2023 m. iš Daukšių kaimo į Rumšiškes, Lietuvos etnografijos muziejų, buvo perkeltas senas nebenaudojamas svirnas. Kartu su perkėlimo ir restauravimo darbais vyko praktiniai mokymai, kuriuos vedė medžio meistrai. Mokymų temos įrašytos 6 video filmuose.

2024 m. buvo sėkmingai įgyvendintas svarbus projektas „Tęstinis XIX a. dvaro baldų komplekto tyrimas ir restauravimas“. Projekto pirmąją dalį finansavo Lietuvos kultūros taryba, o antrąją — Lietuvos kultūros ministerija. Restauravimo darbus 2023–2024 m. laikotarpiu atliko Lietuvos dailės muziejaus Prano Gudyno restauravimo centras.

Projekto tikslas: atkurti unikalų XIX a. dvaro baldų komplektą, puoštą išskirtiniais drožinėtais ornamentais ir tekintomis detalėmis.

XIX a. dvaro baldų komplektas, kurį Lietuvos etnografijos muziejus įgijo 1974 m., buvo prastos būklės. Komplektą sudarė keturios kėdės iš Labeikių dvaro (Utenos apskr., Leliūnų valsč.), minkštasuolis ir du foteliai iš Leipalingio dvaro (Druskininkų r.), stalas iš Lanauskų dvaro (Kupiškio r.) bei kortų stalas, naudotas vaistininko namuose Kaune. Komplektas nebuvo restauruotas. Baldų būklei pakenkė laikas, ypatingai nukentėjo minkštoji baldų dalis ir gobelenas. Dėl to tapo akivaizdu, kad restauravimas reikalingas ne tik estetiniam vaizdui užtikrinti, bet ir muziejinių vertybių ilgaamžiškumui užtikrinti.

Žemaitijos sektoriaus ekspozicijoje šis baldų komplektas buvo eksponuojamas kaip vientisas ansamblis dėl juos jungiančio raudono aksomo ir juodai lakuotos medžio dangos.

Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus P. Gudyno restauravimo centre, restauravimo darbų metu, buvo padaryti įspūdingi atradimai. Pirminis restauratorių planas buvo geresnės būklės aksomo medžiagą restauruoti, o neišlikusias dalis pakeisti nauju panašiu aksomo audiniu. Tačiau nuėmus aksomo audinį nuo fotelių ir minkštasuolio buvo rasta išlikusi rausva medžiaga, kuri identifikuota kaip originalus XIX a. pabaigos Leipalingio dvaro baldų gobelenas. Kėdžių aksomo audinys pasirodė esąs neautentiškas, tačiau taip pat vertingas, nes jis buvo pakeistas apie 1930 m. Nuspręsta jį išsaugoti ir pakartotinai panaudoti.

Dar vienas svarbus atradimas – ant vieno fotelio vidaus detalės rastas kirilicos rašto sistema įrašytas žodis „BILNO“. Šis užrašas tik patvirtina, kad baldai buvo pagaminti Vilniaus meistrų ir datuojami apie 1870–1890 metus, nes po 1863 m. sukilimo buvo uždrausta spauda lotyniškais rašmenimis ir buvo privaloma naudoti kirilicos rašto sistemą, t. y. graždanką . Taip pat ant medinių baldų rėmų buvo prirašyta skaičių, kurių prasmė liko neiššifruota…

Restauravimo procesas. Pradėjus baldų išmontavimo darbus, buvo atsargiai nuimtas aksomas (kuris buvo prikaltas šimtais įvairiausio dydžio vinučių), atskirti paminkštinimai, spyruoklės. Aksomo ir atrasto gobeleno audiniai buvo perduoti tekstilės restauratoriams, šios medžiagos buvo valomos, plaunamos, adomos ir stiprinamos.

Medinės baldų konstrukcijos, pagamintos iš, kaip spėjama, vietinio beržo medienos, buvo sutvirtintos, suklijuotos, atkurti trūkstami elementai, iš naujo poliruota juodai lakuota danga. Paminkštinimai buvo suformuoti iš naujo, o restauruoti gobelenai ir aksomas grąžinti į vietą, priklijuota apdailinė juostelė. Baldų restauravimo metu buvo siekiama išsaugoti autentiškas medžiagas ir išlaikyti istorinio autentiškumo principus.

