Džiugios naujienos – Kultūros paveldo departamentas finansavo Lietuvos liaudies buities muziejaus projektą – mokslinės studijos rankraščio „Mirtį Nugalėjęs. Medinės Prisikėlusio Kristaus skulptūros iš Lietuvos bažnyčių: stilių ir raiškos kaita“ parengimą.
Šios studijos parengimas kryptingai pratęs 2018–2019 m. muziejaus sėkmingai pradėtą tiriamąją-parodinę veiklą, susijusią su Lietuvai reikšmingo, bet iki tol netyrinėto ar tik fragmentiškai tyrinėto bažnytinio paveldo, susijusio su liturginiais laikotarpiais, kurių žmogus, bet kuriuo kitu metu nuvykęs į bažnyčią, pamatyti negali, tyrimu ir pristatymu visuomenei. Dvi labai sėkmingos parodos „Senosios medinės prakartėlės iš Lietuvos bažnyčių“ ir „Senosios medinės prakartėlės iš Lietuvos bažnyčių 2“, leido parodyti vienoje vietoje skirtingais laikotarpiais ir skirtingais stiliais medines prakartėles Lietuvos bažnyčioms kūrusių meistrų darbus ir atskleisti bendrą blogą Lietuvos bažnyčiose saugomų medinių senųjų prakartėlių būklę.
Logiškas šių tyrimų ir parodų tęsinys buvo velykinio liturginio laikotarpio simbolio – Prisikėlusio Kristaus skulptūrų paroda. Šios skulptūros bažnyčiose ant didžiojo altoriaus mensos išstatomos tik velykiniu liturginiu laikotarpiu, kitu laiku žmonės jų pamatyti negali. 2021 m. vasarą prasidėjo parengiamieji planuojamos parodos darbai. Parodos tikslas – parodyti senųjų medinių Prisikėlusio Kristaus skulptūrų, esančių Lietuvos bažnyčiose ir tik trumpai lankytojams matomų velykiniu liturginiu laikotarpiu, įvairovę, atrinktą ir apibendrintą jų paveldą. Šį paveldą siekta parodyti kryptingai, iš Lietuvos bažnyčių atrenkant įdomiausius ir charakteringiausius pavyzdžius ir atskleidžiant, kaip amžių bėgyje kito šių skulptūrų vaizdavimas, veikiant europiniams dailės stiliams.
Prisikėlusio Kristaus skulptūrų paroda, kaip ir ankstesnės, buvo sumanyta ir surengta muziejaus menotyrininkės Inos Dringelytės iniciatyva. Po beveik metus trukusio tyrimo, parodos autorė, matydama didžiules darbų ir tyrimų apimtis, į pagalbą, kviesdama bendradarbiauti, pasikvietė koleges, Kultūros paveldo centro specialistes – dr. Astą Giniūnienę ir ekspertę Svetlaną Poligienę. Bendrom jėgom iš gausaus sąrašo parodai buvo atrinktos įdomiausios Prisikėlusio Kristaus skulptūros iš Kauno arkivyskupijos ir Kaišiadorių, Vilkaviškio, Telšių, Panevėžio ir Šiaulių vyskupijų bažnyčių – iš viso 48 kūriniai. Tiek skulptūrų buvo eksponuota 2022 metų liepos mėn. LLBM atidarytoje parodoje „Medinės Prisikėlusio Kristaus skulptūros iš Lietuvos bažnyčių: stilių ir raiškos kaita“ (parodos bendraautorė, dailininkė – N. Norvaišaitė).
Pasiruošimas šiai parodai taip pat leido apžvelgti ir įvertinti bendrą dabartinę senųjų medinių Prisikėlusio Kristaus skulptūrų būklę. Lietuvos bažnyčiose šių skulptūrų lieka vis mažiau – labai dažnai jos netinkamai perdažomos, keičiamos gipsinėmis, metalinėmis ar net plastikinėmis figūromis. Išlaikiusių autentišką pirminį vaizdą jų belikę vienetai. Dar blogiau – yra atvejų, kuomet seniausios skulptūros pakeičiamos kopijomis, originalams galimai jau patekus į privačias kolekcijas.
Parodos rengimo metu paaiškėjo, kad Prisikėlusiojo skulptūrų paveldas iki tol tyrinėtas tik epizodiškai ir fragmentiškai, aptariant pavienius, išskirtinius kūrinius, tokius kaip vėlyvosios gotikos Prisikėlęs Kristus iš Kretingos ar Akmens bažnyčios Prisikėlusysis. Istorinėse ar dailės parodose rodyti taip pat daugiausia pavieniai kūriniai, saugomi muziejų fonduose.
Pasibaigus parodai, buvo parengtas rankraštinis parodos katalogas su įvadiniu straipsniu, profesionaliomis kūrinių nuotraukomis ir metrikomis, o taip pat, kaip ir po prakartėlių parodų, sukurta virtuali paroda: https://llbm.lt/parodos/medines_prisikelusio_kristaus_skulpturos/
Kadangi nei parodoje, nei parengtame kataloge nebuvo panaudota visa savalaikio ir aktualaus tyrimo metu sukaupta medžiaga, buvo nutarta darbą tęsti, jį išplečiant ir parengiant mokslinę studiją. KPD finansuoto projekto tikslas – ištirti, susisteminti ir apibendrinti vieno ikonografinio tipo – Prisikėlusio Kristaus skulptūrų, daug praradimų patyrusį, meniniu požiūriu vertingą išlikusį paveldą, neatsiejamą nuo savo pirminės paskirties vietų – bažnyčių.
Būsima mokslinė studija pristatys platų chronologinį laikotarpį, atskleidžiantį vieno atvaizdo genezę nuo seniausių XVI a. II p. – XVII a. skulptūrų iki sovietinio laikotarpio kūrinių. Bus išskirti meniniu ir ikonografiniu požiūriu vertingiausi kūriniai, prilygstantys europiniams šio tipo dirbiniams bei atspindintys vietines drožybos tradicijas, apimantys plačią meistrystės skalę – nuo profesionalios iki primityvios vietinio dievdirbio raiškos.
Parengta mokslinė studija reikšmingai papildys Prisikėlusiojo Kristaus atvaizdo genezės tyrimus, padės geriau suvokti konkretaus kūrinio vietą ir reikšmę Lietuvos dailės istorijoje, o tai leis susistemintą šio ikonografinio tipo Lietuvos paveldą palyginti su Europos palikimu.
Mokslinę studiją sudarys įžanga ir dvi dalys: trys šį paveldą apibendrinantys mokslo straipsniai ir iliustruotas mokslinis katalogas, kuriame numatyta pristatyti apie 210 šios temos kūrinių. Išskirtiniai ikonografiniu, meniniu požiūriu kūriniai moksliniame kataloge bus pristatomi plačiau, išnagrinėjamos jų ikonografinės ir plastinės raiškos ypatybės. Tekstų autorės: Ina Dringelytė (LLBM), dr. Asta Giniūnienė (LKTI), Svetlana Poligienė (LKTI).
Būsimas leidinys dedikuojamas senosios dailės tyrinėtojos dr. Marijos Matušakaitės (1924–2016) 100-sioms gimimo metinėms.
Prie mokslinės studijos rengimo darbų 20 % prisidės ir Lietuvos liaudies buities muziejus.
Projekto vadovė, menotyrininkė Ina Dringelytė
