Kultūros paveldo departamentui vasarą finansavus Lietuvos etnografijos muziejaus projektą – mokslinės studijos rankraščio „Mirtį Nugalėjęs. Medinės Prisikėlusio Kristaus skulptūros iš Lietuvos bažnyčių: stilių ir raiškos kaita“ parengimą, projekto dalyvių laukė nemenki iššūkiai ir didžiulės darbų apimtys. Šiandien jau galima pasakyti – projektas įvykdytas su kaupu. Leidybai parengta didelės apimties mokslo studija, kurią sudaro įžanga, trys Prisikėlusio Kristaus medinių skulptūrų paveldą apibendrinantys moksliniai straipsniai ir iliustruotas mokslinis katalogas. Prie mokslinės studijos rengimo darbų finansiškai 20 % prisidėjo ir Lietuvos etnografijos muziejus.
Būsimas leidinys dedikuojamas LDK dailės tyrinėtojos, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos, Lietuvos Vyriausybės meno premijos laureatės, apdovanotos Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžiumi, 10-ies knygų ir daugybės mokslinių straipsnių autorės, Lietuvos dailės istorikų draugijos garbės narės, dr. Marijos Matušakaitės (1924–2016) 100-sioms gimimo metinėms.
Šios temos pradžia ir pagrindas buvo LLBM 2022 m. surengta paroda, skirta medinių Prisikėlusiojo Kristaus skulptūrų stilių ir raiškos kaitos reprezentacijai. Parodoje buvo atrinkti ir eksponuoti reikšmingi šios temos kūriniai (48 vnt.), parengtas rankraštinis parodos katalogas su įvadiniu straipsniu, objektų nuotraukomis ir metrikomis, o taip pat sukurta virtuali paroda: https://llbm.lt/parodos/medines_prisikelusio_kristaus_skulpturos/
Parodos rengimo metu paaiškėjo, kad iki to laiko Lietuvoje buvo tyrinėtos tik pavienės Prisikėlusiojo skulptūros, o pati tema – tik epizodiškai ir fragmentiškai. Kadangi nei parodoje, nei parengtame kataloge nebuvo panaudota visa savalaikio ir aktualaus tyrimo metu sukaupta medžiaga, buvo nutarta darbą tęsti, jį išplečiant ir parengiant mokslinę studiją.
Leidinyje numatyta pateikti medžiaga tyrimo metu gerokai išsiplėtė naujai išaiškintais ir atributuotais kūriniais. Prisikėlusio Kristaus skulptūros atributuotos ir kataloguotos remiantis archyviniais, istoriografiniais ir ikonografiniais šaltiniais, natūriniais tyrimais, lyginamąja vizualia medžiaga ir europinio konteksto studijomis. Išskirtiniai ikonografiniu ir / ar meniniu požiūriu kūriniai pristatomi plačiau, aptariant jų ikonografijos ir plastikos bruožų ypatybes.
Tyrimo metu, 2023 m. vasarą ir rudenį buvo surengta net 15 ekspedicijų po Kauno ir Vilniaus arkivyskupijų ir Kaišiadorių, Vilkaviškio, Telšių, Panevėžio ir Šiaulių vyskupijų bažnyčias. Šių ekspedicijų metu naujai nufotografuoti 128 kūriniai, taip pat panaudotos parodos katalogo, KPC archyvo bei kitų archyvų nuotraukos.
Studiją sudaro įžanga, 3 moksliniai straipsniai ir iliustruotas mokslinis katalogas. Parengti straipsniai: Inos Dringelytės „Apie Lietuvos etnografijos muziejaus įgytą Prisikėlusio Kristaus skulptūrą ir jos kartotę”, Astos Giniūnienės „Prisikėlusio Kristaus skulptūrų liturginė aplinka, ikonografija ir meninė raiška” ir Svetlanos Poligienės „Prisikėlusio Kristaus skulptūros Lietuvoje – išlikimo, išsaugojimo klausimai”. Parengto XVI a. II a. – XX a. I p. medinių Prisikėlusio Kristaus skulptūrų katalogo sudarytojos – A. Giniūnienė ir S. Poligienė. Vietoje numatytų pristatyti 210 kūrinių kataloge pristatomi net 276 kūriniai (papildyta net 66 pozicijomis).
Parengta mokslinė studija reikšmingai papildys Prisikėlusiojo Kristaus skulptūrinio atvaizdo tyrimus, atskleis konkrečių kūrinių vietą ir reikšmę Lietuvos dailės istorijoje ir leis susistemintą šio ikonografinio tipo Lietuvos paveldą palyginti su Europos palikimu.
Leidinys bus svarbus ne tik paveldosaugos specialistams, restauratoriams, Lietuvos ir kitų šalių tyrėjams, etnologams, bet ir plačiajai visuomenei, vietos bendruomenėms, nes padės suvokti bažnyčiose išsaugotų autentiškų skulptūrų istorinę ir meninę vertę. Naujausi kultūros paveldo objektų tyrimai bus reikšmingi Lietuvos paveldui – jo vertinimui, apskaitai, gilesniam pažinimui, išsaugojimui ir sklaidai.
Projekto vadovė, menotyrininkė Ina Dringelytė