Bendras parodos „Senosios medinės prakartėlės iš Lietuvos bažnyčių 2“ vaizdas. LLBM miestelio Švč. Mergelės Marijos Gimimo bažnyčios koplyčia, 2019 m. liepos 4 d. – 2019 m. spalio 1 d. Foto Inos Dringelytės, montažas N. Norvaišaitės
Bendras parodos „Senosios medinės prakartėlės iš Lietuvos bažnyčių 2“ vaizdas. LLBM miestelio Švč. Mergelės Marijos Gimimo bažnyčios koplyčia, 2019 m. liepos 4 d. – 2019 m. spalio 1 d. Foto Inos Dringelytės, montažas N. Norvaišaitės
Prabėgus lygiai metams, vėl atėjus susikaupimo ir rimties laikui – Adventui, kuomet laukiame Kūdikėlio Jėzaus gimimo – šv. Kalėdų, pristatome naują virtualią parodą, kurioje užfiksuoti vaizdai iš šiųmetės tęstinės parodos muziejuje „Medinės prakartėlės iš Lietuvos bažnyčių 2“.
Praėjusių metų paroda „Medinės prakartėlės iš Lietuvos bažnyčių“ ir parengtas virtualus jos variantas sulaukė didelio susidomėjimo, teigiamų atsiliepimų iš muziejaus lankytojų ir kolegų pusės, o taip pat klausimų ar sulauks jos tęsinio. Pačios jautėmės padariusios tik dalį darbo – rūpėjo senųjų medinių prakartėlių temą išplėsti ir į ją pasigilinti, pristatyti kitus Lietuvos regionus. Natūraliai pradėjome planuoti tęstinę šio sezono ekspoziciją...
Šių metų paroda „Senosios medinės prakartėlės iš Lietuvos bažnyčių 2“ (jos autorės – menotyrininkė Ina Dringelytė ir architektė Neringa Norvaišaitė), nors formaliai buvo praėjusiais metais pristatytos parodos tęsinys, tačiau iš tiesų nuo jos labai skyrėsi: jei pirmoje parodoje galėjome pamatyti skirtingų XX a. laikotarpių ir trijų konkrečių, skirtingų autorių medines prakartėles, šiais metais prakartėlių autoriai buvo nežinomi (ar tik spėjami), pačios prakartėlės gerokai „pasenėję“ (dauguma jų sukurtos dar XIX a.), o pagrindinis skirtumas buvo ekspozicijos sumanymas, kur kontrasto principu sulygintos Žemaitijos regiono vietos meistrų – dievdirbių drožtos ir šimtametes tradicijas turinčiose Europos Alpių šalių regiono dirbtuvėse sukurtos senosios medinės prakartėlės. Ir vienų, ir kitų Lietuvos bažnyčiose išlikę labai mažai, o ir šios yra nepilnos komplektacijos ir blogos būklės. Vos kelios iš pristatytų parodoje kalėdiniu laikotarpiu dar tebepuošiamos savo parapijų bažnyčiose, kitas jau seniai pakeitė gipsinės ar plastikinės. Ir tik kelios parapijos išsaugojo savo senąsias, nenaudojamas medines prakartėles bažnyčiose ar vietiniuose parapijų muziejuose. Informacijos apie šiais metais eksponuotas prakartėles buvo dar mažiau – ruošiant parodą, deja, nepavyko aptikti jokios įdomesnės vaizdinės-archyvinės medžiagos, nors paieškoms buvo skirta daug laiko.
Šių metų parodos priešistorė tokia: kadangi praėjusių metų ekspozicijoje nepristatėme nė vienos Žemaitijos regiono prakartėlės, eksponatai buvo atvežti tik iš Aukštaitijos ir Suvalkijos regionų bažnyčių, šiais metais išsikėlėme tikslą – parodyti Žemaitijos krašto, nuo XIX a. vidurio garsėjusio gausia ir išraiškinga savamokslių kaimo dievdirbių kūryba, medines prakartėles. Tikėjomės, jog bažnyčiose jų turėtų būti dar išlikusių – juk ten jos buvo labiau apsaugotos nuo visuotinio žemaitiškos sakralinės skulpūros naikinimo ir grobstymo XX a. vid. ir vėliau. Paieškos nebuvo paprastos ir lengvos, bet į pagalbą pasitelkus įvairius informacijos šaltinius, pavyko ne tik surasti labai įdomias senąsias žemaitiškas prakartėles, bet ir jas pasiskolinti iš parapijų. Šiais metais tai buvo paprasčiau – sulaukėm šiltų sutikimų ir pasitikėjimo iš parapijų kunigų ir vyskupijų vadovų pusės, kas palengvino parodos rengimo darbus ir ilgam paliko mielus prisiminimus.
