SUKASI AUKSINIAI SODAI
Užsiėmimo metu pasakojama apie sodų auginimo (vėrimo) tradiciją Lietuvoje, kokia buvo sodų simbolinė ir apeiginė reikšmė XIX a. pab.–XX a. I pusėje, kada renkami šiaudai ir kaip juos reikia paruošti sodo vėrimo procesui. Kiekvienas dalyvis, naudodamas vėrimo adatą ir lininį siūlą, suveria sodą.
VILNOS VĖLIMO DIRBTUVĖS
Mokomasi tradicinio amato – vilnos vėlimo šlapiuoju būdu. Veliami vilnos „blyneliai“. Išdalinamos prijuostės, padėkliukai, po vilnos kuokštelį kiekvienam vaikui.
PAŠERSI OŽKYTĘ IR AVELĘ – GAUSI VILNOS KUOKŠTELĮ
Vaikus pasitinka teta Marytė. Ji kviečia nusikelti į XIX a. ir patirti, kaip tuo metu žmonės rūpinosi gyvuliukais.
PAUKŠČIO PYNIMO EDUKACIJA
Pynimo amato pristatymas ir pasakojimas apie žilvičio savybes: kur ir kaip jis seniau buvo naudojamas buityje. Užsiėmimo metu dalyviai patys bandys su skiltuku perskelti žilvičio lazdą, susiaurinti ir paploninti pluošto juostas, o iš paruoštų pluošto juostų pins paukštelius.
„Per kluoną – ne tik linas, ir duona…“
Vienas seniausių ir didžiausių pastatų protėvių sodybose – kluonas su jauja. Užsiėmimo metu kluone atrasime ir siaubo kambarį, ir binkį, rašomą mažąja raide, ir dar daugybę žemdirbystės ūkio padargų „savo vietoje“ esančių, todėl daugiau apie save liudijančių nei kur nors lentynose po stiklu.