta Hugo Šnaiderio (Hugo Schneider) įmonėje, kuri buvo įkurta 1863 m. Vokietijoje, šalia Leipcigo kaip lempų gamybos fabrikas. Pradžioje čia dirbo 20 darbininkų, kurie rankomis gamino lempas. 1899 m. įmonė tapo akcine bendrove, kurios pavadinimas – „Hugo Schneider AG“ (HASAG). Nuo 1902 m. pradėtos gaminti nešiojamos krosnelės virimui ir patalpų šildymui, dviračių žibintai. Iki 1913 m. įmonė buvo didžiausia visų tipų žibalinių ir dujinių lempų gamintoja.
LBM 29633
69xø17 (su stiklu)
Spalvotas metalas, stiklas.
Su įrašu: „CARL HOLY BERLIN“.
Gamintojas – Karlas Holy (Carl Holy). Gaminta Vokietijoje, Berlyne. K. Holy taip pat gamino lempas „Odin“ ir „Wizard“.
LBM 41442
55xø33
Geležis, emalė, stiklas.
Pakabinama arba pastatoma. Ant stiklo yra įrašas: „Jenaer Suprax Glas JENA SCHOTT GEN REG. TRADE MARK PRI-MUS“. Ant kuro indo įrašyta: „PATENT Sv. No 66893 ENG. No 282360 No No 52423 PRIMUS“. Apačioje yra įrašas: „TRADE MARK PRI-MUS A/B B.A. HJORTH ir Co STOCKHOLM MADE IN SWEDEN. PRIMUS No 1019“.
1889 m. Berndtas Augustas Hjorfas (Berndt August Hjorth) Švedijoje, Stokholme, įkūrė mažą prekybos įmonę „B. A.Hjorth ir Co“, kuri pardavinėjo įrankius ir įrengimus. Sėkmė aplankė, kuomet 1890 m. įmonė įgijo teisę prekiauti neseniai garsaus to meto švedų išradėjo Johano Peterio Johansono (Johan Petter Johansson) išrastu reguliuojamu veržliarakčiu. Kitas produktas, tapęs labai sėkmingai eksportuojamu – primusinė viryklė „Primus“. Primusinės viryklės išradėjas Fransas Wilhelmas Lindkvistas (Frans Wilhelm Lindqvist) su savo partneriu Svensonu (Svensson) pasamdė B. A. Hjorfo įmonę pardavinėti šios viryklės. Primusinė viryklė netruko išpopuliarėti visame pasaulyje, o abi įmonės išaugo. 1898 m. verslas buvo reorganizuotas į bendrovę „AB Primus“. 1916 m. J. P. Johansonas pardavė savo 1886 m. įkurtų mechaninių dirbtuvių akcijas B. A. Hjorfui ir dirbtuvės tapo naujos korporacijos „B. A. Hjorth ir Co“ dalimi. 1918 m. „B. A. Hjorth ir Co“ taip pat susijungė su bendrove „AB Primus“. Fabrikas Lila Esingene (Lilla Essingen) gamino net tik virykles, primusinius kaitintuvus bei žibintus su prekės ženklu „Primus“, bet ir keptuves, kavos pupelių skrudintuves, orkaites ir t.t. Nuo 1954 m. įmonės pavadinimas – „AB Bahco“ – ankstesniojo pavadinimo trumpinys.
LBM 30402
56xø17
Skarda, geležis, stiklas.
Pakabinama arba pastatoma. Ant kuro indo įrašyta: „PATENT Sv. No 66893 ENG. No 282360 No No 52423 PRIMUS“.
Privati nuosavybė.
65xø40
Metalas, kitos medžiagos.
Pakabinama. Skirta lauko apšvietimui. Prie šono pritvirtinta plokštelė su įrašais: „PETROMAX No 836 EHRICH u. GRAETZ. A./G. BERLIN SO. 36“. Be stiklo.