Paruošę šią tęstinę virtualią parodą, pildome savo pažadą, jog vasarą nespėję atvykti į muziejų pasigėrėti tokiais skirtingais ir tokiais išraiškingais dar išlikusiais senųjų medinių prakartėlių pavyzdžiais, ekspoziciją „Senosios medinės prakartėlės iš Lietuvos bažnyčių 2“ nuo šiol muziejaus puslapyje galės apžiūrėti virtualiai. Be to, kaip ir praėjusiais metais, ji papildyta tų bažnyčių vaizdais, iš kurių „pasisvečiuoti“ į muziejų buvo atkeliavę prakartėlės ir vaizdais, kaip tos prakartėlės šventiniu laikotarpiu atrodo papuoštos „naminėse“ bažnyčiose.
Parodos „Senosios medinės prakartėlės iš Lietuvos bažnyčių 2“ atidarymo vaizdai. LLBM miestelio bažnyčia, 2019 m. liepos 4 d. Foto Rimgaudo Žaltausko
Parodos „Senosios medinės prakartėlės iš Lietuvos bažnyčių 2“ atidarymo vaizdai. LLBM miestelio bažnyčia, 2019 m. liepos 4 d. Foto R. Žaltausko
Grubokos, statiškos, naivios ir be galo išraiškingos Karklėnų Šv. apaštalo Baltramiejaus (Kelmės r.) ir Gadūnavo Švč. Jėzaus Širdies (Telšių r.), dar autentiška polichromija padengtos Girdžių Šv. Marijos Magdalietės (Jurbarko r.), dekoratyvios ir originalios Lauko Sodos Šv. Joakimo (Telšių r.), tvirtos ir rūsčios Veiviržėnų Šv. apaštalo evangelisto Mato (Klaipėdos r.) bažnyčių prakartėlių figūros ryškiai kontrastuoja su vakarietiškais senųjų medinių prakartėlių pavyzdžiais, kur matome dvi puikias, galimai Šiaurės Italijoje, Austrijoje ar gretimai – Vokietijos Bavarijoje (Tirolio / Alpių šalių regione) XIX a. II p. ar IV ketv. sukurtas prakartėles iš Aukštaitijos krašto Troškūnų Švč. Trejybės (Anykščių r.) ir Joniškėlio Švč. Trejybės (Pasvalio r.) bažnyčių. Jose užburia sudėtingi prakartėlių fonai su kalnų peizažais, uolom ir olom, romantizmui būdingais griuvėsių, arkų ir kolonų motyvais ir, žinoma, daugybė juvelyriškai išdrožtų smulkių figūrėlių, kur net avyčių ausys persišviečia, tarsi būtų porcelianinės...
neregistrinė, naudojama; XIX a. IV ketv.; Europa, nežinomos Alpių šalių regiono / Tirolio (?) dirbtuvės; medis, drožyba, polichromija.
