„Ant krikštatėvių rankų…“ – palydėtuvės į bažnyčią
Užsiėmimas pravedamas prieš krikšto apeigas XIX a. pab. aukštaičių sodyboje. Edukatorė (bobutė pribuvėja) prie gonkelių pasitinka ir kviečia krikštynų dalyvius į gryčios vidų.
„Duona ne vėju ateina“
Detaliai susipažįstama su klojimu ir svirnu, darbo įrankiais, darbais, kuriuos reikia nudirbti, kol duona pasiekia stalą. Atliekamos praktinės užduotys, vaišinamasi tradicine duona.
„Kepam gandro bandeles“
Viešėdami aukštaitiškos Mičiūnų sodybos ekspozicijoje ir stebėdami gandralizdį, kiemą, sodą, atrasime bundančios gamtos požymius.
„Pasistatyk namą“
Užsiėmimo metu grupė supažindinama su tradicine medine statyba: medžių rūšimis, medienos savybėmis, namo rentimo (statybos) technologija, kampų sukirtimo būdais, įrankiais, jų naudojimu ir kai kuriomis meistrystės paslaptimis.
„Per kluoną – ne tik linas, ir duona…“
Vienas seniausių ir didžiausių pastatų protėvių sodybose – kluonas su jauja. Užsiėmimo metu kluone atrasime ir siaubo kambarį, ir binkį, rašomą mažąja raide, ir dar daugybę žemdirbystės ūkio padargų „savo vietoje“ esančių, todėl daugiau apie save liudijančių nei kur nors lentynose po stiklu.
„Praverkime vestuvinių papročių lobių skrynią…”
Kaip prieš šimtmetį ir dar seniau buvo ruošiamasi vedyboms bei vestuvėms? Kokią šeimos sampratą atspindi tuomečiai vestuvių papročiai? Kokia atributika ir epizodai pritaikomi šiuolaikinėse vestuvėse? Sužinokime viešėdami autentiškoje gryčioje, ne tik klausydamiesi, bet ir žaisdami tradicinius vestuvių veikėjus.