Parodoje eksponuojami atvirukai, kuriuos muziejus įgijo 1984 metais Vabalų kaime (Šilutės r. sav.) iš Ertmutės Gerulytės. E. Gerulytė (g. 1911), užaugusi dešimties vaikų šeimoje, buvo paskutinė sodybos, numatytos perkelti į muziejų, šeimininkė. Jos tėvai – valstiečiai pelkininkai, lietuvninkai, mokėjo skaityti, rašyti lietuviškai ir vokiškai. Bendraudamas su ja, kolega dr. Eligijus Juvencijus Morkūnas ir pastebėjo pluoštelį senų atvirukų-atvirlaiškių su Klaipėdos krašto vaizdais. Atvirlaiškiai parašyti vokiečių kalba, pažymėti Vokietijos imperijos laikotarpio (1871–1918), XX a. pradžios pašto ženklais ir antspaudais. Dažniausiai jie buvo siųsti į Klaipėdą (Memelį), o adrese nurodyta Marie Behrmann pavardė. Dabar jau nesužinosime, kam jie buvo skirti, tačiau juos išsaugojo Ertmutė Gerulytė ir labai nenorėjo niekam atiduoti.
Pasak tyrinėtojų, pirmieji atvirukai su Klaipėdos krašto vaizdais pradėti leisti XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje buvo litografiniai, tik kiek vėliau atsirado fotografiniai. Jų paklausa padidėjo tuomet, kai Vokietijos imperijoje išplito geležinkelio transportas ir žmonės iš atokesnės Rytų Prūsijos provincijos vis dažniau ir toliau keliaudavo, todėl atvirlaiškis buvo patogus būdas greitai išsiųsti laišką.
Parodoje eksponuojamus atvirukus sukūrė ir išleido XX a. pradžioje Klaipėdoje gyvenę fotografai ir leidėjai Johanas Šenkė (Johannes Schenke), Robertas Šmitas (Robert Schmidt), Kurtas Ziebertas (Kurt Siebert), Maksas Ehrhartas (Max Ehrhardt), kurie užfiksavo ryškiausius Klaipėdos miesto ir apylinkių pastatus, paminklus, gamtos grožį.
Parodoje taip pat eksponuojami atvirukai su Klaipėdos ir kitų miestų vaizdais, kuriuos išleido G. Hochlandas (Gebruder Hochland) ir D Biegleris (Seliefert von D. Biegler) Karaliaučiuje, Reinicke& Rubin Magdeburge, Georgas Šuritsas (Georg Schuritz) Dresdene.
Senieji atvirukai – galimybė pamatyti Vokietijos imperijos laikų Klaipėdos, aplinkinių miestelių, Tilžės, Karaliaučiaus priemiesčio vaizdus.
1 pav. Biržos tiltas. 1907. Fotografas J. Šenkė. Klaipėda.
Metalinis, varstomas Biržos tiltas per Danės upę pastatytas 1879 metais. Sugriautas per Antrąjį pasaulinį karą. Atstatytas 1948 metais.
2 pav. Naujas Karlo tiltas. 1909. Fotografas J. Šenkė. Klaipėda.
Medinis tiltas per Danės upę, pavadintas Prūsijos karaliaus Frydricho Vilhelmo III sūnaus, princo Karolio vardu, pastatytas 1826 metais. XX a. pradžioje medinis tiltas buvo pakeistas pakeliamomis, metalinėmis konstrukcijomis su arkomis. Per Antrąjį pasaulinį karą buvo sugriautas, vėliau rekonstruotas. Dabar – Pilies tiltas.
3 pav. Karininkų Kazino ir Kareivinės. 1907. Fotografai J. Šenkė ir K. Ziebertas. Klaipėda.
Karininkų kazino pastatytas 1886 metais. Priklausė karinei žinybai. XX a. trečiajame dešimtmetyje veikė Klaipėdos muzikos mokykla. 1938 metais pastatas buvo nugriautas, vietoje jo pastatytas pastatas, skirtas policijai ir Klaipėdos krašto seimeliui.
Klaipėdos kareivinių kompleksas pastatytas 1907 metais. 1993 metais kareivinių pastatai perduoti Klaipėdos universitetui.
4 pav. Sveikatingumo rūmai ir Malkų gatvė. 1915. Fotografai J. Šenkė ir K. Ziebertas. Klaipėda.
Sveikatingumo arba Gerovės namas pastatytas 1910 metais. Namo viršuje buvo pritvirtinta gaidžio skulptūrėlė, o apačioje įrengtas fontanas, todėl namas buvo vadinamas Gaidžio namu. Šiuo metu pastatas restauruojamas, rekonstruojant visas autentiškas detales.
5 pav. Rotušės salė, Luizės sofa. 1912. Fotografai J. Šenkė ir K. Ziebertas. Klaipėda.
Napoleono kariuomenei užėmus didžiąją Prūsijos dalį, Klaipėda trumpam buvo tapusi karališkosios šeimos rezidencija. Čia 1807–1808 gyveno karalienė Luizė su šeima.
Dabar šiame pastate – Klaipėdos miesto rotušė.
6 pav. Turgaus aikštė. 1907. Fotografas R. Šmitas. Klaipėda.
