2024 m. buvo sėkmingai įgyvendintas svarbus projektas „Tęstinis XIX a. dvaro baldų komplekto tyrimas ir restauravimas“. Projekto pirmąją dalį finansavo Lietuvos kultūros taryba, o antrąją — Lietuvos kultūros ministerija. Restauravimo darbus 2023–2024 m. laikotarpiu atliko Lietuvos dailės muziejaus Prano Gudyno restauravimo centras.

Projekto tikslas: atkurti unikalų XIX a. dvaro baldų komplektą, puoštą išskirtiniais drožinėtais ornamentais ir tekintomis detalėmis.

XIX a. dvaro baldų komplektas, kurį Lietuvos etnografijos muziejus įgijo 1974 m., buvo prastos būklės. Komplektą sudarė keturios kėdės iš Labeikių dvaro (Utenos apskr., Leliūnų valsč.), minkštasuolis ir du foteliai iš Leipalingio dvaro (Druskininkų r.), stalas iš Lanauskų dvaro (Kupiškio r.) bei kortų stalas, naudotas vaistininko namuose Kaune. Komplektas nebuvo restauruotas. Baldų būklei pakenkė laikas, ypatingai nukentėjo minkštoji baldų dalis ir gobelenas. Dėl to tapo akivaizdu, kad restauravimas reikalingas ne tik estetiniam vaizdui užtikrinti, bet ir muziejinių vertybių ilgaamžiškumui užtikrinti.

Žemaitijos sektoriaus ekspozicijoje šis baldų komplektas buvo eksponuojamas kaip vientisas ansamblis dėl juos jungiančio raudono aksomo ir juodai lakuotos medžio dangos.

Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus P. Gudyno restauravimo centre, restauravimo darbų metu, buvo padaryti įspūdingi atradimai. Pirminis restauratorių planas buvo geresnės būklės aksomo medžiagą restauruoti, o neišlikusias dalis pakeisti nauju panašiu aksomo audiniu. Tačiau nuėmus aksomo audinį nuo fotelių ir minkštasuolio buvo rasta išlikusi rausva medžiaga, kuri identifikuota kaip originalus XIX a. pabaigos Leipalingio dvaro baldų gobelenas. Kėdžių aksomo audinys pasirodė esąs neautentiškas, tačiau taip pat vertingas, nes jis buvo pakeistas apie 1930 m. Nuspręsta jį išsaugoti ir pakartotinai panaudoti.

Dar vienas svarbus atradimas – ant vieno fotelio vidaus detalės rastas kirilicos rašto sistema įrašytas žodis „BILNO“. Šis užrašas tik patvirtina, kad baldai buvo pagaminti Vilniaus meistrų ir datuojami apie 1870–1890 metus, nes po 1863 m. sukilimo buvo uždrausta spauda lotyniškais rašmenimis ir buvo privaloma naudoti kirilicos rašto sistemą, t. y. graždanką . Taip pat ant medinių baldų rėmų buvo prirašyta skaičių, kurių prasmė liko neiššifruota…

Užrašas ant vidinės detalės.

Restauravimo procesas. Pradėjus baldų išmontavimo darbus, buvo atsargiai nuimtas aksomas (kuris buvo prikaltas šimtais įvairiausio dydžio vinučių), atskirti paminkštinimai, spyruoklės. Aksomo ir atrasto gobeleno audiniai buvo perduoti tekstilės restauratoriams, šios medžiagos buvo valomos, plaunamos, adomos ir stiprinamos.

Medinės baldų konstrukcijos, pagamintos iš, kaip spėjama, vietinio beržo medienos, buvo sutvirtintos, suklijuotos, atkurti trūkstami elementai, iš naujo poliruota juodai lakuota danga. Paminkštinimai buvo suformuoti iš naujo, o restauruoti gobelenai ir aksomas grąžinti į vietą, priklijuota apdailinė juostelė. Baldų restauravimo metu buvo siekiama išsaugoti autentiškas medžiagas ir išlaikyti istorinio autentiškumo principus.

Restauratorių komanda. Projekte dirbo daugybė skirtingų sričių restauratorių. Tyrimus atliko fotografė tyrėja Vilma Šileikienė, chemikė ekspertė dr. D. Panavaitė, tekstilės restauratorė D. Daugirdienė, metalo restauratorius R. Derkintis bei Lietuvos etnografijos muziejaus stažuotojai – Julija Špakovaitė, Tadas Baukus ir Vygantas Jonikas. Restauravimo darbams vadovavo meninių baldų skyriaus aukščiausios kategorijos restauratoriai Arūnas Baublys ir Darius Varnas bei trečios kategorijos restauratorius Lukas Rakauskas.

Restauravimo reikšmė. Restauruotas dvaro baldų komplektas eksponuojamas Lietuvos etnografijos muziejaus Aristavėlės dvare. Atkurti baldai tampa svarbiu pavyzdžiu kitiems restauravimo projektams. Tokia restauracija atkuria ne tik baldų estetiką, bet ir juose išsaugotas istorines žinias bei meistrystės tradiciją.

Tekstą parengė: Dalia Šiškauskienė ir Arūnas Baublys