Antanas Krištopaitis gimė 1921 m. Valdomų kaime, Gruzdžių valsčiuje, Šiaulių apskrityje. Mokėsi Valdomų k. pradinėje mokykloje, Šiaulių berniukų gimnazijoje, kur jo dailės mokytoju buvo Petras Aleksandravičius, vėliau tapęs Vilniaus dailės akademijos profesoriumi. A. Krištopaitis buvo abiturientas, kai 1940 metais, prasidėjus lietuvių trėmimams į Sibirą, buvo suimtas ir už akių nuteistas 10 metų kalėti. Dar 7 metus praleido tremtyje, Buriatijos krašte. Grįžo į Lietuvą 1958 metais. Apsigyveno Šiauliuose, kur iki 1982 metų dirbo Šiaulių dramos teatro dailininku, kūrė spektaklių scenografiją. Kur bebūtų buvęs – kalėjimuose ar tremtyje – A. Krištopaitis piešė likimo draugų portretus, Sibiro peizažus, todėl, anot jo paties, dailės mokykla buvo pats gyvenimas, iš kurio sėmėsi piešimo įgūdžių, patirties ir temų.

Antano Krištopaičio atmintyje nuo pat vaikystės labiausiai įsirėžė malūno vaizdas, kurį jis kiekvieną dieną matydavo eidamas į mokyklą. Malūnus piešti pradėjo gyvendamas Šiauliuose, norėdamas kad Lietuvoje pamažu nykstantys malūnai būtų išsaugoti paveiksluose. Pradėjo keliauti po Lietuvą, pasirinkdamas kelionės maršrutą ten, kur nuo senų laikų stovėjo vėjo arba vandens malūnai. Nuo 1976 metų dailininkas daugiau kaip du dešimtmečius tapė malūnus akvarelės technika. Juos tapė etnografo akimis stengdamasis kuo tiksliau atkurti malūno išorės vaizdą, stovėjimo vietą, gamtinę aplinką. Vaizduodavo ir malūno vidaus konstrukciją, įrangą. Prie kiekvieno paveikslo parašydavo tai, ką žinodavo apie malūno statytojus ir šeimininkus. 2007 metais buvo išleistas A. Krištopaičio malūnų paveikslų albumas „Lietuvos malūnai Antano Krištopaičio akvarelėse“. Paveikslai, kuriuose pavaizduoti Lietuvos malūnai, turi didelę istorinę, etnografinę ir meninę vertę, nes išsaugo atmintį apie išnykusius arba jau pakeitusius paskirtį liaudies architektūros paminklus.

2003 metais už aktyvų dalyvavimą Šiaulių miesto kultūros gyvenime, istorinio, architektūrinio paveldo fiksavimą A. Krištopaičiui buvo suteiktas Šiaulių miesto Garbės piliečio vardas. 2007 metais jis buvo apdovanotas ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Karininko kryžiumi. Dailininkas A. Krištopaitis mirė 2011 m., palaidotas Gruzdžių miestelio kapinėse.

Lietuvos liaudies buities muziejuje saugomas A. Krištopaičio akvarelių rinkinys, kuriame – 190 paveikslų. Parodoje eksponuojama 20 paveikslų, kuriuose pavaizduoti vėjo ir vandens malūnai, stovėję Ukmergės, Rokiškio, Kėdainių, Anykščių, Molėtų, Kupiškio, Utenos, Ignalinos, Biržų, Panevėžio rajonų apylinkėse.

Parodos kuratorė dr. Nijolė Pliuraitė-Andrejevienė

2020-aisiais minime Steigiamojo Seimo šimtmetį ir šia proga Pradžios mokykloje, muziejaus miestelyje buvo pristatyta paroda „Į žmones išėjęs – Stasys Tijūnaitis“ (parodos kuratorė – Kristina Štaupaitė, parodos dailininkė – Lina Jonikė). Šioje parodoje įvairiapusiškai pristatoma tarpukario inteligento, mokytojo, redaktoriaus, Steigiamojo Seimo bei Pirmojo ir Antrojo Seimų nario Stasio Tijūnaičio (1888–1966) asmenybė. Nuo spalio 21 d. iki gruodžio 31 d. susipažinti su Stasiu Tijūnaičiu gali ir Lietuvos švietimo istorijos muziejaus Kaune lankytojai.

Kita iškeliavusi į svečius paroda – „Daiktai nuo raštininko stalo“, eksponuota Valsčiaus valdyboje, muziejaus miestelyje (parodos kuratorė – dr. Aistė Lazauskienė). Šioje parodoje siekiama bent iš dalies atskleisti tarpukario Lietuvoje naudotų raštinės priemonių asortimentą: čia rodomi tiek Lietuvoje gaminti (pvz. A. Smilgos rašalo ir klijų gamybos įmonėje „Kregždė“, klijų dirbtuvėje „Stumbras“), tiek iš užsienio valstybių importuoti (pvz. „Pelikan“, „Johan Faber“, „Faber-Castell“, „Staedtler”, „Stadilo”) raštinės reikmenys. Rodomi eksponatai – įvairūs pieštukai, trintukai, pieštukinės, rašymo plunksnos, rašalo buteliukai ir puošnios rašalinės, rašalo nusausintuvai (spaustukai), taip pat parkeriai ir rašalo ampulės rašaliniams parkeriams pripildyti, atspaudų pagalvėlės ir kt. Šią parodą galima apžiūrėti nuo spalio 16 d. iki lapkričio 30 d. Ukmergės raj. savivaldybės Vlado Šlaito viešojoje bibliotekoje, Bibliografijos-Kraštotyros skyriuje.

