Lietuvos etnografijos muziejaus rinkinius pirmąjį ketvirtį papildė 46 muziejinės vertybės. 15 muziejinių vertybių pirktos, 2 įgytos finansuojant Kultūros ministerijai pagal Muziejų veiklos skatinimo veiksmų planą, likusios – dovanotos.

Papildytas Meno (M) temos rinkinys. Įgytos dvi paveikslų reprodukcijos ant stiklo: Kurt von Rozynski „Liūdnos dienos“, sukurta 1895 m. ir to paties autoriaus „Pavasario sugrįžimas“, sukurta 1897 m.

Įgyti XIX a. pabaigos – XX a. pradžios laikraščiai: „Šiaurės vakarų telegrafas“ (7 numeriai), „Kauno gubernijos žinios“ (2 numeriai), „Vilniaus gubernijos žinios“ bei „Vilniaus šauklys“. Įgytos vertybės bus eksponuojamos LEM Aristavos dvaro ekspozicijoje.

Taip pat įgyti du leidiniai, susiję su tarpukario transporto paveldu: Broniaus Matulaičio „Judėjimo tvarkos nuostatai“ (1938 m.) ir „Autovežimių įstatymas“ (1932 m.). Abu išleido laikraštis „Policija“.

AP (Amatai, pramonė) rinkinį papildė tarpukaryje Kruonio miestelyje gyvenusios siuvėjos iškaba su užrašu. Ji bus eksponuojama muziejaus Miestelyje, siuvyklos ekspozicijoje.

Į rinkinius priimta pirmojo LEM direktoriaus Vytauto Stanikūno (1924–2022) asmeninių daiktų: beretė, austinis kaklaraištis, prancūzų kalbos vadovėlis, LBM antspaudas, galiojęs 1966–1989 m.

Muziejus rinkinius taip pat papildė dvi išskirtinės vertybės: XIX a. vidurio nežinomo dalininko ant drobės aliejiniais dažais tapytas paveikslas „Nežinoma bajorė iš Tvirbutų giminės su koralų vėriniu“ bei 1928 m. pagamintas automobilis „Ford“ Model A.

Parengė Rinkinių skyriaus vedėja-vyresnioji muziejininkė eksponatų apskaitai Inga Levickaitė

Lapkričio 3 dieną įvyko Lietuvos etnografijos muziejaus Rinkinių komplektavimo komisijos posėdis. Iš viso į muziejaus rinkinius priimta 46 dovanotos muziejinės vertybės.

Daugiausia papildyta AD (Audiniai, drabužiai) temos rinkinys. Įgytas XX a. I pusės moteriškas tautinis kostiumas, takelių, pinamuoju nėrimu nunertų staltiesių su kutais ir 1952–1957 m. austų vyriškų kaklaraiščių rinkinys.

Į AP (Amatai, pramonė) rinkinį muziejus įsigijo 1937 m. pagamintą centrinio šildymo katilą, kuris buvo naudojamas gyvenamajame name Kaune.

Įgytos dvi tarpukario laikotarpio spintos iš Kauno marių dugno (naudotos senosiose Rumšiškėse) ir lova iš Kaišiadorių apylinkių. Jos papildys B (Baldai) temos rinkinį.

Devynios tarpukario šeimos fotografijos gautos rengiant Universalaus amatininko dirbtuvių ekspoziciją Miestelio Žeimelio name, kuomet buvo kviečiama dovanoti muziejui senas nuotraukas. Jas perdavė muziejaus lankytojas iš Kauno.

Lietuvos etnografijos muziejus šiemet įgijo 501 vertybę, kurios papildys muziejaus rinkinius ir ekspozicijas.

Parengė Rinkinių skyriaus vedėja-vyresnioji muziejininkė eksponatų apskaitai Inga Levickaitė

Praeitą ketvirtį iš viso į muziejaus rinkinius priimta 67 muziejinės vertybės. Visos vertybės dovanotos. Į pagrindinį rinkinį priimta 24 muziejinės vertybės, o į pagalbinį – 43 muziejinės vertybės.