Troškūnų Švč. Trejybės bažnyčia (Anykščių r.), pastatyta 1787 m., varpinė – 1800m. 2019 m. Foto I. Dringelytės
Senoji prakartėlė Troškūnų bažnyčioje kalėdiniu laikotarpiu užima jai deramą vietą ant Šv. Pranciškaus Asyžiečio altoriaus. 2019 m. Foto I. Dringelytės
Prakartėlės pagrindas sukurtas vien iš medžio, apdailai panaudojant net medžio žievę ir šakeles, tačiau grubiai pažeistas išvedžiotais kaitrinių lempučių laidais. Sumontuotas ant lentų pagrindo jis toks sunkus, jog jam pakelti ir pakrauti į muziejaus mašiną teko ieškoti pagalbos. Troškūnų Švč. Trejybės bažnyčia. 2019 m. Foto I. Dringelytės
Troškūnų Švč. Trejybės bažnyčios prakartėlė parodoje LLBM. 2019 m. Foto R. Žaltausko
Troškūnų Švč. Trejybės bažnyčios prakartėlė parodoje LLBM. Apšvietimu sukurta pasakiška nuotaika, o smagiausia, kad muziejuje pavojingos kaitrinės lempos buvo pakeistos šviesos diodų lemputėmis. 2019 m. Foto I. Dringelytės
Stebinančio kruopštumo ir subtilumo medžio drožyba – parodos lankytojai vis pasitikslindavo ar figūrėlės tikrai sukurtos iš medžio. Troškūnų bažnyčios prakartėlėje matome net dramblį – kol kas vienintelį žinomą Lietuvos senosiose medinėse prakartėlėse. 2019 m. Foto R. Žaltausko
Troškūnų bažnyčios prakartėlės figūros palyginti geros būklės – matosi tik nedideli paviršiaus pažeidimai, nutrupėjimai ar smulkių detalių lūžiai. 2019 m. Foto R. Žaltausko
Šventoji Šeima – Troškūnų bažnyčios prakartėlės fragmentas. 2019 m. Foto R. Žaltausko
(UK 14890, DV 3979), nenaudojama, saugoma Joniškėlio parapijos namuose; XIX a. IV ketv.; Europa, nežinomos Alpių šalių regiono / Tirolio (?) dirbtuvės; medis, drožyba, polichromija.
1927 m. prakartėlę tvarkė žymiausias to meto Pasvalio krašto meistras Stanislovas Gegeckas (1873–1940). Ant keleto restauruotų skulptūrėlių pagrindų S. Gegeckas įrašė savo pavarde ir datą – 1927 m. Taip pat gali būti, jog jis išdrožė dalį avių figūrėlių.
Joniškėlio Švč. Trejybės bažnyčia (Pasvalio r.), pastatyta 1792 m. 2019 m. Foto I. Dringelytės
Joniškėlio Švč. Trejybės bažnyčia (Pasvalio r.), pastatyta 1792 m. 2019 m. Foto I. Dringelytės
Kalėdiniu laikotarpiu Joniškėlio bažnyčios viduje puošiama nauja prakartėlė. 2019 m. Foto I. Dringelytės
Senoji Joniškėlio bažnyčios prakartėlė saugoma parapijos namuose įrengtame muziejėlyje. Į didelę dėžę telpa tik dalis puikių prakartėlės dekoracijų. 2019 m. Foto I. Dringelytės
Išardyti dėžėje sumontuotas dekoracijas jų nepažeidžiant buvo didelis iššūkis. 2019 m. Foto I. Dringelytės
Atkeliavę į muziejų, Joniškėlio bažnyčios prakartėlės figūros iš karto pateko pas „gydytoją“ – muziejaus medžio restauratorę Raimondą Žukauskaitę ant darbastalio. Figūrėlės pasirodė gerokai nukentėję – per daugybę metų nulūžę nemažai jų detalių, tad buvo stengiamasi bent šiek tiek jas sutvarkyti. Ant vienos figūrėlės pagrindo matosi įrašas „S. Gegeckas / 1927“. 2019 m. Foto I. Dringelytės
Joniškėlio bažnyčios prakartėlė parodoje LLBM. 2019 m. Foto R. Žaltausko
Eksponuojant Joniškėlio prakartėlę, buvo improvizuojama statant fonines dekoracijas, tačiau rezultatas pranoko lūkesčius, o prakartėlė iš naujo nušvito savo buvusiu grožiu. LLBM, 2019 m. Foto R. Žaltausko
Pamatęs parodoje eksponuotą Joniškėlio bažnyčios senąją prakartėlę, klebonas Virgilijus Liuima nutarė, jog šiais metais ji vėl bus puošiama bažnyčioje. LLBM, 2019 m. Foto R. Žaltausko
Juvelyrinė medžio drožyba ir dėmesys smulkiausioms detalėms – bruožai, išskiriantys Joniškėlio ir Troškūnų bažnyčių prakartėles iš kitų senųjų medinių Lietuvos bažnyčių prakartėlių. LLBM, 2019 m. Foto R. Žaltausko
Joniškėlio bažnyčios Angelas atrodo tarsi nužengęs iš prerafaelitų kūrinių, kaip ir visa romantizuota, mistiška griuvėsių, arkų ir kolonų aplinka, primenanti mums apie tuo metu Europoje (Vokietijoje, Austrijoje, Italijoje) prakartėlių gamyboje vyravusius skonius ir kryptis. LLBM, 2019 m. Foto R. Žaltausko
neregistrinė, naudojama; XIX a. IV ketv.; nežinomos krašto dirbtuvės (?), nežinomas krašto meistras (?); medis, drožyba, polichromija
Viena iš parodoje eksponuotų žemaitiškų prakartėlių, atvežta iš Požerės Kristaus Atsimainymo (Šilalės r.) bažnyčios, sukurta XIX a. IV ketv., yra tarsi tarpinis, jungiantis variantas tarp vietinių dievdirbių ir minėtame Alpių šalių regione sukurtų Dievo Sūnaus Gimimo scenų: meistras akivaizdžiai sekė vakarietiškos, atvežtinės prakartėlės personažų vaizdavimu, šalia įprastai traktuojamų veikėjų, sukūręs tipingą Alpių regiono piemenuką ir įmantrius karalių bei jų tarnų drabužius.