1866 m. Vokietijoje, Berlyne santechnikas Albertas Gretcas (Albert Graetz) ir prekybininkas Emilis Erichas (Emil Ehrich) įkūrė fabriką, kuriame gamino žibalines lempas, spiritu bei žibalu arba dujomis kaitinamas virykles, krosneles „Akaria“, „Iris“, „Matador“. 1889 m. A. Gretcas perdavė fabriko vairą trims savo sūnums. Po dešimties metų įmonė išaugo – joje vietoj 100 dirbo jau 1000 darbininkų, buvo statomi nauji fabrikai. Vidurinysis A. Gretco sūnus Maksas rūpinosi naujų produktų kūrimu bei techniniais jų sprendimais. 1905 m. buvo sukurtas Gretco dujų uždegiklis, kuriam atsiradus neliko būtinybės ranka užžiebti gatvių žibintus. 1908 m. įmonė pristatė elektros lemputę „Esso“.
1922 m. buvo sukurta korporacija ir užregistruotas jos pavadinimas „Ehrich ir Graetz AG“. Trečiajame dešimtmetyje buvo gaminami „Graetzor“ elektra kaitinami lygintuvai, arbatinukai, krosnelės, radijo imtuvai. 1943 m. įmonė tapo „Graetz AG“. Pasibaigus Antrajam pasauliniam karui senosios įmonės likučiai iki 1950 m. veikė Rytų Berlyne. Erichas ir Fritcas Gretcas įkūrė naują kompaniją „Graetz KG“, kuri gamino lempas Vakarų Vokietijos kariuomenei ir didžiąją dalį pagamintos produkcijos eksportuodavo į užsienį.
Įdomi labai populiarios pasaulyje lempos „Petromax“ istorija. Ji buvo sukurta 1910 m., tačiau prekės ženklas „Petromax“ užregistruotas tik1920 m. Kadangi M. Gretcą draugai pravardžiuodavo žibaliniu Maksu, naujosios lempos pavadinimą taip pat sudarė šie du žodžiai – „žibalas“ ir Maksas. Lempos dizainas ypač sėkmingas: ji buvo saugi, patikima, lengva, su vertikaliu garintuvu, kurui vietoj akmens anglių dujų naudotas žibalas. Priklausomai nuo dydžio ir konfigūracijos, „Petromax“ lempos šviesumas galėjo siekti nuo 200 iki 1000 žvakių.
Privati nuosavybė.
15x18,5x10
Metalas.
Su įrašu: „PHAENOMEN“. Tvirtinamas prie dviračio „Phaenomen“.
Gamintojas – Vokietijos įmonė „Riemann“.
LBM 37882
23x14x11
Bakelitas, stiklas, metalas.
LBM 41147
Signalinis žibintas „HUGO ZWEIGLE“
29x10x9
Metalas, medis.
Su įrašu: „HUGO ZWEIGLE ESSLINGEN“. Tai Vokietijos geležinkelio signalinis žibintas. Gamino Hugo Cveigle (Hugo Zweigle) įmonė Vokietijoje, Eslingene (Esslingen). Apie 1939 m.
LBM 4994
29x11x10
Juoda ir spalvota skarda, stiklas.
Dagtis reguliuojamas iš išorės. Su išlietu numeriu: „8268768“.
LBM 28123
11,5xø4
Skarda, šlifuotas stiklas, plienas.
Su įrašu: „DAIMON FOCUS“. Maitinamas apskritomis sausomis baterijomis. Gamintas Vokietijoje. Vokietijos ginkluotosios pajėgos (vermachtas) naudojo kaip signalinį žibintuvėlį.
LBM 39043
4x11x7,5
Skarda, šlifuotas stiklas, veidrodis.
Maitinamas plokščiomis sausomis baterijomis. Naudotas kaip signalinis žibintuvėlis.
LBM 39809
28xø18
Metalas, stiklas, kitos medžiagos.
Su užrašu: „MOFEM“. XX a. 3-4 deš.
Įmonė „Mofem“ buvo įkurta 1900 m. Vengrijoje, Mosonmagyarovaro (Mosonmagyaróvár) mieste. Elektrinės lempos su laikrodžiais – žadintuvais gamintos 3-4 dešimtmečiuose ir pardavinėtos Paryžiuje. Dėl to jos vadinamos prancūziškomis. Manoma, kad „Mofem“ lempa su laikrodžiu – žadintuvu yra viena gražiausių kada nors gamintų Art Deco stiliaus lempų.
LBM 49499