Daugiausia papildytas M (Menas) temos rinkinys. Įgytos 36 verbos, sukurtos 2010 m. Čekoniškių (Vilniaus r. sav.) verbų ir buities seklyčioje. Jos bus eksponuojamos LEM Miestelio Švč. M. Marijos Gimimo bažnyčioje. Žaislinės audimo staklytės su priklausiniais bus rodomos edukacijose. Taip pat įgytas 1981 m. sukurtas stogastulpis, dviejų tarpsnių, su skulptūromis (Rūpintojėliu, Nukryžiuotuoju, Švč. Mergele Marija, kt.), gausiai puoštas dekoratyvine drožyba. Pagal stiliaus analogus autorystė priskiriama savamoksliui Aukštaitijos dievdirbiui, kryždirbiui Kazimierui Nemaniui (1923–2002). Stovėjo Salamiesčio bažnyčios šventoriuje. Nupjautas ir supjaustytas į 4 dalis.

B (Baldai) temos rinkinį papildė įvairių laikotarpių baldų pavyzdžiai. Jie vertingi kaip tyrimo medžiaga, dalis papildys muziejaus ekspozicijas.

Parengė Rinkinių skyriaus vedėja-vyresnioji muziejininkė eksponatų apskaitai Inga Levickaitė

Praeitą ketvirtį į Lietuvos etnografijos muziejaus rinkinius buvo priimta 151 muziejinė vertybė: 64 vertybės pirktos, 87 dovanotos. Muziejuje dabar saugoma 96026 vnt. vertybių.

Papildytas LA (Liaudies architektūra) temos rinkinys. Kryžių su Nukryžiuotojo skulptūra (unikalus kodas 15234), stogastulpį (unikalus kodas 14578), kryžių (unikalus kodas 12204) į muziejų saugoti perdavė Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Alytaus-Marijampolės teritorinis skyrius.

Į M (Menas) temos rinkinį įgytas ypač vertingas tarpukario geležies parduotuvės savininko, vėliau vieno iš Kaune, Laisvės alėjoje įsikūrusios AB „Geležis“ dalininkų Vaitiekaus Naudžiaus šeimos fotografijų rinkinys. LEM 1991 m. buvo nupirkęs 17490 vnt. daiktų – buvusios parduotuvės prekių asortimentą. Deja, apie patį savininką nieko nežinota. Naudžių fotografijos leis kontekstualizuoti jau turimas vertybes, išsamiau atspindės jų įstoriją.

Taip pat įgyta apie 1955 m. SSRS pagaminta radiola „Rekord-53“. Ji bus eksponuojama Miestelio Plungės name, parodoje apie tremtį. Tarpukario laikotarpio žaislinis meškiukas priklausė Anatolijui Okulič-Kazarinui, gyvenusiam Kaune, Savanorių pr. 40. A. Okulič-Kazarinas – savanoris, pasižymėjęs kovose už Lietuvos nepriklausomybę. 1939 m dalyvavo žygyje į Vilnių. Lietuvos kariuomenės majoras, Norilsko lagerio kalinys 1941–1950 m.

AP (Amatai, pramonė) temos rinkinį papildę laikrodininko naudotas darbastalis su tekinimo staklytėmis bei priklausiniais, šildytuvas bus eksponuojami naujai rengiamose tarpukario amatininko dirbtuvėse muziejaus Miestelio Žeimelio namo antrame aukšte.

Dvaro daiktų rinkinį papildė XX a. pr. šešių kėdžių komplektas. Naudotos Šilgalių (Šakių r. sav.) dvare. Komplektą sudarė 6 kėdės. Priklausė Pranciškai Onai Paulauskaitei-Skomskienei ir Gustavui Pranciškui Petrui Skomskiui, grafo Tiškevičiaus ekonomui. P. O. Skomskienė vėliau, tarpukaryje, turėjo vilą Kačerginėje (P. Mašioto g. 6). Kėdės iš dvaro buvo pervežtos į Kačerginę. P. O. Skomskienė – viena pirmųjų akušerių Lietuvoje, baigusi mokslus Varšuvoje. Kėdes naudojo ir P. O. Skomskienės dukra Pranciška Ona Sofija. P. O. S. Skomskaitė (1908–1983) baigė VDU, botanikė, o žentas Medardas Vasiliauskas (1910–1944) – Nepriklausomos Lietuvos karininkas, politinis kalinys, fotografas. Kėdės šeimoje visuomet vadintos „dvaro kėdėmis“. G. P. P. Skomskio brolis – Lietuvos kariuomenės generolas Bronislovas Skomskis (1864–1935). Įgytos ir dvi Skomskių šeimai priklausę lėlės. Daiktai bus rodomi Aristavos dvaro ekspozicijoje.