Nuo XVI a. Klaipėdos turgus vykdavo Bažnyčios gatvėje, kuri XVII a. buvo pavadinta Turgaus gatve.
7 pav. Turgaus gatvė. 1909. Fotografas R. Šmitas. Klaipėda.
8 pav. Nacionalinis paminklas „Borusija“. 1908. Fotografas R. Šmitas. Klaipėda.
Paminklinis kompleksas „Borusija“, pastatytas 1907 metais priešais Klaipėdos rotušę, buvo skirtas paminėti karo su Napoleonu šimtmetį. Ant granitinio postamento pastatyta moters figūra vaizdavo išsivadavusią Prūsiją. Tai buvo vienintelis paminklas Rytų Prūsijoje, kuris turėjo nacionalinio paminklo statusą. Nugriautas 1945 metais.
9 pav. Šv. Jono bažnyčia. 1911. Fotografas R. Šmitas. Klaipėda.
Šv. Jono evangelikų liuteronų bažnyčia pirmą kartą pastatyta 1258 metais. Du kartus buvo sunaikinta ir vėl atstatyta. Nugriauta 1945 metais. Šią bažnyčią numatyta atstatyti iki 2027 metų.
10 pav. Fontanas ir paminklas „Taravos Anikė“. 1914. Fotografas R. Šmitas. Klaipėda.
Poeto Simono Dacho (1605–1659) atminimui skirtas paminklas Klaipėdos teatro aikštėje buvo pastatytas 1912 metais. Skulptūroje pavaizduota jauna mergina, kuriai poetas skyrė savo eiles. Paminklas, dingęs per Antrąjį pasaulinį karą, buvo atkurtas pagal išlikusias skulptūrėlių kopijas, nuotraukas ir pastatytas Teatro aikštėje 1989 metais.
11 pav. Kurhauzas Smiltynėje. 1909. Fotografas R. Šmitas. Klaipėda.
1900 metais pastatytas Kurhauzas buvo modernus to meto viešbutis, kuriame buvo įrengtas vandentiekis, šildomos vonios, elektrinis apšvietimas, įvestas telefonas. Šiuo metu pastatas rekonstruotas.
12 pav. Smiltynė. 1913. Fotografas R. Šmitas (?). Klaipėda.
13 pav. Vila Juodkrantėje. 1909. Fotografas M. Ehrhartas. Klaipėda.
Pastatyta 1881 metais. Vilos savininkė A. Bolz ją pavadino „Villa Waldfrieden“ (Miško ramybė). Už vilos stovėjo pensionatas, kuriame vienu metu galėjo gyventi 70 žmonių. Šiuo metu – Gamtos tyrimų centras.
14 pav. Parduotuvė Otto Prusseit. 1911. Klaipėda. Fotografas ir leidėjas G. Šuritsas, Dresdenas.
PRIEKULĖ
15 pav. Amalie Kruger galanterijos prekių parduotuvė. XX a. pradžia. Leidėjas J. Traušys (?). Priekulė.
XX a. pradžioje Priekulėje buvo daug įvairių parduotuvių, veikė malūnas, dvi plytinės, sūrinė, lentpjūvė, Jurgio Traušio spaustuvė ir knygrišykla.
16 pav. Priekulės spaustuvė. 1907. Leidėjas D. Biegler. Karaliaučius.
Priekulės spaustuvėje XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje buvo spausdinama lietuviška periodinė spauda, evangelikų liuteronų maldaknygės ir giesmynai.
KINTAI
17 pav. Kintų gatvė. XX a. pradžia. Leidėjas nenurodytas.
Nuo XIX a. 2-osios pusės Kintuose prekiauta periodiniais leidiniais ir knygomis lietuvių kalba.
DOVILAI
18 pav. Dovilų miestelio vaizdai. 1911. Fotografas M. Ehrhartas. Klaipėda.
Miestelis netoli Klaipėdos, įsikūręs Minijos dešiniajame krante, prie Lašupės upelio. XX a. pradžioje Doviluose buvo geležinkelio stotis, vėjo malūnas, kalkinių plytų fabrikas, du dideli dvarai.
TILŽĖ
19 pav. Vokiečių gatvė Tilžėje. 1907. Leidėjas Reinicke &Rubin. Magdeburgas.
XIX–XX a. sandūroje Tilžėje buvo spausdinama lietuviška periodinė spauda ir knygos, kurias knygnešiai platino Lietuvoje.
HOHENŠTEINAS (gyvenvietė prie Karaliaučiaus)
20 pav. Hohenšteino griuvėsiai. 1915. Leidėjas G. Hochlandas. Karo fotografas A. Kuhewindt. Karaliaučius.
Atvirukas su užrašu: „Nach der Russenvertreibung aus Ostpreuchen 1915. Zerstorungen in Hohenstein Ostpr. („Po to, kai rusai buvo išvyti iš Rytų Prūsijos“).
Parengė:
Vyr. muziejininkė dr. Nijolė Pliuraitė Andrejevienė
Parodų ir ekspozicijų skyrius
Nuotraukos Rimgaudo Žaltausko.
Parodos maketas Gyčio Banio.