Požerės Kristaus Atsimainymo bažnyčia (Šilalės r.), pastatyta 1771 m., 1868 m. pristatyta zakristija, XX a. pr. – bokštas. 2019 m. Foto I. Dringelytės
Požerės bažnyčios XVIII a. didysis altorius kalėdiniu laikotarpiu. 2019 m. Foto I. Dringelytės
Požerės bažnyčioje kalėdiniu laikotarpiu puošiama senoji prakartėlė, papildoma tapytu fonu su Trimis karaliais ir nekomplektinėmis detalėmis. 2019 m. Foto I. Dringelytės
Požerės bažnyčios prakartėlė parodoje LLBM. 2019 m. Foto R. Žaltausko
Požerės prakartėlės detalės atskleidžia, kad jos meistras akivaizdžiai sekė vakarietiškos, atvežtinės prakartėlės personažų vaizdavimu. 2019 m. Foto R. Žaltausko
Stebuklo nuotaiką sukuria prakartėlės apšvietimas. 2019 m. Foto I. Dringelytės
Požerės bažnyčios prakartėlės Angelas laikė drožtinį užrašą, uždengtą skarda su vėlesniu, negrabiai atliktu užrašu „Gloria in excelsis Deo“, kurį nuėmus, atsiskleidė originalas – paprastas ir jautrus tekstas: „Tris karalej etniesze dowanas W. Kristuj o tu žmogau gresznas ko etnieszej“. 2019 m. Foto I. Dringelytės
(UK 9224, DV 1226); nenaudojama, bet saugoma bažnyčioje; XIX a. IV ketv.; nežinomas vietos meistras; medis, drožyba, polichromija
Karklėnų Šv. apaštalo Baltramiejaus bažnyčia (Kelmės r.), pastatyta 1871 m. 2019 m. Foto I. Dringelytės
Karklėnų Šv. apaštalo Baltramiejaus bažnyčios interjeras kalėdiniu laikotarpiu. 2019 m. Foto I. Dringelytės
Karklėnų bažnyčios senoji prakartėlė, 1963 m. Foto Mečislovo Sakalausko, KPC
Senoji prakartėlė Karklėnų bažnyčioje „užleido vietą“ jaunesnei. 2019 m. Foto I. Dringelytės
Karklėnų bažnyčios senoji prakartėlė parodoje LLBM. 2019 m. Foto R. Žaltausko
Grubokos ir statiškos, naivios ir be galo išraiškingos – tokios šios prakartėlės figūros, išdrožtos nežinomo Žemaitijos dievdirbio. Jos mums užminė nemenką mįslę – kiekviena figūra kiek suplokštintoje nugaroje turi įgilinimą, skirtą skulptūrai pakabinti. Ar taip iš tiesų galėjo būti daroma? LLBM, 2019 m. Foto R. Žaltausko
„Aklas“ perdažymas pakenkė prakartėlei, paslėpdamas nuo mūsų akių autentišką polichromiją, bet skulptūros išliko įtaigios. Švč. Mergelė Marija rankas laiko taip, kad ant jų būtinai norisi padėti Kūdikėlį, kaip mes ir padarėme. LLBM, 2019 m. Foto R. Žaltausko
neregistrinė, naudojama; XIX a. IV ketv.; nežinomas vietos meistras; medis, drožyba, polichromija
Tarsi iš kalėdinio atviruko – Lauko Sodos Šv. Joakimo bažnyčia (Telšių r.), pastatyta 1889 m. 2019 m. Foto I. Dringelytės
