Įgyvendinant Lietuvos kultūros tarybos finansuojamą projektą, buvo surengta birželio – spalio mėnesiais vykusi pa
roda, kurioje buvo eksponuojamos Lietuvos nacionaliniame, Lietuvos dailės, Šiaulių „Aušros“, nacionaliniame M. K. Čiurlionio, Vytauto Didžiojo karo, Kauno miesto, Kretingos miesto, Ukmergės kraštotyros ir Lietuvos liaudies buities muziejuose saugomos kompozicijos, supažindinančios su etnografinių lėlių kūryba prieškario Lietuvoje, XX a. 6–9 dešimtmečiuose ir XXI a. pradžioje. Taip pat – tarpukaryje etnografinių lėlių kūrėjų Honorotos Ivanauskienės ir Sofijos Moisiejievienės sukurtų lėlių nuotraukos, dvi žymios dailininkės Konstancijos Petrikaitės-Tulienės etnografinių lėlių ekspozicijos, tautodailininkų Onos Bakamauskienės, Laimos ir Petro Levickų, Jadvygos Šemetienės ir Bronislavo Žimanto darbai.
2019 m. birželio 13 d. įvyko parodos, kuri buvo atvira dar ištisus keturis mėnesius, atidarymas.
LLBM muziejininkė N. Pliuraitė-Andrejevienė parengė kūrėjų ir jų veiklos aprašymus, kurie buvo išversti į anglų, rusų ir vokiečių kalbas, atsižvelgiant į daugiakultūrį muziejaus lankytojų profilį. Buvo parengti ir stacionarūs informaciniai stendai, ir pasitelktos mobilios šiuolaikinės parodos eksponavimo priemonės – įsigyti 4 planšetiniai kompiuteriai (su specialiais rakinamais, lengvai modifikuojamais ir perkeliamais stovais), kuriuose pateikta aukščiau minėta medžiaga apie parodoje eksponuojamų lėlių kūrėjus keturiomis kalbomis. Taip pat – 2 ekspoziciniai televizoriai mūsų papročius ir pramogas iliustruojantiems filmams – jau atidarymo metu buvo rodytos ištraukos iš dokumentinio filmo apie kretingiškio lėlininko B. Žimanto darbus.
Vienas įdomiausių ir naujoviškiausių parodos akcentų ir traukos objektas, kvietęs lankytojus užeiti – holograminis 3D ekranas (3D LED FAN), transliuojantis specialiai šiai parodai sukurtą etnografinės lėlės, atkurtos pagal archyvinę tokios lėlės nuotrauką, animaciją. Jis pritvirtintas prie tautiniais rūbais aprengto manekeno rankos ir gali būti pateikiamas tiek tokiu būdu, tiek atskirai.
Projektą finansavo Lietuvos kultūros taryba
