Šiuo metu LNDM P. Gudyno restauravimo centre baigiamas vykdyti dar vienas Lietuvos kultūros tarybos finansuotas projektas – Lietuvos etnografijos muziejaus išskirtinio, Lietuvos mastu vertingo eksponato – XVIII a. vid. Prisikėlusio Kristaus skulptūros restauravimas. Skulptūra laikytina vienu gražiausių šio ikonografinio Jėzaus Kristaus tipo vėlyvojo baroko su ryškiais rokoko bruožais kamerinės profesionaliosios skulptūros pavyzdžių Lietuvoje. Restauravimo metu pasitvirtino optimistiški išankstiniai spėjimai – skulptūros polichromija tikrai yra originali. Velykiniu laikotarpiu muziejaus Prisikėlusįjį pamatysime iš tiesų prisikėlusį naujai – su nuvalytu ir sutvirtintu polichromijos paviršiumi, atkurtais ir retušuotais trūkstamos drožybos fragmentais.
Kūrinį tyrė ir restauravo vieni geriausių specialistų Lietuvoje, LNDM P. Gudyno restauravimo centro darbuotojai: dr. Olga Ščit atliko skulptūros paviršiaus mikrobiologinio užterštumo tyrimus, restauratorė technologė, ekspertė dr. Jurga Bagdzevičienė – cheminius grunto, dažų sluoksnių ir dengiamojo sluoksnio sudėties tyrimus. Nustatyti pigmentai visiškai atitiko spėjamą sukūrimo laiką – XVIII a. vidurį. Siekiant pamatyti pažeidimus, pataisymus ir sujungimus, taip pat buvo atlikti fizikiniai tyrimai – skulptūros rentgenograma, ji tyrinėta ir UV liuminescencijos apšvietime (tyrimus atlikoTomas Ručys, I k. k. restauravimo technologas-fizikas).
Restauravimo darbus atliko ypač patyrusi specialistė, eksperto kvalifikacinės kategorijos polichrominės medžio skulptūros restauratorė Greta Žičkuvienė. Atkuriant skulptūros trūkstamus drožybos fragmentus jai talkino kitas medžio restauratorius, ekspertas Rolandas Vičys. Abu restauratoriai mūsų muziejuje 2015–2017 m. jau yra vykdę LKT finansuotą, sudėtingą tęstinį trijų etapų senųjų muziejaus bažnyčios altorių restauravimo (konservavimo) projektą, o G. Žičkuvienė jam vadovavus.
Gydančioms restauratorių rankoms atiduota Prisikėlusiojo skulptūra sukurta iš tvirtos lapuočio medienos. Pagrindinė dalis išdrožta iš vieno medienos ruošinio, abi rankos nuo alkūnių – iš skirtingų ruošinių ir primontuotos. Perduodant restauratoriams, skulptūros būklė buvo patenkinama: trūko keleto drožybos fragmentų: buvo nulūžęs kairiosios plaštakos nykštys, dešiniosios plaštakos bevardžio piršto, didžiojo ir rodomojo pirštų galiukai; dešinėje pusėje nulūžęs apsiausto kampo fragmentas, nugarinės pusės kairėje, apačioje, mėlyno apsiausto paviršiuje – 2,5 x 1,5 cm dydžio medienos paviršiaus pažeidimas.
Skulptūros paviršiuje buvo daug smulkių polichromijos netekimų. Kelios detalės buvo perdažytos, vizualiai matomi keli sluoksniai perizonijaus ir postamento viršutinės briaunos srityse, visame paviršiuje – nemažai retušuotų vietų, kurios atsirado užtaisant atsiradusius smulkius polichromijos pažeidimus. Visas skulptūros paviršius buvo netolygiai padengtas patamsėjusia, parudavusia danga ir nešvarumais.
Restauravimas buvo atliekamas pagal G. Žičkuvienės parengtą programą, kurioje buvo numatyti skulptūros restauravimo ir konservavimo darbai, reikalingi atlikti tyrimai. Plačiau: https://lemu.lt/lkt-finansavima-laimejo-muziejaus-teiktas-restauravimo-projektas/
Skulptūros restauravimo metu G. Žičkuvienė atsakė į daugiausia įtarimų ir klausimų kėlusį Kristaus veido, plaukų, antakių, ūsų ir barzdos spalvinio modeliavimo klausimą: ar keistokai, gana netvarkingai atrodantis potėpių sudėliojimas, tarsi ne visur atsižvelgiant į drožybos formas ir linijas, yra galimo pertapymo rezultatas? Atsakymas nudžiugino: atlikti skulptūros tyrimai pertapymų ar uždažymų šiose vietose nerodo. G. Žičkuvienė taikliai pastebi, kad Kristaus figūros, o ypač veido gana ekspresyvią, nenuglaistytą, vietomis net šiek tiek kampuotą, nesimetriškų formų drožybos plastiką atitinka tapybinis modeliavimas, dar labiau pabrėžiantis skulptūros meninę raišką. Greičiausiai autorius tokiu būdu vaizduojamai Kristaus figūrai siekė suteikti kuo daugiau ekpresijos. Restauratorė pabėžia, jog nežiūrint pataisymų, didžioji dalis skulptūros polichromijos yra pirminė, autentiška.
G. Žičkuvienė pateikia paaiškinimą ir dėl šiek tiek pakitusio skulptūros kolorito – tai įvyko dėl visą paviršių (išskyrus postamentą) dengiančios restauracinės natūralios dervos pageltimo. Kaip ir buvo spėta, perdažytos tik dvi vietos: raudona spalva – buvusi paauksuota viršutinė postamento briaunelė ir kita danga ant viršaus padengtas buvęs auksuotas perizonijus (klubų raištis).
Kiti skulptūros pataisymai buvo atlikti, tikėtina, skulptūrai kritus. Nulūžus dešiniajai rankai nuo alkūnės, ši dalis buvo priklijuota. Tuo pat metu galėjo nulūžti ir du šios rankos pirštai, greičiausiai jau vėliau nulūžo kairiosios rankos nykštys. Nulūžimų vietos buvo retušuotos, kaip ir daug kitų vietų visame kūrinio paviršiuje – taip buvo maskuojami skulptūros naudojimo metu atsiradę smulkūs polichromijos netekimai.
Restauravimo metu buvo atlikti visi programoje numatyti darbai: dezinfekuotas skulptūros paviršius; sutvirtinta ir priklijuota polichromija; pašalinti paviršiaus nešvarumai; suplonintas netolygiai padengtas dengiamasis sluoksnis; išdrožti ir priklijuoti trūkstami drožybos fragmentai; netekimų vietos gruntuotos restauraciniu gruntu ir retušuotos; pabaigoje skulptūros paviršius padengtas apsaugine danga. Užbaigus visus numatytus darbus, parengtas ir muziejui perduotas Kilnojamo kultūros paminklo restauravimo pasas.
Velykų liturginiu laikotarpiu šią restauruotą Prisikėlusiojo skulptūrą – reikšmingą velykinių apeigų akcentą, simbolizuojantį svarbiausią krikščioniškojo tikėjimo įvykį – Kristaus Prisikėlimą, bus galima apžiūrėti Lietuvos etnografijos muziejaus miestelio Švč. Mergelės Marijos Gimimo bažnyčioje.
Menotyrininkė, restauravimo projekto vadovė Ina Dringelytė
