Lietuvos liaudies buities muziejus sveikina visus sulaukus džiaugsmingų šv. Velykų!
Velykų šventimas prasideda sekmadienio rytą Prisikėlimo pamaldomis. Tą rytą žmonės neša į bažnyčią valgių, kad juos pašventintų.
Namuose, Velykinio stalo centre, padedamas indas su margučiais. Šeimininkės stalą puošia žalumynais (rugiais, avižomis), kurie sudaiginami prieš porą savaičių, ir sužaliavusiomis berželių šakelėmis. Vaišėms visuomet patiekia kiaulės kumpį, kvietinių pyragų, varškės sūrį, sviesto, krienų. Ant stalo taip pat pastatomas molinis avinėlis – Kristaus simbolis.
Margučius margina visa šeima. Jie dažyti viena spalva, marginti dėmėmis, išrašyti vašku, skutinėti. Dažnai Velykų rytą arba išvakarėse motinos padeda vaikams po margutį ant palangės ir sako, kad Velykė arba Velykų bobutė atnešė.
Velykos švenčiamos tris dienas. Pirmoji – skirta šeimai. Anksčiau šią dieną niekas neidavo į svečius ir svečių nepriimdavo. Buvo manoma, kad atėję svečiai atneš ir paliks savo blusas. Antrą dieną vaikai eidavo kiaušiniauti, o suaugusieji keisdavosi margučiais su kaimynais. Trečioji Velykų diena, kuri vadinama „Ledų diena“ skirta ilsėjimuisi. Tą dieną draudžiama dirbti bet kokius darbus, nes buvo tikima, kad kitaip vasarą ledai išguldys javus.
Šia proga kviečiame pasigrožėti velykiniais atvirukais su mūsų muziejaus vaizdais.