2010-2026

Šiemet Lietuvos etnografijos muziejaus meno rinkinį papildė dar viena nauja vertybė, kurios įsigijimą finansavo Lietuvos Respublikos kultūros ministerija pagal Muziejų veiklos skatinimo veiksmų planą – nežinomo profesionalaus XIX a. vid. dailininko paveikslas „Nežinoma bajorė iš Tvirbutų giminės su koralų vėriniu“, šiuo metu eksponuojamas muziejaus Aristavos dvare.

Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos finansavimą pagal Muziejų veiklos skatinimo veiksmų planą gavo trys nauji projektai...

Lietuvos etnografijos muziejus įgyvendino projektą „Fajetono, priklausiusio pulkininkui Juozui Barkauskui, metalinės dalies tyrimai ir restauravimas–konservavimas“.

Patvirtinta projekto pasiūlymų eilė: keturių dalyvių projektų virtuali galerija.

Informuojame, kad 2025-12-01 paskelbti Atviros centralizuotos muziejinių vertybių saugyklos su kompetencijų centru pastato L. Lekavičiaus g. 2, Rumšiškių mstl., Kaišiadorių r. sav., atviro architektūrinio projekto konkurso rezultatai.

Projekto tikslas – panaudoti Mažosios Lietuvos ir Mozūrijos kultūrinį paveldą bendriems
kultūros ir turizmo produktams bei paslaugoms kurti, atsižvelgiant į tvaraus turizmo principus. Projekto įgyvendinimas suteiks galimybę geriau pristatyti bendrą Lietuvos ir Lenkijos paveldą vietos bendruomenėms ir užsienio turistams.

Jau 2026 m. Lietuvos etnografijos muziejaus miestelį papildys ypatingas statinys – iš Kaltinėnų (Šilalės r. sav.) perkelta medinė sinagoga. Sinagoga – svarbiausias žydų religinis pastatas.

Pristatome 2025 m. rugpjūčio 21–23 d. Lietuvos etnografijos muziejaus padalinyje Salų II etnografiniame kaime vykusio praktinio seminaro „Architektūros paveldas: krosnys“ ir jo teorinės dalies „Krosnys: funkcija ir estetika“, vykusios spalio 10 d., Rumšiškėse, mokymų medžiagą.

Lietuvos etnografijos muziejuje (LEM) neseniai buvo sėkmingai įgyvendinta unikalaus projekto pirmoji dalis: tęsiant ilgametį kūrybinį muziejaus bendradarbiavimą su Lietuvos tautodailininkų sąjunga (LTS), 2025 m. gegužės antroje pusėje LEM buvo surengtas tautodailininkų-skulptorių pleneras, kurio metu muziejaus miestelio bažnyčios šventoriaus koplytėlėms buvo išdrožta 14 originalių Kryžiaus kelio stočių apvaliosios skulptūros kompozicijų.

2024 m. muziejus gavo finansavimą ir įgyvendino projektą „Gyvoji tautos atmintis muziejuje: įkvepianti tremtinės Irenos Saulutės Špakauskienės istorija“.

Atviros centralizuotos muziejinių vertybių saugyklos su kompetencijų centru architektūrinio projekto konkursui pateikti devyni projektai.

Nors sunku įsivaizduoti, kad XXI a. 3-iame deš. dar gali atsirasti tyrinėtojams iki šiol nežinomas garsiojo Vidurio Lietuvos kryždirbio-monumentalisto Vinco Svirskio (1835– 1916) kūrinys, bet šį kartą būtent taip ir įvyko – išsipildė dr. Skaidrės Urbonienės žodžiai, parašyti knygoje „Vinco Svirskio mediniai stebuklai“ (2019): „Tikėtina, kad ateityje atsiras dar daugiau naujų, iki šiol nežinomų, šio iškilaus meistro kūrinių“.

Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos finansavimą pagal Muziejų veiklos skatinimo veiksmų planą gavo keturi nauji projektai:

2023 m. iš Daukšių kaimo į Rumšiškes, Lietuvos etnografijos muziejų, buvo perkeltas senas nebenaudojamas svirnas. Kartu su perkėlimo ir restauravimo darbais vyko praktiniai mokymai, kuriuos vedė medžio meistrai. Mokymų temos įrašytos 6 video filmuose.

2024 m. buvo sėkmingai įgyvendintas svarbus projektas „Tęstinis XIX a. dvaro baldų komplekto tyrimas ir restauravimas“.

Lietuvoje apie trečdalis gyvenamųjų namų yra mediniai, dalis jų – paveldo objektai. Taip pat ir mūriniuose namuose yra daug medinių elementų, pvz. stogo ir perdangų konstrukcijos, langai, durys, apdaila, kuriems reikalinga nuolatinė priežiūra ir atidus elgesys. Medis yra trapi, jautri klimato poveikiui (drėgmei, ultravioletiniams spinduliams, mechaniniam poveikiui) medžiaga, todėl tinkama medinių paviršių apsauga yra vienas svarbiausių klausimų paveldosaugoje.

MOKYMŲ TIKSLAS: suteikti muziejų ir kultūros paveldo specialistams praktinių įgūdžių, kaip efektyviai ir įtraukiančiai bendrauti su įvairiomis auditorijomis, transliuoti žinutes per socialinius tinklus, kurti paveikius vaizdo įrašus bei užmegzti ryšius su žiniasklaida.

2023 m. spalio 5–7 d. Lietuvos etnografijos muziejuje vyko tarptautinė konferencija-forumas „Statybos tradicijų puoselėjimas kultūriniuose kraštovaizdžiuose“.

Lapkričio 11 dieną Lietuvos etnografijos muziejaus Aristavėlės dvare vyko praktiniai mokymai projekto „Dialogo ir sąmoningumo skatinimas“ paveldo specialistams tema: „Užduoties formavimas efektyviai komunikacijai“ su doc. Tomu Bartninku.

Praktiniai mokymai su doc. Tomu Bartninku „UŽDUOTIES FORMAVIMAS EFEKTYVIAI KOMUNIKACIJAI“. Patarimai, pratimai, pavyzdžiai ir įrankiai kaip suruošti efektyvias užduotis komunikacijai.

Spalio 3 d. muziejaus Aristavėlės dvare vyko projekto „Dialogo ir sąmoningumo skatinimas“ mokymai paveldo specialistams (LEM ir KPD) tema: „Vidinė paveldo komunikacija“  su lektoriumi Igoriu Vasiliausku.