Daugiausiai šiemet keliavę muziejaus eksponatai – malūnų paveikslai iš Antano Krištopaičio akvarelių rinkinio. Antanas Krištopaitis (1921–2011) – dailininkas, išskirtinė asmenybė, akvarele nutapęs daugybę malūnų, bažnyčių, gamtos ir istorijos paminklų. Dailininkas keliavo po Lietuvą piešdamas vėjo ir vandens malūnus, stengėsi kuo tiksliau atkurti tuometinį malūno vaizdą, jo aplinką, taip pat vaizduodavo ir vidinę konstrukciją, įrangą, fiksavo tikslią buvimo vietą, informaciją apie statytojus ir šeimininkus. Lietuvos liaudies buities muziejuje saugomas A. Krištopaičio akvarelių rinkinys, kuriame – 190 paveikslų, vaizduojančių Lietuvos malūnus. Parodoje „Lietuvos malūnai Antano Krištopaičio akvarelėse“ Pilaitės vėjo malūne Vilniuje nuo liepos 20 d. iki rugsėjo 1 d. buvo eksponuoti 29 paveikslai. Rudenį dalyvaujant projekte „Šiaurės sparnai: istorinių vėjo malūnų atminties archyvas (Šiaulių apskritis)“, A. Krištopaičio malūnų akvarelės buvo eksponuojamos net keturiose skirtingose vietose – Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešojoje bibliotekoje, Kleboniškių kaimo buities muziejuje (Radviliškio r.), Pakruojo ir Joniškio raudonojoje sinagogose. Šios parodos buvo išskirtinės tuo, jog buvo rodomi krašto, kuriame surengtos parodos, malūnų paveikslai, t. y. Šiaulių, Radviliškio, Pakruojo ir Joniškio kraštų malūnai.

Be to, Lietuvos liaudies buities muziejus savo eksponatais prisidėjo ir prie keleto kitų muziejų rengiamų parodų.⠀

Raseinių krašto istorijos muziejuje atidaryta paroda „Senieji vaikų žaislai“, kurioje eksponuojami net 22 LLBM eksponatai-žaislai. Visus šiuos žaislus pagamino aklas medinių žaislų meistras Klemensas Misiūnas (1885–1970). Šioje parodoje galima išvysti namelius ir baldus lėlėms, malūnėlį su judančiomis figūrėlėmis, gimnastą ant slankiojančių virvučių, galvosūkius „keimerius“ ir kitus žaislus. Paroda veikia nuo rugsėjo 21 d. iki gruodžio 1 d.⠀

Lietuvos švietimo istorijos muziejus kilnojamai parodai „Knygelė nekaltoji?… Arba visi greičiu pirmyn į šviesųjį rytojų“ pasiskolino iš viso 15 eksponatų – knygelių, mokyklinių dėžučių knygoms ir reikmenims sudėti, medžio drožinį „Darius ir Girėnas“ ir kt. Šioje parodoje pristatomas mažųjų skaitytojų pasaulėžiūrą formavęs XX a. vaikų ugdymo literatūros lobynas. Paroda savo kelionę pradėjo rugpjūčio 18 d. M. K. Čiurlionio namuose-muziejuje Druskininkuose, jau spėjo nukeliauti į Kėdainių krašto muziejų ir Joniškio biblioteką. Planuojama, kad paroda keliaus po įvairias Lietuvos kultūros ir švietimo įstaigas visus metus.⠀

Taip pat prisidėjome ir prie Maironio lietuvių literatūros muziejaus parodos, skirtos Vilniaus Gaono ir Lietuvos žydų istorijos metams „Gyveno kartą Isakas“. Paroda skirta supažindinti su Lietuvos ir ypatingai Kauno gyventojais žydais. Isakas Rubinšteinas – išgalvotas parodos personažas, kurio fikciniame dienoraštyje atskleidžiama tarpukario Kauno istorija, žydų kadienybė. Šiai parodai paskolinti 5 eksponatai, pristatantys žydams priklausiusių fabrikų produkciją – dėžutės saldainiams, pastilei, chalvai. Paroda veikia nuo spalio 9 d. iki gruodžio 31 d. Maironio lietuvių literatūros muziejuje Kaune.⠀

Išties šiemet Lietuvos liaudies buities muziejaus eksponatai bei parodos dažnai keliavo į svečius! Dėkojame už bendradarbiavimą kolegoms iš kitų muziejų ir kultūros įstaigų bei džiaugiamės, kad turime progų parodyti daugybę įvairių ir unikalių eksponatų platesniam žmonių ratui! Nors dėl paskelbto karantino visi muziejai laikinai užvers duris, tikimės, kad spėsite aplankyti dar veiksiančias čia paminėtas parodas.

⠀