Parengė Rinkinių skyriaus vedėja-vyresnioji muziejininkė eksponatų apskaitai Inga Levickaitė

Fotografijos Justo Rimavičiaus

Kovo 17 dieną įvyko Lietuvos etnografijos muziejaus Rinkinių komplektavimo komisijos posėdis. Į LEM rinkinius buvo įgyta 141 muziejinė vertybė. Visos vertybės priimtos į pagrindinį fondą. Viena vertybė pirkta pagal Kultūros ministerijos finansuotą projektą (20000,00 eurų), likusios 140 dovanotos.

Daugiausia papildytas M (Menas) temos rinkinys. Įgyta Juozui Leimontui (1896–1979), gyvenusiam Butniūnų kaime, Vaškų valsčiuje (dab. Pakruojo r. sav.) priklausę dokumentai. Jis Pirmojo pasaulinio karo metais tarnavo Rusijos imperijos kariuomenėje, 1918 m. grįžo į Lietuvą. Ūkininkavo, turėjo 14 ha žemės, vėliau nusipirko dar 6 ha. Augino linus (parduodavo „Ilgūnėlių“ sėmenis, pluoštą), veislines avis (priklausė Avių augintojų draugijai Lietuvoje). Pieną parduodavo Vaškų žemės ūkio kooperatyvinės bendrovės pieno supirkimo punktui. Vaškų valsčiaus (dab. Pasvalio r. sav.) viršaitis 1925–1929 05 10. Planuojama surengti įgytų vertybių virtualią parodą.

Taip pat įgytos 29 istorinės fotografijos – tai pasakojimas apie Smetonų ir Kontrimų šeimų istorijas ir gyvenimus tremtyje Sibire, pradžioje Igarkoje, vėliau – Biriusinske, prie Taišeto. Kiti šeimos nariai tuo metu kalėjo Norilsko lageriuose. Fotografijas muziejui kartu su mamos Aldonos Smetonaitės-Kontrimienės (1932–2024) rankdarbiais, sukurtais tremtyje, perdavė dukra Nijolė McClusky. Fotografijos visapusiškai papildo minėtų šeimų gyvenimų istorijas ir sudarys pagrindą būsimai parodai „Tekstilė, sukurta tremtyje“.

Papildytas LEM saugomas Naugardiškės (Kauno r. sav.) palivarko rinkinys – NA (Namų apyvoka) ir M (Menas) temos. Įgyta XIX a. II p. – XX a. pr. spalvoto metalo stalo įrankių, fotografijų rėmeliuose, tarpukario laikotarpio knygų. Šie daiktai atspindi kol kas mažai tyrinėtą palivarkų nuomininkų buitį ir yra labai vertingi.

Taip pat įgyta dvievdirbio Vinco Svirskio (1835–1916) skulptūra „Šv. Jonas Nepomukas“ (pilnai neišlikusio kryžiaus pagrindinė dalis), sukurta apie 1884 m. LEM yra saugomi septyni V. Svirskio kūriniai – kryžiai su skulptūromis (vienas jų ilgalaikiam saugojimui perduotas Mažeikių muziejui ir puošia naująją Mažeikių Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčią).

Parengė Rinkinių skyriaus vedėja-vyresnioji muziejininkė eksponatų apskaitai Inga Levickaitė

Šiais metais, sausio 31 dieną, įvyko pirmasis Lietuvos etnografijos muziejaus Rinkinių komplektavimo komisijos posėdis. Komisija pasipildė muziejininkėmis Milda Šemeklyte ir Daiva Zubriene bei restauratore Raimonda Laurinavičiene. Iš viso į muziejaus fondus priimta 83 muziejinės vertybės.