Lietuvos etnografijos muziejuje baigtas įgyvendinti projektas „Saulės elektrinės įrengimas Lietuvos etnografijos muziejuje“. Projektą dalinai finansavo Aplinkos projektų valdymo agentūra Prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos pagal Klimato kaitos programos veiklą „Atsinaujinančių energijos išteklių (saulės, vėjo) panaudojimas valstybės, savivaldybių, tradicinių religinių bendruomenių, religinių bendrijų ar centrų elektros energijos poreikiams“.

2024 m. rugsėjo 14 d. Lietuvos etnografijos muziejuje vyks renginys tema: Paveldas kaip tarpkultūrinis dialogas: istorija – kalba – religija – papročiai ir tradicijos – architektūra – kultūra.

Pranešame, kad Lietuvos etnografijos muziejui įgyvendinant veiksmo „GovTech sprendimo bandomosios versijos viešasis pirkimas“ konkurso projektą „Gyvoji tautos atmintis muziejuje: įkvepianti tremtinės Irenos Saulutės Špakauskienės istorija“, finansuojamą Inovacijų agentūros, vykdo inovatyvaus sprendimo kūrimo paslaugų pirkimą.

Rugpjūčio 27–28 dienomis, muziejaus Aristavėlės dvare vyko Sisteminių pokyčių fasilitatorių praktiniai mokymai, kuriuos vedė Lina Šleinotaitė-Kalėdė, sisteminių pokyčių ir gyvų sistemų fasilitatorė, ir Gabrielė Pimpytė – sisteminių pokyčių, regeneratyvios ekonomikos fasilitatorė.

Tęsiame teorinių-praktinių mokymų ciklą, skirtą mediniam architektūros paveldui. Šįkart – viskas apie medinių paviršių apsaugą – medienos sandarą, paviršių paruošimą, dažus, lakus, impregnantus, natūralias ir chemines medžiagas.

Rugpjūčio 12–13 dienomis vyks projekto „Dialogo ir sąmoningumo skatinimas“ renginys – MEDINIS ARCHITEKTŪROS PAVELDAS: Aukštaitijos kaimo architektūra.

Per pirmąjį šių metų pusmetį Lietuvos etnografijos muziejus laimėjo finansavimą ir pradėjo trijų naujų projektų įgyvendinimą:

Lietuvos etnografijos muziejus su partneriais iš Estijos ir Švedijos baigia įgyvendinti Nordplus Adult programos finansuojamą mobilumo projektą „Teaching multicultural history in museums“ (liet. Daugiakultūrės istorijos mokymas muziejuose) (NPAD-2023/10292). Liepos 1–6 dienomis įvyko paskutinis šio projekto mokomasis vizitas, kurio metu muziejininkai Pijus Lazauskas ir Rūta Rimkevičienė lankėsi Jamtli Foundation muziejuje ir NCK (Nord-Baltic research and development centre) tyrimų centre Estešundo mieste Švedijoje.

Kviečiame į 2024 m. liepos 18 d. renginį Valkininkuose – „Medinės architektūros paveldas kaip vietos plėtros išteklius: meistrystė“

2024 m. birželio 11–12 d. renginys MEDINIS ARCHITEKTŪROS PAVELDAS: Žemaitijos kaimo architektūra

Renginys Anykščiuose: MEDINIS ARCHITEKTŪROS PAVELDAS: Antano Baranausko klėtelė (atvejo analizė).

Renginyje kviečiame dalyvauti kultūros paveldo specialistus, muziejininkus, Jurbarko savivaldybės, Smalininkų seniūnijos, Smalininkų Lidijos Meškaitytės vardo mokyklos, Smalininkų technologijų ir verslo mokyklos atstovus, sodybos savininkę.

Kviečiame į seminarą - MEDINIS ARCHITEKTŪROS PAVELDAS: Užvenčio dvaras (atvejo analizė), kuris vyks 2024 m. kovo 14 d.

Lietuvos etnografijos muziejaus specialistai vasario 29 d. Vilniuje, Medinės architektūros muziejuje surengė seminarą – diskusiją „Dialogo ir sąmoningumo skatinimas siekiant išsaugoti kultūros paveldą”. Renginyje dalyvavo medinio paveldo savininkai, paveldo išsaugojimu suinteresuotų šalių atstovai iš Kultūros ministerijos, Kultūros paveldo departamento, Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos, „Fixus mobilus” komandos, Medžio meistrų asociacijos, taip pat paveldo specialistai iš atskirų savivaldybių, universitetų.

Šiuo metu LNDM P. Gudyno restauravimo centre baigiamas vykdyti dar vienas Lietuvos kultūros tarybos finansuotas projektas – Lietuvos etnografijos muziejaus išskirtinio, Lietuvos mastu vertingo eksponato – XVIII a. vid. Prisikėlusio Kristaus skulptūros restauravimas. Skulptūra laikytina vienu gražiausių šio ikonografinio Jėzaus Kristaus tipo vėlyvojo baroko su ryškiais rokoko bruožais kamerinės profesionaliosios skulptūros pavyzdžių Lietuvoje.

Kaip jau buvo rašyta, gavęs Lietuvos kultūros tarybos finansavimą, Lietuvos etnografijos muziejus įgijo dar 7 kataloginius, kolekcinius tapytojos Elenos Kniūkštaitės darbus, kuriais papildė nuo 2020 m. plečiamą savitos ir ryškios tapytojos, ilgametės muziejaus darbuotojos, E. Kniūkštaitės kūrinių kolekciją, kurią šiuo metu sudaro jau 27 kūriniai.

Kultūros paveldo departamentui vasarą finansavus Lietuvos etnografijos muziejaus projektą – mokslinės studijos rankraščio „Mirtį Nugalėjęs. Medinės Prisikėlusio Kristaus skulptūros iš Lietuvos bažnyčių: stilių ir raiškos kaita“ parengimą, projekto dalyvių laukė nemenki iššūkiai ir didžiulės darbų apimtys. Šiandien jau galima pasakyti – projektas įvykdytas su kaupu. Leidybai parengta didžiulės apimties redaguota mokslo studija, kurią sudaro įžanga, trys Prisikėlusio Kristaus medinių skulptūrų paveldą apibendrinantys moksliniai straipsniai ir iliustruotas mokslinis katalogas. Prie mokslinės studijos rengimo darbų finansiškai 20 % prisidėjo ir Lietuvos etnografijos muziejus.