Restauratorių komanda. Projekte dirbo daugybė skirtingų sričių restauratorių. Tyrimus atliko fotografė tyrėja Vilma Šileikienė, chemikė ekspertė dr. D. Panavaitė, tekstilės restauratorė D. Daugirdienė, metalo restauratorius R. Derkintis bei Lietuvos etnografijos muziejaus stažuotojai – Julija Špakovaitė, Tadas Baukus ir Vygantas Jonikas. Restauravimo darbams vadovavo meninių baldų skyriaus aukščiausios kategorijos restauratoriai Arūnas Baublys ir Darius Varnas bei trečios kategorijos restauratorius Lukas Rakauskas.

Restauravimo reikšmė. Restauruotas dvaro baldų komplektas eksponuojamas Lietuvos etnografijos muziejaus Aristavėlės dvare. Atkurti baldai tampa svarbiu pavyzdžiu kitiems restauravimo projektams. Tokia restauracija atkuria ne tik baldų estetiką, bet ir juose išsaugotas istorines žinias bei meistrystės tradiciją.

Tekstą parengė: Dalia Šiškauskienė ir Arūnas Baublys

Lietuvoje apie trečdalis gyvenamųjų namų yra mediniai, dalis jų – paveldo objektai. Taip pat ir mūriniuose namuose yra daug medinių elementų, pvz. stogo ir perdangų konstrukcijos, langai, durys, apdaila, kuriems reikalinga nuolatinė priežiūra ir atidus elgesys. Medis yra trapi, jautri klimato poveikiui (drėgmei, ultravioletiniams spinduliams, mechaniniam poveikiui) medžiaga, todėl tinkama medinių paviršių apsauga yra vienas svarbiausių klausimų paveldosaugoje.

Pristatome 2024 m. rugsėjo 11–13 d. Lietuvos etnografijos muziejuje vykusio teorinio-praktinio seminaro „Medinis architektūros paveldas: paviršių apsauga“ paskaitų ir praktinių mokymų medžiagą.

Projekto „Dialogo ir sąmoningumo skatinimas“ baigiamasis renginys

Praktiniai mokymai su Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininku Dainiumi Radzevičiumi

 

MOKYMŲ TIKSLAS: suteikti muziejų ir kultūros paveldo specialistams praktinių įgūdžių, kaip efektyviai ir įtraukiančiai bendrauti su įvairiomis auditorijomis, transliuoti žinutes per socialinius tinklus, kurti paveikius vaizdo įrašus bei užmegzti ryšius su žiniasklaida. Mokymai orientuoti į specifinius muziejų ir paveldo sektoriaus iššūkius bei resursus.

Vieta – Lietuvos etnografijos muziejus, Aristavėlės dvaras

Data – lapkričio 21 d. (ketvirtadienis), 9:00–17:00 val.

MOKYMŲ PROGRAMA

8:30–9:00 ATVYKIMAS, DALYVIŲ REGISTRACIJA

9:00–10:30 EFEKTYVI ŽINUČIŲ KOMUNIKACIJA:

• Kaip sukurti paveikią ir įtraukiančią žinutę?
• Žinutės struktūra, trukmė ir raktiniai žodžiai, pritaikyti radijo bei kitiems formatams.
• Praktinės užduotys: dalyviai kurs ir analizuos žinučių variantus, pritaikytus muziejaus veikloms ir kultūros paveldo komunikacijai.

10:30–10:50 KAVOS PERTRAUKĖLĖ

10:50–12:20 BENDRAVIMAS SU SKIRTINGOMIS AUDITORIJOMIS:

• Kaip bendrauti su paveldą saugančių objektų savininkais, muziejaus lankytojais ir kitomis tikslinėmis grupėmis.
• Kaip susitarti dėl bendro vardiklio kalbant apie paveldą ir istoriją, ypač su žmonėmis, kurie ne visada nori klausytis.
• Interaktyvūs metodai rasti abipusį supratimą ir skatinti dialogą.