Daugiausia papildytas M (Menas) temos rinkinys. Įgyta 32 Dovainonyse gyvenusios savamokslės dailininkės Adelės Beinoravičienės mišria technika atlikti paveikslai. Šiais metais numatoma surengti jų parodą LEM Miestelio Urmininko namo 2 aukšte. Įgyta įvairių leidinių: XIX a. pab. ir XX a. pr. vadovėliai, sąsiuviniai, grožinės literatūros knygos. Labai vertingos gotišku šriftu Tilžėje 1879 m. išleistos šešios Jono Oranto (Johann Arndt) knygos „Apie tikra krikszczonuma, apie naudingą prisiwertimą, szirdingą gailestį ir smutką dēl grieků“ bus eksponuojamos Mažosios Lietuvos ekspozicijoje. Nupirktas ir Liudviko Jakavičiaus 1928 m. išleistas leidinys „Jaunasis dailidė“.

Taip pat pagausėjo ir AD (Audiniai, drabužiai) temos rinkinys. Įgyta tarpukario laikotarpio merginos kraičiui ruošti siuviniai bei XIX a. pab. fabriko gamybos žakardo technika austas puošnus rankšluostis, būdingas dvaro kultūrai. Jis papildys atnaujintą Aristavėlės dvaro ekspoziciją.

Parengė Rinkinių skyriaus vedėja-vyresnioji muziejininkė eksponatų apskaitai Inga Levickaitė

Darbas muziejuje visada kupinas netikėtumų ir atradimų. Taip atsitiko ir su čia saugomu dideliu Kėdainių mieste dirbusio garsaus batsiuvio Antano Gudžinsko (1908–1997) įrankių ir darbo priemonių rinkiniu. Net 267 eksponatus – nuo ašuto batams siūti, medinių vinučių, odos atraižų iki dviejų porų batų – po tėčio mirties išlaikė ir 2001 bei 2005 m. muziejui padovanojo jo dukra Aleksandra Meškienė. Pasirodo, tai buvo ne viskas…

Šiemet šis rinkinys pasipildė dar 275 unikaliomis vertybėmis – iš popieriaus iškirptais batviršių lekalais, vidpadžių ir padų šablonais, žurnalų iškarpomis. Įdomu, jog A. Gudžinskas juos rinko visą gyvenimą, todėl galima stebėti, kaip keitėsi avalynės mados. Batus Kėdainiuose jis siuvo nuo 1930 m., turėjo savo dirbtuvę.

Lekalus įgijo pernai mus palikęs muziejininkas dr. Eligijus Juvencijus Morkūnas, bet priduoti į fondus jau nebespėjo. Jie buvo tvarkingai sudėti į segtuvą su užrašu „Eksponatai“. Dr. E. J. Morkūnas įrengė ir batsiuvio bei pakinktininko ekspoziciją muziejaus Miestelyje, kur rodomi beveik visi A. Gudžinsko daiktai. Beje, 2011 m. buvo parengta šiam batsiuviui skirta virtuali paroda. Ją galite apžiūrėti čia: https://lemu.lt/parodos/Gudzinsko/ 

Rinkinių skyriaus vedėja-vyresnioji muziejininkė eksponatų apskaitai Inga Levickaitė

Parodų ir ekspozicijų skyriaus vyresnysis muziejininkas Justas Rimavičius

Lapkričio 29 dieną įvykusiame Lietuvos etnografijos muziejaus Rinkinių komplektavimo komisijos posėdyje į muziejaus rinkinius buvo priimta 286 muziejinės vertybės. Daugiausia papildyta AP (Amatai, pramonė) ir NA (Namų apyvoka) temų rinkiniai.

Įgyta 275 vnt. Kėdainių mieste dirbusio garsaus batsiuvio Antano Gudžinsko lekalų batams siūti, kurius dar 2001 m. muziejininkui dr. Eligijui Juvencijui Morkūnui perdavė batsiuvio dukra Aleksandra Meškienė. Taip pat įgyta tarpukario laikotarpio stiklainių konservavimui, du grafinai.