Šių metų pavasarį įsibėgėjo Lietuvos etnografijos muziejaus vykdomas pilotinis projektas „Paslaugų teikimo metodikos asmenims su negalia sukūrimas ir taikymas muziejuje”, kurio metu vyko mokymai muziejaus darbuotojams, sukurtos ar atnaujintos pritaikytos erdvės bei ekspoziciniai sprendimai, tai pat sukurtos naujos, pritaikytos edukacinės programos žmonėms su negalia.

Lietuvos etnografijos muziejaus vykdomame projekte „Pasivaikščiojimai po pelkininkų gyvenimą“ dedami baigiamieji akcentai. Įprasminant Klaipėdos krašto metus, muziejus lapkričio 28 d. 11:00 val. atvers Mažosios Lietuvos Vabalų sodybos duris. Lankytojai galės susipažinti su inovatyvia ekspozicija skirta atskleisti unikaliam krašto žmonių gyvenimui bei pažinti šio Lietuvos regiono istoriją, religiją ir namo šeimininkų – Gerulių likimus.

Spalio 3-9 dienomis Lietuvos liaudies buities muziejaus darbuotojai – Pijus Lazauskas ir Milda Šemeklytė buvo komandiruotėje Taline, kur viešėjo Estijos muziejuje po atviru dangumi (Eesti Vabaõhumuuseum). Šis vizitas – tai Nordplus Adult programos finansuojamo tarptautinio mobilumo projekto „Teaching multicultural history in museums“ (liet. Daugiakultūrės istorijos mokymas muziejuose) (NPAD-2023/10292) dalis.

Šių metų spalio 3–5 dienomis bei spalio 9 d., vyko pakartotiniai mokymai muziejaus darbuotojams pagal projektą: „Paslaugų teikimo metodikos asmenims su negalia sukūrimas ir taikymas muziejuje”. Šių mokymų metu patirtį kaupė muziejaus sodybų konsultantės – susipažino su darbo specifika su autizmo spektro sutrikimus turinčiais žmonėmis, reflektavo apie galimybes įtraukti lankytoją turintį sutrikimus į pažinimo procesą. Mokymų eiga, kaip ir pirmąjį kartą, rėmėsi teorija, praktiniais darbais bei refleksija.

Spalio 5-7 d. Lietuvos liaudies buities muziejuje vyko tarptautinė konferencija-forumas „Statybos tradicijų puoselėjimas kultūriniuose kraštovaizdžiuose“. Konferencijoje buvo nagrinėjamos istorinių kraštovaizdžių ir vietos architektūros išsaugojimo, tradicinių amatų puoselėjimo ir kitos temos, aktualios beveik visose Europos šalyse. Buvo akcentuojama neformaliojo paveldo švietimo ir savanoriškos veiklos svarba, kurios yra kertinės kultūros paveldo išsaugojimui ir sklaidai.

KVIEČIAME paveldo objektuose dirbančius architektus, meistrus dailides ir stalius, medinių namų savininkus, paveldo specialistus ir visus besidominčius medinės architektūros restauravimu bei renovavimu į projekto „Dialogo ir sąmoningumo skatinimas“ teorinį seminarą, kuris vyks Rumšiškėse, Lietuvos liaudies buities muziejuje, Aristavėlės dvare 2023 m. spalio 13 d., penktadienį.

Kviečiame paveldo objektuose dirbančius meistrus, stalius dailides į projekto „Dialogo ir sąmoningumo skatinimas“ tęstinius praktinius mokymus, paskutinius jau šiais metais, kurie vyks spalio 10–13 d. Rumšiškėse, Lietuvos liaudies buities muziejuje. Baigsim statyti atsivežtą aukštaitišką svirną, sudėsime pavalą (rąstų stogą), suręsime priestatą kurio trūko, tvarkysime duris, laiptus, sudėsime grindis ir lubas.

Spalio 5-7 d. Lietuvos liaudies buities muziejuje vyks tarptautinė konferencija-forumas „Statybos tradicijų puoselėjimas kultūriniuose kraštovaizdžiuose“. Konferencijoje bus nagrinėjamos istorinių kraštovaizdžių ir vietos architektūros išsaugojimas bei tradicinių amatų puoselėjimas – temos, aktualios beveik visose Europos šalyse. Konferencijoje bus akcentuojama neformaliojo paveldo švietimo ir savanoriškos veiklos svarba, kurios yra kertinės kultūros paveldo išsaugojimui ir sklaidai ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje. Konferencija skatins prasmingus mainus tarp įvairių su paveldu susijusių organizacijų, institucijų, universitetų ir kitų partnerių atstovų.

KVIEČIAME paveldo objektuose dirbančius meistrus, stalius dailides į projekto „Dialogo ir sąmoningumo skatinimas“ tęstinius praktinius mokymus, kurie vyks rugsėjo 29–30 d. ( 2 dienas) ir spalio 10–13 d. (3 dienas vyks praktikos darbai, ketvirtą – įdomios paskaitos) Rumšiškėse, Lietuvos liaudies buities muziejuje.

Rugpjūčio pabaigoje Lietuvos liaudies buities muziejuje vykusios veiklos – išskirtinės: kartu dirbo, mokėsi ir dalinosi patirtimi dviejų muziejaus vykdomų projektų dalyviai, kuriuos vienija ta pati meilė tradicinei architektūrai ir medžio darbams.

VĖL KVIEČIAME paveldo objektuose dirbančius meistrus, stalius dailides (ar norinčius jais tapti) į projekto „Dialogo ir sąmoningumo skatinimas“ praktinius mokymus, kurie vyks rugpjūčio 29 – rugsėjo 1 d. (4 dienas) Rumšiškėse, Lietuvos liaudies buities muziejuje. Statysime atsivežtą aukštaitišką svirnelį, tarsimės kaip tvarkyti sienojus, restauruosime senus, dar tinkamus, o trūkstamus tašysime ir sukirsime tradiciniais senoviniais įrankiais.

Dalinamės akimirkomis iš mokymų muziejaus darbuotojams, vykusių Liepos 11-14 dienomis. Vienas iš siekių, įgyvendinant „Paslaugų teikimo metodikos asmenims su negalia sukūrimas ir taikymas muziejuje” projektą – darbuotojų supažindinimas su darbo, su proto negalią ir autizmo spektro sutrikimus turinčiais asmenimis, specifika.

VĖL KVIEČIAME paveldo objektuose dirbančius meistrus, stalius dailides (ar norinčius jais tapti) į projekto „Dialogo ir sąmoningumo skatinimas“ praktinius mokymus, kurie vyks rugpjūčio 10–11 d. Rumšiškėse, Lietuvos liaudies buities muziejuje. Parvežtam svirneliui senoviniu būdu darysime pamatus, tarsimės kaip tvarkyti pamatinius sienojus ir pradėsime statyti.

