„Kas saldu, tas gardu“: saldumynų pakuotės iš muziejaus fondų

Saldumynų gamyba tarpukario Lietuvoje buvo ganėtinai išvystyta: juos gamino ne tik žinomi fabrikai tokie kaip „Rūta“ Šiauliuose ar „Tilka“ Kaune, bet ir mažos namudinės dirbtuvės. Pavyzdžiui, 1928 m. Kaune veikė dvylika saldainių dirbtuvių, 1930 m. Šiauliuose – šešios. Kai kurios dirbtuvės gamino labai nedidelį saldainių asortimentą iš vaisių.Šioje Parodoje pristatomos tarpukario Lietuvos saldumynų pakuotės. Pateikiama 15 dėžučių, skirtų „Rūtos“, „Viktorijos“, „Kodimo“, „Tilkos“, „Aušros“, „Fortūnos“, „Sanito“ prekės ženklų produkcijai.

Seniausia saldumynų gamybos įmonė Kaune – šokolado ir saldainių dirbtuvės „Aškinazi“ – įsteigta 1888 m. Fabrikas, kurio firminis ženklas „Kodimo“ priklausė J. ir A. Aškinaziams bei M. Anceliui. 1935 m. fabrike dirbo apie 100 darbininkų. Įmonė, registruota M.Daukšos gatvėje, gamino saldainius ir šokoladą, kakavą. To meto reklamoje raginta „reikalauti visur šokolado ir saldainių su fabriko ženklu „KODIMA“, kurie yra pripažinti geriausiais“. Įmonė turėjo prekybos padalinius Klaipėdoje ir Šiauliuose.

Kitas garsus Kauno šokolado fabrikas „Tilka“, įsteigtas 1921 m. greitai vystėsi ir netrukus užėmė pirmaujančias pozicijas Lietuvoje. Akcinės bendrovės steigėjai buvo žymūs Kauno vokiečiai Richardas Tilmansas ir jo žentas Paulis Medemas bei žydai Saliamonas ir Borisas Kaganai. Bendrovės pavadinimas žymėjo savininkų pavardžių pirmuosius skiemenis (Til-Ka). Kaganai dar iki karo gamino šokoladą Šiauliuose, todėl imtis plėsti įmonę nebuvo sunku. Šančiuose, Juozapavičiaus prospekte įsikūrusi „Tilka“ gamino įvairius saldainius, marmeladą, kakavos miltelius, kakavos sviestą ir kt. Įmonė turėjo prekybos padalinį Šiauliuose. 1923 m. fabrikas gamino 36 rūšių šokolado (po 20 000 kg. per mėnesį) ir 60 rūšių „monpasje“ bei karamelės (12 000 kg per mėnesį).  1929 m. jau gaminta 100 rūšių šokoladinių saldainių ir 200 rūšių kitų saldainių. Žymią dalį produkcijos eksportavo. Kaip rašė to meto spauda, „Tilka“  Amerikos firmai La Poten siuntė vagoną saldainių už 25 000 litų, „be to mažesniais kiekiais eksportuoja į Londoną, Afriką, Kolumbiją, Argentiną, Australiją, Kanadą, Čikago“. Bendrovė buvo laimėjusi aukso medalių įvairiose parodose, pavyzdžiui, 1928 m. Paryžiuje.

Parodoje eksponuojama ir „Sanito“ laboratorijos Kaune gamintos pastilės. Nors „Sanitas“ – viena didžiausių farmacijos įmonių, nesusijusi su saldumynų produkcija, tačiau saldžios pastilės buvo mėgiamos ne tik peršalus, todėl čia jas eksponuojame greta saldumynų.

„Viktorijos“ saldainių ir šokolado fabrikas kurį laiką veikė Klaipėdoje. 1935 m. iš viso Klaipėdoje buvo registruota 7 didesnės ar mažesnės saldainių ir šokolado įmonės ir keliolika saldumynų dirbtuvių.