12:20–13:00 PIETŲ PERTRAUKA

13:00–14:30 KOMUNIKACIJA SOCIALINIUOSE TINKLUOSE, VAIZDO TURINIO KŪRIMAS:

• Kaip efektyviai naudoti „Facebook“ ir kitus socialinius tinklus, siekiant suaktyvinti auditoriją ir sutelkti suinteresuotus žmones.
• Muziejų ir paveldo pavyzdžiai, kaip sėkmingai telkti bendruomenę socialinėje erdvėje.
• Kaip kurti įdomius, patrauklius ir efektyvius vaizdo įrašus, kuriuos būtų galima panaudoti tiek svetainėse, tiek socialiniuose tinkluose.
• Vaizdo įrašų scenarijų rašymas, filmavimo principai, auditorijos įtraukimo strategijos.
• Praktinės užduotys: sukurti trumpą vaizdo siužetą projektui; parengti ir paskelbti įrašą socialiniuose tinkluose, skirtą muziejaus ar kt. įstaigos veikloms.

14:30–14:50 KAVOS PERTRAUKĖLĖ

14:50–16:20 BENDRADARBIAVIMAS SU ŽINIASKLAIDA:

• Kaip suformuoti žinutę, kuri sudomintų žurnalistus ir viešosios komunikacijos specialistus.
• Efektyvaus ryšio palaikymo su žiniasklaidos atstovais būdai, kaip užmegzti ilgalaikius santykius.
• Lietuvos ir tarptautinių muziejų viešinimo pavyzdžių analizė.

16:20–17:00 PROJEKTO VEIKLŲ IR REZULTATŲ PRISTATYMAS

MOKYMŲ METODIKA: mokymų metu dalyviai gaus teorinių žinių, kurias pritaikys praktiniuose užsiėmimuose, siekiant užtikrinti žinių pritaikomumą kasdienėje veikloje. Bus nagrinėjami realūs pavyzdžiai, vyks praktiniai užsiėmimai grupėse, diskusijos ir refleksijos.

 REZULTATAI:

• Dalyviai įgys praktinių įgūdžių, kaip efektyviai komunikuoti su skirtingomis tikslinėmis grupėmis.
• Sužinos, kaip mažo biudžeto ribose išnaudoti socialinius tinklus, stiprinant muziejaus viešąjį įvaizdį.
• Įgis vaizdo turinio kūrimo pagrindus, pritaikytus muziejaus veikloms.
• Susikurs strategijas bendradarbiauti su žiniasklaida ir pristatyti savo veiklą viešai.

MOKYMUS VYKDO: UAB INTERBANGA – radijo stotis EXTRA FM, kūrybos komunikacijų ir renginių organizavimo agentūra

 

Projektas „Dialogo ir sąmoningumo skatinimas“ vykdomas pagal Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos kultūros ir kūrybingumo plėtros pažangos programą. Vykdytojas: Lietuvos etnografijos muziejus 2023–2024 m., partneris Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos.

   

2023 m. spalio 5–7 d. Lietuvos etnografijos muziejuje vyko tarptautinė konferencija-forumas „Statybos tradicijų puoselėjimas kultūriniuose kraštovaizdžiuose“. Konferencijoje buvo nagrinėjamos istorinių kraštovaizdžių ir vietos architektūros išsaugojimo, tradicinių amatų puoselėjimo ir kitos temos, aktualios beveik visose Europos šalyse. Buvo akcentuojama neformaliojo paveldo švietimo ir savanoriškos veiklos svarba, kurios yra kertinės kultūros paveldo išsaugojimui ir sklaidai. Daugiau informacijos apie konferenciją-forumą rasite čia.

Dalinamės filmuota konferencijos-forumo pranešimų medžiaga:

Lapkričio 11 dieną Lietuvos etnografijos muziejaus Aristavėlės dvare vyko praktiniai mokymai projekto „Dialogo ir sąmoningumo skatinimas“ paveldo specialistams tema: „Užduoties formavimas efektyviai komunikacijai“ su doc. Tomu Bartninku. Mokymų metu lektorius dalinosi patarimais, pavyzdžiais ir įrankiais kaip paruošti efektyvias užduotis komunikacijai, analizavo gerai ir netinkamai suformuotų žinučių pavyzdžius. Mokėjimas suformuluoti užduotį informacijos perteikimui yra labai svarbus, nes nuo formuluotės dažnai priklauso ir užduoties kokybiškas įvykdymas. O sėkminga komunikacija padeda ne tik užtikrinti efektyvius informacijos mainus tarp darbuotojų, susitarti ir drauge siekti organizacijos tikslų, bet ir pristatyti pačią organizaciją, jos vykdomas veiklas.

Ką sužinojome?