Gavęs Lietuvos kultūros tarybos finansavimą, Lietuvos liaudies buities muziejus ką tik įsigijo septynis kataloginius, kolekcinius tapytojos Elenos Kniūkštaitės darbus iš kaunietės galerininkės Eglės Mickutės rinkinio – tikrą menininkės kūrybos aukso fondą.

Paroda „Lietuvių duona. Su savo kepalėliu visur stalą rasi“ – tai pasakojimas apie duoną XIX a. pabaigoje – XX a. pirmoje pusėje, supažindinantis su visų Lietuvos etnografinių regionų derliaus nuėmimo įrankiais, duonos minkymo indais, kepimo reikmenimis, raikymo būdais, atskleidžiantis duonos panaudojimą kalendorinėse ir šeimos šventėse.

Liepos 18–21 dienomis Aukštaitijoje, Daukšių k. Švenčionių r. vyko praktiniai mokymai kultūros paveldo objektuose dirbantiems specialistams (skirti meistrams, staliams dailidėms, statybininkams ar šiaip entuziastams tvarkantiems savo medinus namus). Buvo išardytas ir pervežtas į Lietuvos liaudies buities muziejų tik šiam kraštui būdingas aukštaitiškas svirnas.

Džiugios naujienos – Kultūros paveldo departamentas finansavo Lietuvos liaudies buities muziejaus projektą – mokslinės studijos rankraščio „Mirtį Nugalėjęs. Medinės Prisikėlusio Kristaus skulptūros iš Lietuvos bažnyčių: stilių ir raiškos kaita“ parengimą.

Norime atkreipti jūsų dėmesį, kad šių metų vasarą, įgyvendinant pažangos priemonės projektą, Lietuvos liaudies buities muziejuje numatomi praktiniai mokymai kultūros paveldo objektuose dirbantiems specialistams (meistrams, staliams dailidėms, statybininkams ar šiaip entuziastams tvarkantiems savo medinus namus). Ardysime, perkelsime ir atkursime labai gražų seną aukštaitišką svirną. Dirbsime kartu, mokysimės vieni iš kitų, ginčysimės, juoksimės ir mušim vakarais uodus Salų II etnoarchitektūriniame kaime, Ignalinos raj.

Lietuvos liaudies buities muziejus įgyvendina projektą „Paslaugų teikimo metodikos asmenims su negalia sukūrimas ir taikymas muziejuje”. Šio projekto metu Lietuvos liaudies buities muziejuje bus įrengtos edukacinės erdvės ir pritaikytos programos asmenims su intelekto negalia, o muziejaus darbuotojai apmokyti dirbti su šiais lankytojais.

„Pasivaikščiojimai po pelkininkų gyvenimą“ – ekspozicija atspindinti Mažosios Lietuvos etnografinio regiono savitumą. Ja siekiama supažindinti muziejaus lankytojus su Mažosios Lietuvos politine istorija, gyvenimu pelkėse, vienos pelkininkų šeimos istorija, ir krašto religija.

Ekspozicija – nuolatinė ir svarbi muziejaus dalis, kur bus įtrauktos edukacijos ir ekskursijos. Tai bus pirmoji inovatyvi tokio tipo ekspozicija Lietuvos liaudies buities muziejuje, su kuria lankytojai galės susipažinti Vabalų sodyboje.

Projektas bus įgyvendintas iki metų galo, pabrėžiant jog 2023-ieji – Klaipėdos krašto metai.

Nordplus Adult programos finansavimą laimėjo tarptautinis projektas “Teaching multicultural history in museums”. Lietuvos liaudies buities muziejus kartu su Eesti Vabaõhumuuseum (Estija) ir Jamtli Foundation (Švedija) organizuoja projektą, kuriuo siekiama keistis patirtimi ir kelti darbuotojų kvalifikaciją pristatant etnines ir religines mažumas muziejuose. Projkto dalyviai parengs specialias savaitės trukmės programas savo šalyse.

Šiuo projektu muziejus siekia regionų gyventojams inovatyviai pristatyti Lietuvos kultūros istorijai reikšmingą temą – ruginės duonos kelią nuo grūdo iki stalo. Parodoje bus demonstruojamos derliaus nuėmimo įrankių nuotraukos, rodoma rugiapjūtė bei pasakojama apie jos papročius; primenami juodos ruginės duonos kepimo ypatumai Lietuvos etnografiniuose regionuose.

2022-ųjų metų pabaigoje mus pasiekė džiugi žinia – Lietuvos kultūros tarybos finansavimą gavo dar vienas Lietuvos liaudies buities muziejaus projektas – XVIII a. vid. skulptūros „Prisikėlęs Kristus“ restauravimas (LBM 53468; M 11085).

Šiais metais Lietuvos kultūros tarybos administruojamomis lėšomis finansuotas Muziejaus rinkiniuose saugomo XIX a. dvaro baldų komplekto tyrimas ir restauravimas projektas. P. Gudyno restauravimo centre buvo atlikti cheminiai tyrimai ir restauruotas 1974 m. įgytas gausiai puoštas drožinėtais augaliniais ornamentais ir tekintomis detalėmis XIX a. dvaro buičiai būdingas baldų komplektas. Muziejuje šis komplektas eksponuojamas Žemaitijos sektoriuje, karčemoje iš Užbradumės k., Plungės r.

Šis projektas pratęsia projektų seriją apie medinės architektūros puoselėjimą, kuriuose buvo nagrinėtos ir pristatytos medinio architektūros paveldo stogų ir pamatų temos.

Sienos viena iš svarbiausių pastato dalių, su pamatais ir stogu sudarančios pagrindinę pastato konstrukciją. Sutvarkius pamatus ir sulopius stogą, tenka užsiimti sienų tvarkyba, kurių pažeidimai labai dažnai pasitaiko senuose mediniuose tvarkybos reikalaujančiuose namuose.

Apie sienų priežiūros ir restauravimo specifiką medžio meistrai ir medinių namų savininkai žinias galės praplėsti 3-jų dienų praktiniame teoriniame seminare. Taip pat bus sukurtas video filmas ,,Medinis architektūros paveldas: sienos“.

Projekto veiklos numatytos rugsėjo - spalio mėnesį. Tikslios seminaro datos ir platesnė informacija bus paskelbta artimiausiu metu.

Dėkojame Kultūros Paveldo Departamentui už paramą projekto įgyvendinimui.

