Visos edukacijos

Karklas po balas braido, ligas baido... Kodėl žilvičio vytelė dedama į verbą? Kada rinko vyteles pynimui? Kodėl senoliai maisto atsargas laikė žilvičio krepšiuose?

Kiekvienas žmogus, užsukęs į svečius buvo vaišinamas, kviečiamas prie stalo, per šventes primygtinai raginamas valgyti ir gerti.

Į užsiėmimą skambučiu pakviečia „mokytoja“, supažindina su šios mokyklos taisyklėmis, aptariamos temos atsižvelgiant į dalyvių amžių, vyksta dailyraščio pratybos su plunksnakočiu.

Rodomi daiktai ir pasakojama vaidybinė gyvenimo istoriją. Užsiėmimo veiklos įtraukia pojūčius (lytėjimo, regos, klausos, uoslės, skonio). Daiktai ekspozicijoje tarnauja užsiėmimo dalyvių – asmenų, turinčių demenciją – jaunystės prisiminimų atgaivinimui.

Kviečiame dešimtmečius-keturiolikmečius mokslo metų pabaigtuvėms į piemenų balių, kuriame dalyvaudami ne tik išsiaiškinsime, kas tie piemenys, bet ir patirsime tai, ką šiuo metų laiku patirdavo baliauninkų bendraamžiai prieš šimtmetį.

Ar kada nors norėjote pajusti, ką pasakoja tradiciniai šokiai apie mūsų gyvenimo būdą ir papročius? Kviečiame išmokti lietuvių liaudies ratelių ir tradicinių šokių, atrasti ritmo džiaugsmą ir judesio dermę. Ar įdomu, kaip šokis gali padėti jaustis bendruomenės dalimi ir pažinti kitų tautų tradicijas?

Lietuvių tautosakoje apdainuotas rugelis užaugindavo ne tik duonelę, bet ir sukaupdavo gamtos galias. Iš auksinio rugio šiaudo sodai būdavo rišami per kalendorines šventes – pavasario ir žiemos lygiadienį, taip pat pažymint svarbiausius žmogaus gyvenimo etapus.

Kviečiame patirti 1920–1940 m. miestelio kasdienybę ir atrasti tarpukario fotografo amatą muziejaus Universalaus amatininko dirbtuvių ekspozicijoje bei sužinoti ką reiškė būti fotografu, kai reikėjo ne tik meistriškumo, bet ir kantrybės.

Kviečiame pajusti, kaip gyveno žmonės 1920–1940 m., patirti tarpukario Lietuvos miestelio gyvenimą Universalaus amatininko dirbtuvių ekspozicijoje ir atrasti, kokią vietą kasdienybėje užėmė laiškai – nuo švelnių meilės išpažinimų iki svarbių verslo reikalų. Kas tuomet mokė nemokančius rašyti ir kaip atrodė rašytinio bendravimo etiketas?