Šeimos papročiai

Užsiėmimo metu sužinosite primirštas XIX a. pb. – XX a. pr. vestuvių išvakarių apeigas, vykdavusias nuotakos namuose. Edukatorė pakvies mergvakario dalyves į kelionę laiku, kuomet nusikelsite į senovės kaimą, ir prie balta drobine staltiese uždengto stalo, daugybės senovinių eksponatų apsuptyje patirsite tikrą priešvestuvinį jaudulį.

Nors XIX a. pab. – XX a. pr. jaunikio namuose prieš jungtuves apeigų negausu, ką nusako ir užsiėmimo pavadinimui pasiskolintas žemaičių priežodis, vadovaujantis vyro vaidmuo šeimoje nulėmė, kad svarbiausios pareigos vestuvėse nuo seno priklausė jaunikio atstovams.

Kaip prieš šimtmetį ir dar seniau buvo ruošiamasi vedyboms bei vestuvėms? Kokią šeimos sampratą atspindi tuomečiai vestuvių papročiai? Kokia atributika ir epizodai pritaikomi šiuolaikinėse vestuvėse? Sužinokime viešėdami autentiškoje gryčioje, ne tik klausydamiesi, bet ir žaisdami tradicinius vestuvių veikėjus.

Užsiėmimas pravedamas prieš krikšto apeigas XIX a. pab. aukštaičių sodyboje. Edukatorė (bobutė pribuvėja) prie gonkelių pasitinka ir kviečia krikštynų dalyvius į gryčios vidų.

Kada prasideda ir baigiasi gražiausias amžiaus tarpsnis – jaunystė? Ar vienodai į jį prosenelių laikais įžengdavo merginos ir vaikinai? Kaip tampama jaunimo bendruomenės nariu?..

Viešint XX a. pr. aukštaičių gryčioje ir bendraujant su „promočiute“, klausant ir išgirstant, uodžiant ir liečiant, menant mįsles ir nudirbant kai kuriuos darbelius, ragaujant ir žaidžiant, susipažįstama su supančia aplinka, prosenelių kasdienybės ir šventinėmis akimirkomis.

Programos metu galėsite ne tik patirti, kaip Lietuvos kaime buvo švenčiamos vaiko gimtuvės, krikštynos, bet ir pažaisti su senaisiais mediniais žaislais ir paragauti „beržinės košės”.