Medinė architektūra – svarbi mūsų lietuviškosios tapatybės dalis. Tačiau tiek meistrams, tiek medinių namų savininkams neretai pritrūksta žinių apie jų priežiūrą ir kultūrinę reikšmę bei kyla klausimų, ką daryti su mediniais namais.

Džiugu informuoti, kad Lietuvos kultūros taryba šiais metais finansavo du Lietuvos liaudies buities muziejaus projektus dviejose programose: XVIII a. vid. „Prisikėlusio Kristaus“ skulptūra (Atminties institucijos: kultūros vertybių įsigijimas) ir Medinės „Prisikėlusio Kristaus“ skulptūros iš Lietuvos bažnyčių: stilių ir raiškos kaita (Atminties institucijos: kultūros ir meno sklaida). Pirmasis projektas įvertintas pačiu aukščiausiu balu.

Dvarai ir jų interjerai – viena svarbiausių Lietuvos kultūros ir istorijos paveldo dalių, todėl svarbu šiuos objektus išsaugoti tiek dabarties, tiek ir ateinančioms kartoms. Aristavėlės dvare lankytojai gali susipažinti su vertinga LLBM dvaro baldų kolekcija. Muziejuje saugomas 241 dvaro baldas.

Iš viso Lietuvos liaudies buities muziejaus baldų rinkinį sudaro 4243 eksponatai, tarp kurių yra 241 dvaro baldas. Gausiausios yra dvi kolekcijos: 30 baldų iš Šarnelės dvaro (Plungės r.) ir 15 baldų iš Ašmintos dvaro (Prienų r.).

Šiuo metu baigiamas restauruoti žymaus lenkų tapytojo Pranciškaus Kostževskio (Franciszek Kostrzewski, 1826–1911) paveikslas „Puota Siesikų dvaro rūmuose“, signuotas ir datuotas 1889 m. data, o taip pat prabangus vienalaikis jo rėmas.

Džiugiai pristatome ką tik iš spaustuvės atkeliavusią naujieną – leidinį „Savi marškiniai arčiau kūno. Lietuvos liaudies buities muziejaus marškinių katalogas“!

Gruodžio 4 d., šeštadienį, 12 val. Lietuvos liaudies buities muziejuje atidaroma juodosios keramikos paroda „Ženklai“.

Labai džiugu, kad šiemet muziejaus iniciatyvas palaiko ir remia skirtingi finansavimo fondai. Štai, kas jau įvyko ir kas dar vyks!

„Vienas naudingiausių ūkininkui išradimų šiame amžiuje yra traktorius. O iš visų traktorių tinkamiausias yra Fordson“ – taip tarpukariu reklamuoti „Fordson“ traktoriai.

Projekto „Baltų raštai keramikoje: iš praeities į ateitį“ rengėjai – Lietuvos liaudies buities muziejus, Vilniaus universitetas ir Vilniaus dailės akademija – organizuoja kūrybinių dirbtuvių ciklą, kurio metu bus kuriama šiuolaikinė juodosios keramikos kūrinių linija – juodoji keramika inovatyviame formate su baltų raštais. Projekto rėmėjas – UAB „TeleSoftas“.

Šioje nuotolinėje diskusijoje buvo pristatyti įvairių sričių lektorių 7 pranešimai. Profesionali menininkė Teresė Jankauskaitė, savo gyvenimo neįsivaizduojanti be juodosios keramikos ir kūrybos, daugiau nei 50 metų deganti juodosios keramikos dirbinius pagal senąją technologiją savo pastatytoje krosnyje Merkinėje sutiko savo žiniomis ir istorija pasidalinti su jaunąja karta.

Tęsiame seminarų ciklą „Kuriu savo tautinį kostiumą“, kurio metu sužinosite tradicinių lietuvių liaudies drabužių regioninius savitumus, kurie atsiskleidžia per audimą ir siuvimą, bei galėsite patys pasisiūti tautinį kostiumą. Kviečiame Jus pradėti kurti savo tautinį kostiumą, remiantis autentiška medžiaga ir profesionaliais patarimais!

Išties džiaugiamės pranešdami, kad šiemet jau gavome dalinį Lietuvos kultūros tarybos finansavimą inovatyviam projektui ,,Interaktyvios pažinimo platformos sukūrimas" ir jau pasinėrėme į įtraukiančius darbus. Muziejaus svetainėje atsiras visiškai nauja skiltis, siūlant profesionaliai parengtus vaizdo seminarus ir su jais susijusią papildomą informaciją, mokomąją medžiagą.

Tikriausiai visi sutiksime, kad svarbu puoselėti tradicijas ir ieškoti naujų kelių jas perduoti iš kartos į kartą. Dėl šio tikslo į bendrą projektą „Baltų raštai keramikoje: iš praeities į ateitį“ įsijungė Lietuvos liaudies buities muziejus, Vilniaus universitetas, Vilniaus dailės akademija ir menininkė Teresė Jankauskaitė.

Vis svarstėme, kaip šiuo sudėtingu metu išlaikyti saugų kultūros prieinamumą. Mobili audiogido programėlė, kurią kiekvienas galėtų parsisiųsti į savo išmanųjį telefoną, atrodo, ir yra vienas iš atsakymų!

Muziejus įsigijo septynis tapytojos Elenos Kniūkštaitės darbus! Sveikiname E. Kniūkštaitę su paskirta Lietuvos kultūros ministerijos premija už tradicinės kultūros puoselėjimą ir skleidimą!

2016 m. LLBM buvo atidaryti restauruoti unikalūs Aristavėlės dvaro rūmai – vertingas baroko laikotarpio lietuvių medinės architektūros pavyzdys, įkūnijantis stilistinės ir tradicinės statybos sąveiką, reprezentuojantis prestižinę, aukštos statybų kultūros, puošnių formų lietuvių bajorijos architektūrą.

Itin džiugi žinia kūrybiško laisvalaikio mėgėjams – Lietuvos liaudies buities muziejuje įrengtas pabėgimo kambarys!!! Nors dėl karantino visi dar turės kiek pakentėti, kol galės išbandyti savo protų aštrumą bei savimi pačiais bent kažkuria prasme patirti ėmimo į rekrūtus grėsmę, o ir apskritai to laiko dvasią.

Jau esame rašę apie tai, kaip įvairūs finansavimo šaltiniai prisideda prie kultūros sektoriaus plėtros, inovatyvumo ir aktyvios kultūrinės veiklos vykdymo (daugiau apie tai čia). Šįkart trumpai, kokie projektai vykdomi šiuo metu!