Spintą-bufetą, vadovaudamasis valstybės turto, perduodamo valdyti, naudoti ir disponuoti juo pasitikėjimo teise, perdavimo ir priėmimo aktu perdavė Kauno IX forto muziejus. Baldas pagamintas apie 1925 m.

Parengė Rinkinių skyriaus vedėja-vyresnioji muziejininkė eksponatų apskaitai Inga Levickaitė

Praeitą ketvirtį buvo surengti du Lietuvos etnografijos muziejaus Rinkinių komplektavimo komisijos posėdžiai. Į muziejaus rinkinius priimta 219 vnt. muziejinių vertybių.

Daugiausiai papildyta AD (Audiniai, drabužiai) tema. Muziejus įsigijo didelį Aldonos Smetonaitės-Kontrimienės tremtyje Sibire 5–6 dešimtmečiuose siuvinėtos tekstilės rinkinį. Vertybes planuojama rodyti parodoje Tremties ir rezistencijos sektoriuje.

M (Menas) temą papildė vertingos XIX a. pabaigos – XX a. pradžios fotografijos, vokiečių okupacijos laikotarpio Valstybės teatro spektaklių programos, taip pat 2023 m. sukurtas tautodailininko Modesto Malinausko paveikslas „Natiurmortas“ su rėmu. Įgyta visa tarpukario laikotarpio vieno žmogaus biblioteka (59 vnt.), daugiausia grožinės literatūros knygų.

ŽŪ (Žemės ūkis) temai įgyta įdomi vertybė – apie 1960 m. pagamintas medinis narvas „katukas“ kiaulei vežti.

Muziejaus rinkiniai pasipildė ir audinių, baldų kopijomis, kurios eksponuojamos Mažosios Lietuvos sektoriaus Vabalų sodyboje.

Rinkinių skyriaus vedėja-vyresnioji muziejininkė eksponatų apskaitai Inga Levickaitė

Muziejus įsigijo metalinę lovą, galimai naudotą maršalo Juzefo Pilsudskio Pikeliškių dvare (Vilniaus r. sav.). Taigi, joje prigulti galėjo ir vienas nekenčiamiausių žmonių Lietuvoje. 1930 m. dvarą įsigijo Aleksandra ir Juzefas Pilsudskiai. Išlikę mūro rūmai statyti XIX a. pradžioje. Pikeliškėse Pilsudskių šeima ketverius metus leido vasaros atostogas. Dvarą remontavo, tvarkė. J. Pilsudskis čia ilsėjosi „nieko neveikdamas“, daug bendravo su žmona ir dukterimis, skaitė, žvejojo. Anot jo adjutanto Mečislavo Lepeckio, „Pikeliškėse maršalas nebuvo nei diktatorius, nei Nepriklausomybės kūrėjas, nei politikas, o tik vyras ir tėvas“.

Maršalas J. Pilsudskis (1867–1935) – vienas moderniosios Lenkijos kūrėjų, pirmasis valstybės vadovas, Lenkijos diktatorius. Kilęs iš senos Žemaitijos bajorų Gineičių giminės. Gimė Zalavo dvare (Švenčionių r. sav.), mokėsi gimnazijoje Vilniuje. Pasiekė lemiamą pergalę 1918–1920 m. Lenkijos–Sovietų Rusijos kare ir taip sustabdė Rusijos bolševikų žygį į Vakarus. Jo pageidavimu po mirties kūnas buvo balzamuotas ir palaidotas Krokuvos Vavelyje, o širdis – Vilniuje, Rasų kapinėse.

Lova metalinė, pagaminta XX a. pradžioje Varšuvoje, 1871 m. įkurtoje Konrado, Jarnuškievičiaus ir Ko (Konrad, Jarnuszkiewicz i S-Ka) metalo baldų gamybos įmonėje.

Rinkinių skyriaus vedėja-vyresnioji muziejininkė eksponatų apskaitai Inga Levickaitė