• Kodėl galima tik viena žinutė?
• Sėkmingos komunikacijos pavyzdžiai ir dekodavimas
• Nekomercinės (kultūrinės / socialinės) komunikacijos pavyzdžiai ir praktinė užduotis nustatant komunikacijos žinutę
• Nuo komunikacijos užduoties iki reklamos sprendimų
• Gerosios praktikos
• Komunikacijos užduoties (brief‘o) rašymas
• Įrankiai ir pagalba rašant užduotį
• Komandinio darbo principai

Projektas „Dialogo ir sąmoningumo skatinimas“ vykdomas pagal Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos kultūros ir kūrybingumo plėtros pažangos programą. Vykdytojas: Lietuvos etnografijos muziejus 2023–2024 m., partneris Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos.  

   

Praktiniai mokymai su doc. Tomu Bartninku

„UŽDUOTIES FORMAVIMAS EFEKTYVIAI KOMUNIKACIJAI“

Patarimai, pratimai, pavyzdžiai ir įrankiai kaip suruošti efektyvias užduotis komunikacijai.

Vieta: Lietuvos etnografijos muziejus, Aristavėlės dvaras

Data: lapkričio 11 d. (pirmadienis), 9:00–14:00 val.

Mokymų programa:

8:45–9:00 Susipažinimas ir kava

9:00–10:00 Komunikacijos žinutė   

• Kodėl galima tik viena žinutė?
• Sėkmingos komunikacijos pavyzdžiai ir dekodavimas
• Nekomercinės (kultūrinės/socialinės) komunikacijos pavyzdžiai ir praktinė užduotis nustatant komunikacijos žinutę

10:00–10:45 Atvejo analizė

• LNDT 84-ojo sezono reklaminė kampanija
• Nuo komunikacijos užduoties iki reklamos sprendimų
• Gerosios praktikos

10:45–11:00 Kavos pertraukėlė

11:00–12:30 Praktinė užduotis

• Komunikacijos užduoties (brief‘o) rašymas
• Įrankiai ir pagalba rašant užduotį
• Komandinio darbo principai

12:30–13:00 Pietų pertraukėlė

13:00–14:00 Projekto veiklų aptarimas

 

Kontaktinis asmuo: dr. Rasa Bertašiūtė, tel. +370 614 24136

 

Projektas „Dialogo ir sąmoningumo skatinimas“ vykdomas pagal Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos kultūros ir kūrybingumo plėtros pažangos programą. Vykdytojas: Lietuvos etnografijos muziejus 2023–2024 m., partneris Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos.  

         

Spalio 3 d. muziejaus Aristavėlės dvare vyko projekto „Dialogo ir sąmoningumo skatinimas“ mokymai paveldo specialistams (LEM ir KPD) tema: „Vidinė paveldo komunikacija“  su lektoriumi Igoriu Vasiliausku. Vidinė komunikacija organizacijoje yra kaip kraujotaka, labai svarbi, nes ji padeda užtikrinti efektyvius informacijos mainus tarp darbuotojų, susitarti ir drauge siekti organizacijos tikslų. Kultūros paveldo specialistams tenka daug bendrauti sprendžiant įvairius klausimus, tiek tarpusavyje, tiek su klientais, interesantais. Todėl svarbu žinoti esmines taisykles kaip efektyviai bendrauti – susikalbėti, suprasti ir priimti kompromisinius sprendimus. Mokymų metu kalbėta apie viešąjį kalbėjimą, retorikos svarbą / valdymą, klausymą ir girdėjimą, organizacijos vidinę komunikaciją, vyko praktinės užduotys.

Ko mokėmės?

• Efektyviаu bendrauti ir bendradarbiauti
• Gerinti aktyvaus klausymo įgūdžius: gebėti išklausyti kolegas ir suprasti jų nuomonę bei jausmus
• Atpažinti pasaulėžiūrų ir patirčių skirtumus ir panašumus
• Spręsti konfliktus
• Stiprinti komandinį darbą
• Suteikti atgalinį ryšį
• Valdyti emocinį toną
• Derinti skirtingus interesus, poreikius, galimybes ir norus

Projektas „Dialogo ir sąmoningumo skatinimas“ vykdomas pagal Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos kultūros ir kūrybingumo plėtros pažangos programą. Vykdytojas: Lietuvos etnografijos muziejus 2023–2024 m., partneris: Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos.