Medinė architektūra – svarbi mūsų lietuviškosios tapatybės dalis. Tačiau tiek meistrams, tiek medinių namų savininkams neretai pritrūksta žinių apie jų priežiūrą ir kultūrinę reikšmę. Kviečiame dalyvauti išsamiame dviejų dienų seminare, kuris pagilins tiek Jūsų teorines žinias, tiek praktinius gebėjimus!

Istorija visuomet labiau įtraukia ir įsimena, kai ją galima patirti įvairiais pojūčiais, skirtingais sluoksniais. Kviečiame Jus įžengti į ką tik atgijusius keturių Lietuvos liaudies buities muziejaus miestelio pastatų – Plokščių pradžios mokyklos, valsčiaus valdybos, valstybinės degtinės parduotuvės ir karčemos vežiminės garsynus.

Laptevų jūros tremtinių brolija „Lapteviečiai“ rugpjūčio 22 d. (šeštadienį) 12 val. kviečia į tradicinį tremtinių susitikimą muziejaus Tremties ir pasipriešinimo sektoriuje prie žeminukės-jurtos, skirtą paminėti Gedulo ir Vilties dieną.

Kviečiame pasivaikščioti po muziejų! Tik šįkart net ir tuos, kurie negali atvykti, kurie gyvena užsienyje, kuriems sudėtinga vaikščioti, kurie nori prisiminti ką matę, kai kažkada čia buvo, ar tiesiog pajusti tą užburiančią lietuvos-kulturas-tarybasenojo kaimo atmosferą prieš miegą gulėdami savo lovoje... Pristatome Jums virtualų Dzūkijos regiono ir tremties sektoriaus 3D turą!

Įgyvendinant Lietuvos kultūros tarybos finansuojamą projektą, buvo surengta birželio – spalio mėnesiais vykusi palietuvos-kulturas-tarybaroda, kurioje buvo eksponuojamos Lietuvos nacionaliniame, Lietuvos dailės, Šiaulių „Aušros“, nacionaliniame M. K. Čiurlionio, Vytauto Didžiojo karo, Kauno miesto, Kretingos miesto, Ukmergės kraštotyros ir Lietuvos liaudies buities muziejuose saugomos kompozicijos, supažindinančios su etnografinių lėlių kūryba prieškario Lietuvoje, XX a. 6–9 dešimtmečiuose ir XXI a. pradžioje.

Įvairūs kultūros rėmimo fondai visame pasaulyje remia įvairiausio pobūdžio aukštos meninės, socialinės, kultūrinės vertės idėjas, kurios neretu kitu atveju paprasčiausiai išbluktų ir pasimirštų. Tokia išorinė parama kultūrai yra būtina jos sklaidai, matomumui, apskritai sklidumui pasaulyje, sudarant sąlygas palaikyti kultūrinių paslaugų, darbų ir net kūrėjų darbo sąlygų kokybę.

Metai pamažu sukasi į šiltesnį apklotą, į savo vietas gula nuveikti darbai ir spragsi naujos mintys kitam sezonui. Štai įgyvendinome dar vieną Lietuvos kultūros tarybos finansuotą projektą ,,Laikinoj atminty", kuriame gyvai dalyvauti galėjote birželio ir rugsėjo metu organizuotose konferencijose.

Rugsėjo 15 d., sekmadienį, muziejaus svečiai turėjo progą praleisti neeilinę popietę – čia vyko Vietovardžių metams skirtas renginys „Man ir šiandien tie vandenys spindi...“ (Jonas Aistis). Popietę pradėjo Rumšiškių kultūros centro direktorė Gražina Kazanavičienė ir Lietuvos liaudies buities muziejaus direktorė Gita Šapranauskaitė. Dar prieš prasidedant konferencijai, buvo pagerbti buvusio Pievelių kaimo, kurio teritorijoje įkurtas Lietuvos liaudies buities muziejus, gyventojai – jiems muziejaus direktorė įteikė kvietimus visą gyvenimą nemokamai lankytis muziejuje.

Rugsėjo 11-13 d. Lietuvos liaudies buities muziejuje vyko tarptautinis simpoziumas „Co-creative cooperation and participatory culture“ (liet. Kūrybinis bendradarbiavimas ir dalyvavimo kultūra), įgyvendinant projektą „Co-creative cooperation with culture volunteers and managers“ pagal NordPlus Adult programą. Į simpoziumą atvyko projekto dalyviai iš Danijos (Interfolk, Pilietinės visuomenės instituto ir Nacionalinės suaugusiųjų meninio ir kultūrinio švietimo asociacijos), Norvegijos (Vestvågøy savivaldybės Kultūros skyriaus), Latvijos (CultureLab organizacijos) ir Lietuvos (Lietuvos liaudies buities muziejaus) drauge su delegacijomis iš savo valstybių.

Lietuvos liaudies buities muziejus maloniai kviečia Lietuvos ir Latvijos medžio meistrus, dailides ir stalius, namų savininkus ir paveldo specialistus besidominčius medinių namų restauravimu į praktinį seminarą – restauravimo dirbtuves, kurios vyks muziejaus teritorijoje, rugpjūčio 26-30 dienomis. Seminaro metu numatomi Aukštaitijos sektoriaus klojimo ir svirno (konstrukcijų deformacijų) tvarkybos darbai, langų, langinių ir durų restauravimas, teminė ekskursija, paskaita (FIXUS projekto pristatymas) ir diskusijos. Seminaro dalyviai dirbs skirtinguose objektuose mišriose grupėse. Dalyviams iš projekto lėšų suteikiamas maitinimas ir nakvynė. Dalyvių skaičius ribotas.

Išnyko vietovės kažkieno laikinoj atminty palikdamos tik savo vardus… Retas, kuris susimąstome, o kas gi slepiasi po marių paklotu, kokie miesteliai ir vietovės glūdi marių dugne su savimi nusinešdami savo paslaptis?.. O kiek dar ne žinomų vietovių, kurių vardus menas vyresnioji karta, o gal jau tik rašytiniai šaltiniai?..