Romantiškas Žemaitijos peizažas supa Lauko Sodos bažnyčios ansamblį. 2019 m. Foto I. Dringelytės
Kalėdiniu laikotarpiu išpuoštas Lauko Sodos bažnyčios vidus. 2019 m. Foto I. Dringelytės
Lauko Sodos bažnyčioje per šv. Kalėdas statoma senoji prakartėlė su daug nevienalaikių detalių. 2019 m. Foto I. Dringelytės
Lauko Sodos bažnyčios zakristijoje ant stalo išrikiuotos prakartėlės figūros iš karto pakeri savo originalumu. Vien ko verti šv. Juozapo kepurė ir niekur neregėtas vieno iš karalių drabužis! 2019 m. Foto I. Dringelytės
Lauko Sodos bažnyčios prakartėlė parodoje LLBM. 2019 m. Foto R. Žaltausko
Prakartėlė išsiskiria drožybos dekoratyvumu ir savitais veidų tipažais. LLBM, 2019 m. Foto I. Dringelytės
Veikėjų reišmingumas pabrėžtas jų išdidinimu ir dėmesiu detalėms. LLBM. 2019 m. Foto R. Žaltausko
(UK 7787, DR 537), nenaudojama, nuo 2000 m. saugoma Kauno arkivyskupijos muziejuje; XIX a. II p.; nežinomas vietos meistras; medis, drožyba, autentiška polichromija
Girdžių Šv. Marijos Magdalietės bažnyčia (Jurbarko r.), pastatyta 1926 m. Foto Vidmanto Balkūno
Girdžių bažnyčios interjeras. Nuoroda
Girdžių bažnyčios senoji prakartėlė, 1966 m. Foto Jono Grambos, KPC
Akivaizdu, jog atvežtoje į muziejų Girdžių bažnyčios prakartėlėje matome kitą, nei archyvinėje nuotraukoje, Švč. Mergelę Mariją. Anoji pamaldžiai sudėjusi rankas ir palenkusi galvą prieš ėdžiose gulintį Kūdikį, šioji neįprastai ant kelių laiko sėdintį ir laiminantį Vaikelį. Aišku viena – abi Marijas vienu laiku sukūrė tas pats drožėjas: tie patys veido bruožai, galvas dengia surištos skarelės, o ir drožybos stilistika analogiška, „laisva“. Štai ir mįslė: gal Kūdikį ėdžiose laiminantis Vaikelis pakeisdavo per Tris karalius? Visko gali būti... LLBM, 2019 m. Foto I. Dringelytės
Girdžių bažnyčios senoji prakartėlė parodoje LLBM. 2019 m. Foto R. Žaltausko
Galima ilgai gėrėtis išlikusia autentiška polichromija padengtomis ir be galo nuotaikingomis prakartėlės figūromis: lyrišku šv. Juozapu, džiugiais šuneliais, besišypsančiais, labiau beragius briedžius primenančiais kupranugariais... LLBM, 2019 m. Foto R. Žaltausko
Įspūdinga ir puošni Trijų karalių grupė. LLBM, 2019 m. Foto R. Žaltausko
Neįprasta prakartėlėms Šventoji Šeima. LLBM, 2019 m. Foto R. Žaltausko
neregistrinė, nenaudojama, bet saugoma bažnyčioje; XX a. pr.; nežinomas vietos meistras; medis, drožyba, polichromija, tekstilė, mišri technika.
Gadūnavo Švč. Jėzaus Širdies bažnyčia (Telšių r.), pastatyta 1901 m. 2019 m. Foto I. Dringelytės
Kalėdiniu laikotarpiu senosios prakartėlės vietą Gadūnavo bažnyčioje užėmė naujoji. 2019 m. Foto I. Dringelytės
Nebenaudojamos, bet bažnyčioje saugomos senosios Gadūnavo bažnyčios prakartėlės figūros. Tikėtina, jog jas gamino skirtingi meistrai. 2019 m. Foto I. Dringelytės
Priežastis pažiūrėti kaip pagamintos Gadūnavo prakartėlės skulptūros buvo labai paprasta – eksponavimui nutarta sutvarkyti jų rūbus. Pasirodė, jog kruopščiau išdrožtos tik tos detalės, kurių nedengia drabužiai (veidas ir rankos nuo alkūnių). Kitose vietose nesismulkinta, pagrindo medis nedaug apdorotas, panaudota tekstilė. Tačiau net ir tai neatima šv. Juozapo figūros įtaigumo. LLBM, 2019 m. Foto I. Dringelytės
Švč. Mergelės Marijos figūrai pagaminti greičiausiai panaudota senesnės skulptūros dalis – matosi drožyba ir buvusios polichromijos likučiai. LLBM, 2019 m. Foto I. Dringelytės
Skirtingai nei Marijos ir Juozapo, nuėmus Trijų karalių rūbus, atsidengė figūrų originalumas. Įdomiausia dalis – mediniais kaiščiais tvirtintos ir nuo alkūnių lankstomos rankos. LLBM, 2019 m. Foto I. Dringelytės
Asketiška Trijų karalių išvaizda tikriausiai buvo nesuprantama, tad jie buvo padabinti ryškiaspalviais drabužiais. LLBM, 2019 m. Foto I. Dringelytės
Tradiciškai priklaupęs priekyje vaizduojamas vyriausias amžiumi karalius Merkelis, Gadūnavo bažnyčios prakartėlėje tapo jaunuoliu. LLBM, 2019 m. Foto I. Dringelytės
Trys karaliai LLBM ekspozicijoje buvo palikti be medžiaginių apdarų, o jų reikšmė prakartėlės kompozicijoje pabrėžta kukliomis karūnomis. Marijos ir Juozapo rūbai prieš eksponavimą atnaujinti muziejaus tekstilės restauratorės Gražinos Babkauskienės. LLBM, 2019 m. Foto R. Žaltausko
Nežinome, kaip atrodė visa Gadūnavo bažnyčios prakartėlės kompozicija – trūksta Kūdikėlio, piemenėlių, tačiau šios grubokos ir statiškos figūros iš karto patraukia savo išraiškingumu. 2019 m. Foto I. Dringelytės
(UK 7943, DR 694), naudojama; XIX a. pab. – XX a. pr.; vietos meistras (Jeronimas Rumša(s) (?), 1863–1911); medis, drožyba, polichromija.
Veiviržėnų Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčia (Klaipėdos r.), pastatyta 1769 m. 2019 m. Foto I. Dringelytės
Pasakiškai atrodantis Veiviržėnų bažnyčios vidus kalėdiniu laikotarpiu su senąja prakartėle. 2019 m. Foto I. Dringelytės
Senoji prakartėlė papildyta nekomplektinėmis detalėmis ir kompozicijai per dideliu Kūdikėliu (lėle), tačiau bendrą vaizdą „ištaiso“ ypatinga šios prakartėlės dominantė – bažnytėlė, atstojanti tradicinį tvartelį. Jos bokšteliai, kaip tikros gotikos architektūroje, užbaigti pinakliais su pumpurais ir kryžiažiedžiais viršuje. 2019 m. Foto I. Dringelytės
Tvirtos ir rūsčios Veiviržėnų prakartėlės figūros išrikiuotos kelionei į LLBM. 2019 m. Foto I. Dringelytės
Veiviržėnų prakartėlės bažnytėlė, subtiliai puošta drožtais simboliniais vynuogienojais, banguota užuolaidėle, Betliejaus žvaigžde ir netgi centre esančiu monstranciją primenančiu dekoru – glorija su spinduliais ir stikliniu rezervakuliu. Tačiau metų bėgyje bažnytėlė gerokai nukentėjo – aplūžo bokštelių puošyba, o daugiausia nukentėjo stogas, grubiai pravedant kaitrinių lempų laidus. 2019 m. Foto I. Dringelytės
Veiviržėnų bažnyčios prakartėlė visu savo gražumu parodoje LLBM. Naujam gyvenimui prakartėlės „namelį“ prikėlė muziejaus restauratorius Algis Šalkauskas. 2019 m. Foto R. Žaltausko
Veiviržėnų prakartėlei ypač tiko kontrastingas apšvietimas, pabrėžęs ryškius jos personažus ir sukūręs paslaptingą nuotaiką. LLBM, 2019 m. Foto R. Žaltausko
neregistrinė, nuo 2017 m. naudojama Šiupylių Šv. Aloyzo bažnyčioje (Šiaulių r.);
Skulptūrėlė „Kūdikis Jėzus“: XVIII a. pab. – XIX a.; Europa, nežinomos Alpių šalių regiono (?) dirbtuvės; medis, drožyba, polichromija;
Kitos prakartėlės figūros: XIX a.; nežinomas vietos (Šiaulių krašto) meistras; medis, drožyba, polichromija.