Bene žinomiausias Lietuvoje buvo  Šiaulių „Rūtos“ saldainių fabrikas. Įkurtas Antano Gricevičiaus 1913 m. kaip saldainių dirbtuvė, gaminusi karamelinius skanėstus, vėliau išsiplėtė iki bene stambiausio šokolado fabriko Lietuvoje, kuriame dirbo 160 žmonių, o gamyba buvo mechanizuota. Rūtos gaminiai daugelyje parodų buvo apdovanoti aukso ir sidabro medaliais (pvz., 1929 m. tarptautinėje parodoje Italijoje apdovanoti Grand Prix aukso medaliu, o 1931 m. pelnė aukso medalį tarptautinėje parodoje Didžiojoje Britanijoje). Tarpukariu „Rūta“ gamino 200 pavadinimų saldainių.

Trumpai Šiauliuose veikė saldainių ir šokolado fabrikas „Aušra“, įsikūręs Pagyžių gatvėje, įsteigtas 1927 m., likviduotas 1930 metais. Kita nedidelė įmonė – saldainių fabrikas „Fortūna“ veikė Aušros alėjoje. Tiek viena, tiek kita įmonė ko gero neatlaikė „Rūtos“ konkurencijos.

Parodoje eksponuojamos dėžutės gamintos iš įvairių medžiagų: skardos, faneros, kartono, storo popieriaus. Skardinės cilindro formos dėžutės tęsia carinių laikų saldumynų pakuočių madas, kitos dėžutės kiek paprastesnės, be įmantresnių paveikslėlių, tik su vienspalviais užrašais. „Tilka“ savo produkcijai patys gamino dėžutes iš faneros, kiti saldumynų gamintojai dėžutės užsisakydavo specialiose dirbtuvėse: pvz., „Fortūnos“ produkcijai dėžutes gamino Kybartų skardos fabrikas „Union“, „Sanito“ pastilių dėžutė gaminta Arnold Sorensen fabrike Šiauliuose, „Viktorijos“ fabriko dėžutei užrašus spaudė spaudos „Ryto“ bendrovė Klaipėdoje (veikė 1921–1939 m.). Net ir be savo pradinio turinio – šokolado ar saldainių – dėžutės ilgam išliko žmonių buityje, nes buvo patvarios, gražios, patogios susidėti įvairioms smulkmenoms (pvz., skardinėje „Tilkos“ dėžutėje laikytos vinutės).

Dėžutė chalvai. Saldainių fabrikas „Kodimo“. Skarda, 8 cm x skersmuo 10 cm. LBM 26018, mp 276.

Dėžutė saldainiams. Šokolado ir saldainių fabrikas „Kodimo“. Popierius, 22, 3 cm x 15,8 cm x 6 cm. LBM 36748, mp 1140.

Dėžutė saldainiams. „Tilka“. Fanera, 28,2 cm x 19,5 cm x 8 cm. LBM 27949, mp 357.

Dėžutė saldainiams. „Tilka“. Skarda, 13,3 cm x 16 cm. LBM 22999, mp 337.

Dėžutė saldainiams. „Tilka“. Skarda, 27 cm x skersmuo 11 cm. LBM 13834, mp 2200.

Dėžutė saldainiams. Saldainių fabrikas „Rūta“. Skarda, 8,5 cm x 8,5 cm x 3,7 cm. LBM 11973, mp 296.

Dėžutė saldainiams „Monpensier“. Lietuvių saldainių fabrikas „Rūta“. Skarda, popierius, 25,8 cm x skersmuo 15,3 cm. LBM 37650, mp 680.

Dėžutė saldainiams. Lietuvių saldainių fabrikas „Rūta“. Kartonas, 27,5 cm x 7 cm x 19 cm. LBM 26196, mp 157.

Dėžutė saldainiams. „Fortūna“. Skarda. 16 cm x 29,5 cm x 20 cm. LBM 27856, mp 249.

Dėžutė saldainiams. „Fortūna“. Skarda, spalvotas metalas. 5,3 cm x skersmuo 10 cm. LBM 38924, mp 609.