   

Lietuvos etnografijos muziejuje baigtas įgyvendinti projektas „Saulės elektrinės įrengimas Lietuvos etnografijos muziejuje“. Projektą dalinai finansavo Aplinkos projektų valdymo agentūra prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos pagal Klimato kaitos programos veiklą „Atsinaujinančių energijos išteklių (saulės, vėjo) panaudojimas valstybės, savivaldybių, tradicinių religinių bendruomenių, religinių bendrijų ar centrų elektros energijos poreikiams“.

Įgyvendinant projektą įrengta:

• 29,60 kW galios saulės elektrinė Lietuvos etnografijos muziejaus automobilių stovėjimo aikštelėje (adresas L. Lekavičiaus g. 2, Rumšiškės),
• 24,94 kW galios saulės elektrinė ant muziejaus administracinio pastato stogo (S. Neries g. 6, Rumšiškės),
• 67,13 kW galios saulės elektrinė ant dviejų muziejaus ūkinės paskirties pastatų ūkinėje bazėje (L. Lekavičiaus g. 2, Rumšiškės).

Taip pat įgyvendinant projektą įsigyta 140 kW galios nutolusios saulės elektrinės parke (Parovėjos k., Biržų r. sav.).

Iš viso įrengta ir įsigyta 261,67 kW galios saulės elektrinių, kuriose per metus planuojama pagaminti ir muziejaus reikmėms panaudoti 260 MWh žaliosios elektros energijos.

Aplinkos projektų valdymo agentūra projektui įgyvendinti skyrė 198 500,00 EUR iš Klimato kaitos programos lėšų. Likusias lėšas skyrė Lietuvos Respublikos kultūros ministerija.

Per planuojamus 25 saulės elektrinių eksploatavimo metus planuojama sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį 1006,78 tonomis bei užtikrinti atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimą Lietuvos etnografijos muziejaus energetinėms reikmėms. Įrengtos naujos saulės elektrinės tiekiama energija bus naudojama muziejaus reikmėms.

2024 m. rugsėjo 14 d. Lietuvos etnografijos muziejuje vyks renginys:

Paveldas kaip tarpkultūrinis dialogas:

istorija – kalba – religija – papročiai ir tradicijos – architektūra – kultūra

Įgyvendinant pažangos priemonės projektą „Dialogo ir sąmoningumo skatinimas“, Lietuvos etnografijos muziejuje organizuojamas tarpkultūrinis dialogas su tautinių mažumų bendruomenių atstovais apie kultūros ypatumus, medžiaginį ir nemedžiaginį paveldą, kultūros ryšius, įtakas ir kelius. Bus kalbama apie kultūros paveldo puoselėjimą, kaip jį pristatyti ir rodyti muziejuje, ieškoma efektyvių bendradarbiavimo ir informacijos sklaidos priemonių.

PROGRAMA

10.00 Renginio pradžia muziejaus miestelyje, Ugniagesių stoginėje

10.05–10.20 NordPlus projekto „Teaching multicultural history in museums“  / „Daugiakultūrės istorijos mokymas muziejuose“ pristatymas

10.20–12.30 Tautinės mažumos Lietuvoje istoriniame kontekste

• Totorių bendruomenė (Kęstutis Zenonas Šafranavičius)
• Karaimų bendruomenė (Halina Kobeckaitė)
• Žydų bendruomenė (Daumantas Levas Todesas)
• Rusų sentikių bendruomenė (doc. dr. Grigorijus Potašenko, dr. Nadežda Morozova)
• Romų bendruomenė (Gopalas Michailovskis)
• Lenkų bendruomenė (Violeta Leonovič)

12.30–13.00 Muziejaus miestelio ekspozicijos apžvalga

13.00–14.00 Pietų pertrauka

14.00–16.30 Apskrito rato diskusija

• Muziejaus vaidmuo saugant ir puoselėjant kultūrų paveldą
• Svarbiausi kultūrų aspektai, ką galima parodyti muziejuje
• Bendradarbiavimo ir galimų veiklų aptarimas

16.30–17.00 Renginio pabaiga, atsisveikinimas

 

Pasiteiravimui kreiptis: dr. Rasa Bertašiūtė tel. +370 61424136 ar el. paštu rasaberta@gmail.com

 

Šis renginys – Europos paveldo dienų programos dalis.

 

Projektas „Dialogo ir sąmoningumo skatinimas“ vykdomas pagal Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos kultūros ir kūrybingumo plėtros pažangos programą. Vykdytojas: Lietuvos etnografijos muziejus 2023–2024 m., partneris Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos.