Lietuvos liaudies buities muziejus savo mažuosius lankytojus šiemet pradžiugino nauja knygele „Penkiese po Lietuvą“. Joje pasakojama apie penkis peliukus, kurie, baigę mokslus Graužikų mokykloje, iškeliauja vasaroti pas savo močiutes peles, gyvenančias skirtinguose Lietuvos kampeliuose: Aukštaitijoje, Žemaitijoje, Dzūkijoje, Suvalkijoje ir Mažojoje Lietuvoje. Linksmi peliukų nuotykiai močiučių sodybose žaismingai supažindina su etnografinių regionų architektūros ypatumais. Pavaizduoti gyvenamieji namai – iš muziejaus sodybų. Nukreipus mobilų įrenginį į knygelės puslapiuose esantį ženklą, senoviniai pastatai „atgyja“ ir juos galima apžiūrėti iš visų pusių.

O kad didiesiems lankytojams keliauti po muziejų būtų lengviau, sukurtas virtualus gidas, mobili aplikacija.

Papildytos realybės (leidiniui) ir virtualaus gido aplikaciją „Eisva Lietuvon“ galite parsisiųsti iš Google Play arba App Store.

Leidinio kūrybinė grupė: vyresnioji muziejininkė Snaigė Lauciūtė, architektė Neringa Norvaišaitė, tekstų autorė Julija Račiūnaitė, o iliustracijos ir maketas Margaritos Musytės. Papildytos realybės ir virtualaus gido funkciją sukūrė UAB „SneakyBox“.

Projektą finansavo Lietuvos kultūros taryba ir Lietuvos liaudies buities muziejus.

Tikimės, jog knygelė „Penkiese po Lietuvą“  ir mobili aplikacija „Eisva Lietuvon“ bus įdomi ne tik vaikams, bet ir suaugusiems.

Bendradarbiaujant su VšĮ „3D Vilnius“ įgyvendintas projektas „Muziejus be sienų: Aukštaitijos regiono 3D virtuali projekcija“ finansuotas  Lietuvos kultūros tarybos lėšomis.

Virtualios ekskursijos, po muziejuje eksponuojamas etnografines sodybas, forma sukurta 3D virtuali projekcija. Ji suteikia galimybę virtualiai aplankyti sodybasiš bet kurio pasaulio kampelio. 3D virtuali aplinka tiksliai atspindi tikrovėje egzistuojančias erdves ir objektus muziejaus ekspozicijose.

Lankytojams pateikiama papildoma informacinė medžiaga – aprašymai, nuotraukų galerijos, garso/vaizdo medžiaga.

Šis interaktyvus produktas užtikrina šiuolaikišką vidinę ir išorinę komunikaciją tarp muziejaus bei kitų Lietuvos ugdymo įstaigų ir muziejų.

Virtualų turą galite rasti čia

Kultūros projektų vadovė

Justina Jakštaitė

Paroda  „Lietuvos malūnai Antano Krištopaičio akvarelėse“ eksponuojama muziejaus miestelio Ugniagesių stoginėje.

Antanas Krištopaitis gimė 1921 m. Valdomų kaime, Gruzdžių valsčiuje, Šiaulių apskrityje. Mokėsi Valdomų k. pradinėje mokykloje, Šiaulių berniukų gimnazijoje, kur jo dailės mokytoju buvo Petras Aleksandravičius, vėliau tapęs Vilniaus dailės akademijos profesoriumi. A. Krištopaitis buvo abiturientas, kai 1940 metais, prasidėjus lietuvių trėmimams į Sibirą, buvo suimtas ir nuteistas už akių 10 metų kalėti. Dar 7 metus praleido tremtyje, Buriatijos krašte. Grįžo į Lietuvą 1958 metais. Apsigyveno Šiauliuose, kur iki 1982 metų dirbo Šiaulių dramos teatro dailininku, kūrė spektaklių scenografiją. Kur bebūtų buvęs – kalėjimuose ar tremtyje A. Krištopaitis piešė likimo draugų portretus, Sibiro peizažus, todėl, anot jo paties, dailės mokykla buvo pats gyvenimas, iš kurio sėmėsi piešimo įgūdžių, patirties ir temų.

Krištopaičio atmintyje nuo pat vaikystės labiausiai buvo įsirėžęs malūno vaizdas, kurį jis kiekvieną dieną matydavo eidamas į mokyklą. Gyvendamas Šiauliuose, nusprendė juos piešti, kad Lietuvos peizažuose pamažu nykstantys malūnų vaizdai būtų išsaugoti nors piešiniuose. Todėl jis pradėjo keliauti po Lietuvą, pasirinkdamas kelionės maršrutą ten, kur nuo senų laikų dar stovėjo vėjo arba vandens malūnai. Nuo 1976 metų dailininkas pradėjo tapyti malūnus akvarelės technika, kuriuos tapė daugiau kaip du dešimtmečius. A. Krištopaičio paveikslai nutapyti etnografo akimis. Jis stengdavosi kuo tiksliau pavaizduoti kiekvieno malūno išorės vaizdą, jo pastatymo vietą, ryšį su gamtine ir gyvenamąja aplinka. Vaizduodavo ir malūno vidaus konstrukcijas, atskiras jos dalis ar detales. Prie kiekvieno paveikslo A. Krištopaitis parašydavo, ką žinodavo apie malūno statytojus, statybos istoriją.