Įgyvendinant INTERREG VA LATVIJA - LIETUVOS PROGRAMOS 2014–2020 m. projektą „Viešųjų paslaugų kultūros paveldo išsaugojimui plėtra“ DEVHERI, Nr. LLI-350 Lietuvos liaudies buities muziejaus restauratoriai kartu su kolegomis iš Kuldigos restauravimo centro (Latvijoje) lankėsi Didžiojoje Britanijoje kur gilino žinias apie architektūros paveldo tvarkymą ir saugojimą. Pagrindinis kelionės tikslas buvo susipažinti su istorinių pastatų saugojimo ir tvarkymo viešosiomis paslaugomis praktinėje ir teorinėje srityse. Studijų vizito į Angliją ir Škotiją metu lankėmės kultūros paveldo išsaugojimu besirūpinančiose organizacijose Londone, Bathe, Edinburge, mažesniuose miestuose bei kaimo gyvenvietėse. Kai kurios iš jų įsteigtos 19-ajame amžiuje ir turi daugiau nei 100 metų patirtį. Tą patirtį mums pristatė kvalifikuoti kompetetingi specialistai dirbantys muziejuose, SPAB, HE ir kt. organizacijose. Aptarėme geros praktikos pavyzdžius, kuriuos tikslinga ir naudinga būtų pritaikyti Latvijoje bei Lietuvoje.

Implementing INTERREG V-A LATVIA – LITHUANIA PROGRAMS 2014–2020 project “Development of public services for cultural heritage preservation, DEVHERI, No: LLI-350” restorers of the Open Air Museum of Lithuania together with their colleagues from Kuldiga Restoration Center (Latvia) have deepened knowledge about the maintenance and preservation of built heritage.

Įgyvendinant projektą „Virtualus muziejus“ pradėtas Lietuvos liaudies buities muziejaus pastatų 3D skaitmeninimas, kurį atlieka Latvijos įmonė „3dskenesana“.

2019 m. Lietuvos liaudies buities muziejus įgyvendina du itin didelės reikšmės projektus: „Lietuvos liaudies buities muziejaus pastatų - eksponatų stogų renovacijos ir tvarkybos bei pastatų ir statinių (eksponatų) komplekso apsaugos priemonių diegimo darbų investicijų projektą“ ir restauratorių dirbtuvių renovacijos projektą „Development of public services for cultural heritage preservation“.

Lietuvos liaudies buities muziejus savo mažuosius lankytojus šiemet pradžiugino nauja knygele „Penkiese po Lietuvą“. Joje pasakojama apie penkis peliukus, kurie, baigę mokslus Graužikų mokykloje, iškeliauja vasaroti pas savo močiutes peles, gyvenančias skirtinguose Lietuvos kampeliuose: Aukštaitijoje, Žemaitijoje, Dzūkijoje, Suvalkijoje ir Mažojoje Lietuvoje. Linksmi peliukų nuotykiai močiučių sodybose žaismingai supažindina su etnografinių regionų architektūros ypatumais. Pavaizduoti gyvenamieji namai – iš muziejaus sodybų. Nukreipus mobilų įrenginį į knygelės puslapiuose esantį ženklą, senoviniai pastatai „atgyja“ ir juos galima apžiūrėti iš visų pusių.

Bendradarbiaujant su VšĮ „3D Vilnius“ įgyvendintas projektas „Muziejus be sienų: Aukštaitijos regiono 3D virtuali projekcija“ finansuotas Lietuvos kultūros tarybos lėšomis.

Lietuvos liaudies buities muziejus partnerio teisėmis dalyvauja Lietuvos integralios muziejų informacinės sistemos (LIMIS) plėtros, modernizavimo ir naujų el. paslaugų projekte „Virtualus muziejus“ (projekto Nr. 02.3.1-CPVA-V-526-01-0004). Projektas įgyvendinamas pagal 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 2 prioriteto „Informacinės visuomenės skatinimas“ 02.3.1-CPVA-V-526 priemonę „Kultūros turinio skaitmeninimas ir sklaida“.

Bendradarbiaujant su skaitmeninio turinio kūrėjų UAB „SneakyBox“ komanda įgyvendinamas projektas „Stiklo akys paslaptis saugo“ finansuotas Lietuvos kultūros tarybos lėšomis.

Lietuvos malūnai Antano Krištopaičio akvarelėse.

Antanas Krištopaitis gimė 1921 m. Valdomų kaime, Gruzdžių valsčiuje, Šiaulių apskrityje. Mokėsi Valdomų k. pradinėje mokykloje, Šiaulių berniukų gimnazijoje, kur jo dailės mokytoju buvo Petras Aleksandravičius, vėliau tapęs Vilniaus dailės akademijos profesoriumi. A. Krištopaitis buvo abiturientas, kai 1940 metais, prasidėjus lietuvių trėmimams į Sibirą, buvo suimtas ir nuteistas už akių 10 metų kalėti. Dar 7 metus praleido tremtyje, Buriatijos krašte. Grįžo į Lietuvą 1958 metais. Apsigyveno Šiauliuose, kur iki 1982 metų dirbo Šiaulių dramos teatro dailininku, kūrė spektaklių scenografiją. Kur bebūtų buvęs – kalėjimuose ar tremtyje A. Krištopaitis piešė likimo draugų portretus, Sibiro peizažus, todėl, anot jo paties, dailės mokykla buvo pats gyvenimas, iš kurio sėmėsi piešimo įgūdžių, patirties ir temų.

Bendradarbiaujant su VšĮ „3D Vilnius“ įgyvendinamas projektas „Muziejus be sienų: Aukštaitijos regiono 3D virtuali projekcija“ finansuotas Lietuvos kultūros tarybos lėšomis.

2018 m. Lietuvos liaudies buities muziejuje bendradarbiaujant su interaktyvios komunikacijos kūrėjais UAB „Gluk Media“ ir siekiant skatinti visuomenės domėjimąsi šalies istorija bei išsaugoti nematerialaus kultūros paveldo apraišką. Pagal Irenos Saulutės Špakauskienės pasakojimą apie tremtį sukurtas virtualios realybės (360º) filmas „Tautos tremtis“. Virtualios realybės filmas demonstruojamas virtualių akinių pagalba skatins vyresniosios kartos naudojimąsi technologijomis bei pritrauks jaunosios kartos atstovus dėl turinio bei jo pateikimo formos. Taip novatoriškai bus ugdomas tautiškumas bei išlaikomas vaikų ir jaunuomenės domėjimasis Lietuvos istorija. Šiuolaikinės technologijos pažinimo procesą padarė patrauklų Y ir Z kartų atstovams.

Lietuvos kultūros tarybai paskelbus pirmojo 2016 m. finansavimo etapo rezultatus paaiškėjo, kad Kultūros rėmimo lėšomis bus finansuotas tęstinis projektas „Patarlių slėpynės. II etapas.“, kuris buvo teiktas pagal programą „Atminties institucijos (muziejai, bibliotekos, archyvai)“ III finansuojamą veiklą „Inovatyvių paslaugų kūrimo, sklaidos ir viešinimo projektai“. Lietuvos liaudies buities muziejui pasisekė ir antrojo 2016 m. finansavimo etape – šiuo etapu iš Kultūros rėmimo fondo bus finansuojami net 4 projektai.

