Visos edukacijos

Meduolių kepimo tradicija gyvuoja nuo viduramžių. Tai bene pirmasis konditerinis gaminys taip plačiai paplitęs ir išpopuliarėjęs visoje Europoje.

Pasakoja buvusi 1941-ųjų metų tremtinė, kuri 13 metų buvo išvežta iš Lietuvos į Altajaus kraštą, 1942 m. - prie Laptevų jūros. Taip pat apžiūrimas traukinio vagonas, kuriuo buvo tremiami žmonės, jurta.

Viešėdami muziejaus miestelyje, apžvelgsime šios gyvenvietės savitumus, atrasime ženklus, liudijančius tarpukarį, užsuksime į valsčių, pradžios mokyklą ir pašto agentūrą, savitai pažaisime skautų kimą, o žaidimo nugalėtojo lauks prizas-siurprizas.

Mažieji edukacijos dalyviai turės progą įsijausti į senovinę buitį ir išbandyti smulkius, kasdienius savo prosenelių vaikystės darbelius. Po darbelių laukia pramogos – smagūs ir aktyvūs senoviniai žaidimai, pasakų klausymas ir dainos. Rateliai, komandiniai, poriniai žaidimai.

Jei norite pajusti kaimo gryčios nuotaiką žiemos ar rudens vakare, išburti savo ateitį paprastos plunksnos pagalba, pamatyti kanapes ir sužinoti, ką iš jų daro, sužinoti, kodėl išnyko velniai, kaip juos atskirti nuo žmonių, iš kur atsiranda vaiduokliai...

Užsiėmimo metu susipažinsite su XIX a. vidurio vidutinio Lietuvos bajoro gyvenamąja aplinka, laisvalaikiu, pomėgiais ir buities daiktais.
Dvaro dirbtuvėlėse išbandysite popierinių gėlių gamybą. Sukdami krepinio popieriaus rožes, miklinsite pirštus, išlaisvinsite kūrybiškumą ir sužinosite, kuo rožės buvo svarbios dvaro kultūrai bei ko vertas dvaras be rožių.

Mokomasi tradicinio amato – vilnos vėlimo šlapiuoju būdu. Veliami vilnos „blyneliai“. Išdalinamos prijuostės, padėkliukai, po vilnos kuokštelį kiekvienam vaikui.

Vilnos vėlimas suteikia galimybę edukacijos dalyviams pasitelkti lytėjimo pojūtį, kurį lavinti yra ypatingai svarbu intelekto negalią turintiems as­menims. Savarankiškas darbas di­dina jų pasitikėjimą sa­vi­mi, pasididžiavimą, jausmą, kad „aš galiu“, moko susikaupti bei skatina kūrybiškumą.