Visos parodos puošmena – Aukštaitijos regiono Gruzdžių Švč. Trejybės (Šiaulių r.) bažnyčios prakartėlė, kuri šiais metais pirmą kartą publikuota ir išsamiai aprašyta dr. Skirmantės Smilingytės-Žeimienės (Lietuvos sakralinė dailė II, t. 2, 2 dalis, 1 k., p. 348–353). Dailės istorikė neslepia susižavėjimo šia prakartėle ir pabrėžia, jog „tarp negausiai išlikusių medinių tradicinių prakartėlių gruzdiškė išsiskiria senumu, nuotaikingu originalumu ir meniškumu“ ir kaip „svarbu, kad ji – vienetinis ir bene seniausias iš šios rūšies ansamblių Lietuvos šventovėse, savitas ir žavus kelių skulptorių kūrinys – išliktų“.
Ši prakartėlė išskirtinai įdomi keliais atžvilgiais: pirmiausia ypač išraiškinga Kūdikėlio Jėzaus skulptūrėle, kuri, kaip nurodo tyrinėtoja, yra įvežtinė iš Europos kraštų (galimai taip pat iš Alpių šalių regiono), kur panašios barokinės Jėzaus skulptūrėlės buvo populiarios XVIII a. bėgyje ir vėliau, o taip pat tuo, jog kitų prakartėlės figūrų autorius, nežinomas vietos (Šiaulių krašto) meistras, buvo akivaizdžiai įtakotas profesionaliosios bažnytinės drožybos – kurdamas Tris karalius, jis „greičiausiai rėmėsi barokiniais XVII a. pab. – XVIII a. pr. pirmavaizdžiais“.
Gruzdžių Švč. Trejybės bažnyčia (Šiaulių r.), pastatyta 1901 m. 2019 m. Foto I. Dringelytės
Prieš metus artėjančių švenčių proga mielos kolegės, dr. Skirmantės Smilingytės-Žeimienės atsiųsta Gruzdžių bažnyčios prakartėlės nuotrauka buvo svarbiausia paskata surengti tęstinę šių metų senųjų medinių prakartėlių parodą. Didžiulis noras, jog ši prakartėlė vasarą jau būtų eksponuojama muziejuje išsipildė su kaupu – ji buvo visos parodos puošmena. Gruzdžiai, 2014 m. Foto Vytauto Balčyčio
Šiupylių Šv. Aloyzo bažnyčia (Šiaulių r.), pastatyta 1924 m. 2019 m. Foto I. Dringelytės
Šiupylių bažnyčios interjeras kalėdiniu laikotarpiu su Gruzdžių prakartėle. 2019 m. Foto I. Dringelytės
Įspūdingoms Gruzdžių prakartėlės figūroms, pastatytoms Šiupylių bažnyčioje per šv. Kalėdas, nereikia jokių papildomų puošmenų. 2019 m. Foto I. Dringelytės
Vos juntama Vaikelio Jėzaus šypsena užburia... Skulptūra Šiupylių bažnyčioje tuoj bus ruošiama pergabenimui į LLBM. Muziejuje paaiškėjo, kad dešinė rankytė vos laikėsi. Nurengto Vaikelio figūrėlė labai primena barokinius angeliukus putti... Šiupyliai – LLBM, 2019 m. Foto I. Dringelytės
Belaukiant „greitosios pagalbos“ – muziejaus restauratoriaus A. Šalkausko, dirbusio net atostogų metu. Pagalbos prireikė ir įspūdingiems Trims karaliams. LLBM, 2019 m. Foto I. Dringelytės
Visos ekspozicijos puošmena – Gruzdžių bažnyčios prakartėlė, užėmusi centrinę vietą ant uždengto Šv. Jurgio altoriaus. Kaip nurodo dr. S. Smilingytė-Žeimienė, „tarp negausiai išlikusių medinių tradicinių prakartėlių gruzdiškė išsiskiria senumu, nuotaikingu originalumu ir meniškumu“. LLBM, 2019 m. Foto R. Žaltausko