Krištopaičio malūnų paveikslų reprodukcijos 2007 metais buvo išleistos albume „Lietuvos malūnai Antano Krištopaičio akvarelėse“. Jis tapė ne tik malūnus, bet ir bažnyčias, piliakalnius, paminklinius medžius, istorinius ir memorialinius paminklus. Nutapyti paveikslai turi neįkainuojamą ikonografinę vertę, nes daug senųjų kultūros paminklų iki mūsų dienų neišliko arba buvo pakeista jų paskirtis.

2003 metais už aktyvų dalyvavimą Šiaulių miesto kultūros gyvenime, istorinio, architektūrinio paveldo fiksavimą A. Krištopaičiui buvo suteiktas Šiaulių miesto Garbės piliečio vardas. 2007 metais jis buvo apdovanotus ordino „Už nuopelnus Lietuvai “ Karininko kryžiumi. Dailininkas A. Krištopaitis mirė 2011 m. gegužės 6 d. Palaidotas Gruzdžių kapinėse.

Liaudies buities muziejuje saugomi 174 A. Krištopaičio Lietuvos malūnų paveikslai. Parodoje – 38 paveikslai, kuriuose pavaizduoti vėjo ir vandens malūnai, stovėję įvairiose Lietuvos vietovėse, tačiau daugiausia jų iš Šiaurės Lietuvos – Pakruojo, Pasvalio, Radviliškio, Šiaulių, Biržų, Joniškio, Panevėžio rajono apylinkių.

Tekstas Nijolės Andrejevienės

Bendradarbiaujant su VšĮ „3D Vilnius“ įgyvendinamas projektas „Muziejus be sienų: Aukštaitijos regiono 3D virtuali projekcija“ finansuotas  Lietuvos kultūros tarybos lėšomis.

Virtualios ekskursijos, po muziejuje eksponuojamas etnografines sodybas, forma bus sukurta 3D virtuali projekcija. Ji suteiks galimybę virtualiai aplankyti sodybas ir atskleis laikotarpių ypatumus. 3D virtualios aplinkos bus sukurtos realistiškai, t. y. jos tiksliai atspindės tikrovėje egzistuojančias erdves ir objektus muziejaus ekspozicijose. Virtualioje ekskursijoje integruosime ugdomąją medžiagą su interaktyviais elementais, kurių dėka lankytojams pateiksime papildomą informacinę medžiagą, t. y. aprašymus, nuotraukų galerijas, garso/vaizdo medžiagą. Medžiagą rengs informacinių technologijų, istorijos, muziejininkystės ir meno sričių specialistai, turintys patirtį ir reikiamas žinias bei kompetenciją. Tai suteiks galimybę lanksčiai taikyti priemonę ugdymo procesuose muziejaus vykdomų edukacinių užsiėmimų metu, galimybę naudotis šia medžiaga visoms švietimo institucijoms, užtikrins šiuolaikišką vidinę ir išorinę komunikaciją tarp muziejaus ir jo narių bei kitų Lietuvos ugdymo įstaigų ir muziejų. Informuosime ir mokysime tyrinėdami, atrasdami ir bendraudami.

Kultūros projektų vadovė

Justina Jakštaitė

Muziejininkė Irena Saulutė Špakauskienė muziejaus Tremties ir pasipriešinimo sektoriuje nemokamai veda edukacinį užsiėmimą „Tautos tremtis“ tiek pavieniams lankytojams, tiek jų grupėms. Pasakojimas apie tremtį  ir  gyvenimą grįžus labai įtaigus ir priverčiantis susimąstyti, o asmeniniai jos išgyvenimai daugelį netgi pravirkdo. Irena Saulutė pasakojimą pradeda nuo trėmimo nakties, detaliai pasakoja visą kelionę, trukusią keletą mėnesių, iki pat Laptevų jūros, kasdienę buitį tremtyje. Filme pasitelkus šiuolaikines technologijas bei vaizdo manipuliavimo priemones sukurtas įtaigus ir emocionaliai paveikus I. S. Špakauskienės ir kitų jos likimo draugų istoriją iliustruojantis siužetas.

Atsižvelgiant į garbų naratorės amžių, surastas patrauklus būdas išsaugoti jos prisiminimus, išlaikant ilgus metus kurtą intymų ryšį su kiekvienu lankytoju, todėl virtualios realybės filmas ne tik sustiprins įspūdžius, bet ir jautriau perteiks asmeninę Irenos Saulutės gyvenimo dramą nei kokia kita technologija.

Projektas finansuotas Kultūros rėmimo fondo lėšomis Lietuvos kultūros tarybos sprendimu pagal „Atminties institucijos: Inovatyvių paslaugų kūrimo, sklaidos ir viešinimo programą“.

Kultūros projektų vadovė

Justina Jakštaitė