Elenos Kniūkštaitės kūrinių ekspozicija Aristavėlės dvare papildyta naujai įgytais tapybos darbais

Kaip jau buvo rašyta, gavęs Lietuvos kultūros tarybos finansavimą, Lietuvos etnografijos muziejus įgijo dar 7 kataloginius, kolekcinius tapytojos Elenos Kniūkštaitės darbus, kuriais papildė nuo 2020 m. plečiamą savitos ir ryškios tapytojos, ilgametės muziejaus darbuotojos, E. Kniūkštaitės kūrinių kolekciją, kurią šiuo metu sudaro jau 27 kūriniai. Ekspozicija Aristavėlės dvare nuo lapkričio 15 d. papildyta naujai įgytais, puikiai įrėmintais dailininkės kūriniais, kurių kievienas dvaro interjere rado savo išskirtinę vietą.

Šie darbai, Lietuvos etnografijos muziejaus įgyti iš kaunietės galerininkės Eglės Mickutės rinkinio – tikras menininkės kūrybos aukso fondas. Tai ankstesnių E. Kniūkštaitės kūrybos periodų kūriniai, nutapyti tarp 1987–2007 m. – bene įdomiausiu kūrybiniu laikotarpiu, kurio metu didžioji dalis sukurtų darbų jau seniai atsidūrę privačiose kolekcijose Lietuvoje ir užsienyje. Pagrindiniai kriterijai, į kuriuos atsižvelgiama pildant menininkės kolekciją – kūrinio žinomumas, jo publikavimas parodų kataloguose ir leidiniuose apie autorės kūrybą, o svarbiausia – kūrinio sąsajos su Lietuvos etnografijos muziejumi, jo aplinka, vaizdais ir nuotaika.

Šiais metais įgyti tie 7 darbai, kuriais jau seniai buvo norima papildyti muziejaus rinkinį: „Pavėsinė“, 1987 m.; „Meškeriotoja po tiltu“, 1988 m.; „Du kumeliukai“, 1988 m.; Vienišius“, 1993 m.; „Peizažas su malūnėliu ir ožkyte“, 2006 m.; „Žąsioganė. Muziejaus sodyba“ ir „Paklydusi avelė“, abu 2007 m. Visi šie darbai ryškiai atspindi dvidešimties metų E. Kniūkštaitės kūrybos laikotarpį ir yra tarsi muziejaus istorijos metraštis.

Kaip vyko E. Kniūkštaitės rinkinio kaupimas ir pildymas? Lietuvos etnografijos muziejus, kuriame E. Kniūkštaitė dirbo ir kūrė daugybę metų, o muziejaus aplinka atpažįstama beveik kiekviename jos darbe, iki 2020 m. teturėjo tik 2 menininkės darbus, iš kurių vienas, „Švč. Mergelė Marija su Vaikeliu“, 2011 m. buvo specialiai nutapytas muziejaus miestelio bažnyčios didžiajam altoriui.

2020 m., LKT dalinai finansavus LEM teiktą projektą, muziejus įsigijo atrinktus 7 E. Kniūkštaitės darbus (2 iš pačios autorės, 5 – iš to paties puikaus E. Mickutės rinkinio), kurie tapo būsimos nuolatinės E. Kniūkštaitės tapybos darbų ekspozicijos muziejuje pradžia ir pagrindu.

2022 m. muziejus savo lėšomis iš pačios autorės įsigijo 11 su muziejumi susijusių darbų, ženkliai papildžiusių nuolatinę E. Kniūkštaitės kūrinių ekspoziciją, pristatomą Aristavėlės dvare. Šie darbai, sukurti 1980–2020 m., nuo 2020 m. taip pat buvo naudojami sėkmingos E. Kniūkštaitės suvenyrų linijos, pristatančios autorės kūrybą ir muziejų, gamybai.

Kartu su šiais metais įgytais 7 E. Kniūkštaitės kūriniais, šiuo metu muziejus savo rinkinyje turi 27 puikius tapytojos darbus, susijusius su muziejumi. Paskutiniųjų darbų įsigijimas yra ypač vertingas E. Kniūkštaitės kolekcijos papildymas, šventiniam laikotarpiui leidęs atnaujinti nuolatinę menininkės ekspoziciją Aristavėlės dvare, kiekvienam kūriniui surandant išskirtinę vietą interjere, nuo kurios jis būtų tiesiog neatsiejamas.

Ateinančio, 2024 m. muziejaus sezono metu ši ekspozicija bus „įveiklinta“ – praturtinta naujais edukaciniais užsiėmimais ir žaidimais (2020 m., vykstant jubiliejinei tapytojos parodai, lankytojų tarpe buvo populiarus žaidimas „Elenutės paveiksle“, kuomet muziejaus teritorijoje reikėjo surasti ir atpažinti vietas, pavaizduotas E. Kniūkštaitės tapybos darbuose). Taip pat bus plečiama originalių suvenyrų linija, kurioje bus panaudoti šiais metais įgyti E. Kniūkštaitės kūriniai, Lietuvos ir užsienio lankytojams patraukliai pristatantys E. Kniūkštaitę kaip muziejaus veidą, kaip savitą, ryškią ir su LEM neatsiejamais ryšiais susijusią menininkę, o jos kūrybą – kaip muziejaus vizitinę kortelę.

Šiais metais, finansavus LKT, įgyti E. Kniūkštaitės tapybos darbai:

1. „Pavėsinė“. 1987 m.; drobė, aliejus; 120×130;

Vaizdas į Kauno marias nuo skardžio Žemaitijos sektoriuje.

2. „Meškeriotoja po tiltu“. 1988 m.; kartonas, aliejus; 100×93;

Vaizduojamas tiltas per Pravienos upelį muziejaus teritorijoje.

3. „Du kumeliukai“. 1988 m.; drobė, aliejus; 99×105;

Muziejaus Dzūkijos regiono vaizdas.

4. „Vienišius“. 1993 m.; drobė, aliejus; 74×89;

Romantizuotas patvinusio Pravienos upelio, tekančio muziejaus teritorijoje, vaizdas.

5. „Peizažas su malūnėliu ir ožkyte“. 2006 m.; drobė, aliejus; 46×100;

Vaizduojamas malūnėlis Aukštaitijos sektoriuje – mažiausias muziejuje.

6. „Žąsioganė. Muziejaus sodyba“. 2007 m.; drobė, aliejus; 75×100;

Vaizduojamas Žemaitijos sektoriaus Įpilties sodybos tvartas.

7. „Paklydusi avelė“. 2007 m.; drobė, aliejus; 77×92;

Tai Aukštaitijos sektoriaus Pakapių sodyba, žvelgiant nuo buvusios dailininkės

dirbtuvės – Mičiūnų gryčios.