Gruzdžių bažnyčios prakartėlė analogų Lietuvoje neturi – jų nėra taip pat, kaip ir archyvinių duomenų apie ją. LLBM, 2019 m. Foto R. Žaltausko
Šventoji Šeima su Trimis karaliais. LLBM, 2019 m. Foto R. Žaltausko
Ryški ir įsimenanti Gruzdžių prakartėlės Šventoji Šeima. Mergelės Marijos galva papuošta nedidele karūnėle. LLBM, 2019 m. Foto R. Žaltausko
Ypač išraiškinga Kūdikio Jėzaus skulptūrėlė, lankytoją pasitinkanti laiminančiu „pagydytos“ rankutės gestu. LLBM, 2019 m. Foto R. Žaltausko
Galima spėti, jog meistras, išdrožęs įspūdingą Gruzdžių prakartėlės Trijų karalių grupę, tikrai turėjo matyti profesionalią bažnytinę drožybą. LLBM, 2019 m. Foto R. Žaltausko
Miuncheno augustinų vienuolių Kūdikėlis Jėzus, pagamintas iš vaško – viena žinomiausių Europoje tuo metu populiarių šio tipo skulptūrėlių. XVIII a. II p., Bavarijos nacionalinis muziejus Miunchene. Nuoroda
Kauno Šv. Jurgio bažnyčios didžiojo altoriaus skulptūros. 1703 m., medis, drožyba. Ar matė jas Gruzdžių prakartėlės autorius? Iš Marijos Matušakaitės monografijos „Senoji medžio skulptūra ir dekoratyvinė drožyba Lietuvoje“
Sunku įsivaizduoti įtaigesnį ir charakteringesnį šv. Juozapą. LLBM, 2019 m. Foto R. Žaltausko ir I. Dringelytės
Neaišku, kokį vaidmenį prakartėlėje atlieka mergina žalia, klostėmis banguojančia suknele (pasirodo, jai kartais tekdavo užimti Mergelės Marijos vietą). Nuotaikingas piemenėlis poroje jai atrodo „per prastas“. LLBM, 2019 m. Foto R. Žaltausko
Prakartėlių ekspozicija ir šiais metais buvo papuošta kalėdine eglute, kurią savo kurtais žaisliukais vėl padabino žinoma kaunietė menininkė Irena Jauniškienė, tik šioje parodoje praėjusių metų miniatiūrinius šiaudinius sodelius pakeitė neįtikėtino kruopštumo reikalaujantis popierinis ažūras. Popierinius eglutės žaislus dailininkė kuria nuo 1964 metų, kasmet vis tobulindama jų atlikimo techniką ir kurdama juos vis sudėtingesnės formos.
Prakartėlių parodai buvo parinkta 60 baltos spalvos popierinių, plokštuminių žaisliukų, kurių dekoro ažūras ypač išryškėjo eglutės fone ir prakartėlių spalvų margumyne.
Dailininkės I. Jauniškienės popieriniais žaisliukais padabinta prakartėlių parodos eglutė. Iš šonų ją globojo du adoruojantys angelai, kartu su savo bažnyčios prakartėle į muziejų atkeliavę net iš Gadūnavo. LLBM, 2019 m. Foto R. Žaltausko
Dailininkės I. Jauniškienės popieriniai žaisliukai kalėdinei eglutei. LLBM, 2019 m. Foto R. Žaltausko
Parodos ir tekstų autorė – menotyrininkė Ina Dringelytė
Parodos grafinis dizainas ir nuotraukų korekcijos – architektės Neringos Norvaišaitės
Parodos maketas ir įgarsinimas – kompiuterininko Gyčio Banio