LLBM Suvalkijos regiono Obelinės sodybos ekspozicija papildyta interaktyviomis instaliacijomis. Kartu su skaitmeninių pasakojimų studija „Pasak“ įgyvendintas skaitmeninių medijų projektas „Patarlių slėpynės. I etapas“. Juo siekiama praturtinti muziejaus ekspozicijas inovatyviomis, vaikams ir jaunimui patraukliomis priemonėmis, akcentuojančiomis unikalų buities ir tautosakos ryšį.

SALŲ ETNOARCHITEKTŪRINIO KAIMO DVIEJŲ SODYBŲ SUTVARKYMAS IR ATGAIVINIMAS. Salų etnoarchitektūrinis kaimas Ignalinos rajono savivaldybėje, Linkmenų seniūnijoje yra vienas iš skubiausiai tvarkytinų Lietuvos etnografinių kaimų 2012 metų LR Kultūros ministro ir LR Žemės ūkio ministro įsakymu. Salų kaimas yra priskiriamas seniausiam pagal sandarą – padrikų kaimų – tipui, kurie iki Valakų reformos Lietuvoje sudarė daugumą. Lietuvos liaudies buities muziejus yra šio kaimo 6 pastatų savininkas, todėl kaimo išsaugojimas ir pritaikymas visuomenės poreikiams yra svarbus klausimas valstybiniu lygmeniu.

Projektas finansuojamas (3000,00 Eur) Lietuvos kultūros tarybos pagal kultūros programą „Kilnojamųjų kultūros vertybių prieinamumo vartotojams (lankytojams) didinimo projektai“ I veiklos „Lietuvos ir jos kultūros istorijai svarbių kilnojamųjų kultūros vertybių įsigijimo projektai“. Projekto tikslas – suformuoti Lietuvos liaudies buities muziejaus ekspozicijų atnaujinimą, kuris pabrėžtų muziejaus aktyvią veiklą nuolatos papildant esamas ir kuriamas ekspozicijas.

Projektas finansuojamas pagal Lietuvos kultūros tarybos „Kilnojamųjų kultūros vertybių prieinamumo vartotojams (lankytojams) didinimo projektai” II veiklos „Atminties institucijose kilnojamųjų kultūros vertybių restauravimas ir konservavimas” programą, viso projektui skirta 1854 Eur.

Projektas finansuotas (8000 Lt) Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos pagal Švenčių, atmintinų dienų ir istorinių datų minėjimo programą.

Projektas finansuojamas (20 000 Lt) Lietuvos kultūros tarybos pagal „Muziejinių vertybių restauravimo ir prevencinio konservavimo“ programą.

Projektas finansuotas (7000 Lt) Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos pagal Švenčių, atmintinų dienų ir istorinių datų minėjimo programą.

2012 m. rugsėjo 12-16 d. Lietuvos liaudies buties muziejuje surengtas Europos muziejų po atviru dangumi švietėjų tinklo (Lifelong Learning in Open Air Museum - LLOAM) koordinatorių 6 – sis susitikimas.

Projektą finansavo (10000 Lt ) Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos pagal Regionų kultūros projektų, mažinančių kultūrinę ir socialinę atskirtį programą. Bendradarbiaujant su LASS (Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga) ir Kauno Prano Daunio aklųjų ir silpnaregių ugdymo centru buvo parengta pirmoji muziejuje taktinė ekspozicija, skirta regos negalią turintiems lankytojams.

Projektas finansuojamas (2000 Lt) Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos pagal programos „Lietuvos kultūros paveldo išsaugojimas, aktualizavimas ir populiarinimas, valstybės kalbos apsauga“ priemonę „Užtikrinti visuomenei galimybę pažinti ir saugoti kultūros paveldą“.

Projektas finansuojamas (18000,00 Lt) Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos pagal Muziejienių vertybių įsigijimo programą.

Projektas finansuojamas (70000 Lt) Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos pagal „Kūrybinių industrijų plėtros atnaujinant ir populiarinant muziejų ekspozicijas“ programą.

Projektas finansuojamas (19000,00 Lt) Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos pagal „Muziejinių vertybių restauravimo ir prevencinio konservavimo“ programą. Projekto įgyvendinimo metu restauruotos ir ilgalaikiam eksponavimui LLBM miestelio bažnyčioje parengtos šešios Kryžiaus kelio stotys.

Projektas finansuotas (5000 Lt) Lietuvos Respublikos Kultūros rėmimo fondo. 2012 m. liepos mėn. 05 d. surengta XX a. pirmos pusės Lietuvos vaikų auginimo priemonių ir auklėjimo tradicijų paroda. Parodoje „Ir aš mažas buvau“ pirmą kartą parodytas ne tik materialinis, bet ir dvasinis liaudies pedagogikos paveldas, o muziejaus parodų salėje įkurtame žaidimų kampelyje lankytojams vaikams sudarytos sąlygos pažaisti su senųjų žaislų kopijomis.

Projektas vykdomas gavus paramą iš Europos Sąjungos (21 852 Lt ) pagal LKK 2007 – 2013 m. priemonės „Miškininkystės potencialo atkūrimas ir prevencinių priemonių įdiegimas“ 1 veiklą „Stichinių nelaimių ir gaisrų paveiktų miškų atkūrimas ir prevencinės priemonės“.

Projektas finansuojamas (18 000 Lt) LR kultūros ministerijos Švenčių, atmintinų dienų ir istorinių datų minėjimo programos.

Projektas finansuojamas (15 000 Lt) Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos Kultūros rėmimo fondo. Vykdomo projekto tikslas – parengti ir išleisti 70 psl. LLBM surengtos parodos „Mūsų jaunystės technika katalogą” su CD 500 egz. tiražu.

Projektas finansuojamas (11 600 Lt ) Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos pagal „Skaitmeninto kultūros paveldo sklaidos“ programą.

Projektas remiamas Lietuvos 1000-mečio programos, informaciją teikia Ruslanas Aranauskas, Architektūros skyriaus vedėjas, tel.: +370 346 47233.

Projektas finansuojamas (40 000 Lt) pagal „Muziejinių vertybių restauravimo ir prevencinio konservavimo projekto finansavimo iš dalies valstybės biudžeto lėšomis“ programą.

Projektas finansuojamas (10 000 Lt) pagal Muziejinės veiklos projekto finansavimo iš dalies valstybės biudžeto lėšomis.