Kultuvė skalbimui

Moterų darbo įrankis, tačiau jas darydavo vyrai. Kultuvę droždavo iš tvirto, neskilaus ir nedažančio medžio, dažniausiai iš beržo, liepos, klevo ar žilvičio. Šią kultuvę vaikinas dovanojo merginai prieš vestuves. Vienoje kultuvės pusėje išpjaustyta širdelė rodo karštus vaikino jausmus būsimai žmonai. Kultuvės viršuje išpjaustytas asmens nuosavybės ženklas E. Giszas. Pažymėdavo tam, kad skolinamos kultuvės nesusimaišytų. Kitoje kultuvės pusėje išpjaustytas inkaras, nes kultuvės savininkai gyveno Drevernoje, prie Kuršių marių ir turėjo laivių dirbtuvę. Plačiau

Žvejybos tinklai Minijos kaime

Fotonegatyvas LBM 20283, N 4515

Žvejybos tinklus 1968 m. nufotografavo muziejaus darbuotojas Petras Vėlyvis Minijos kaime, Šilutės rajone.

Nemuno deltoje ir pamaryje nuo senovės daug kas vertėsi žvejyba – pelningu verslu. Per daugelį amžių susiklostė savitas vietos žvejų (žuvininkų) gyvenimo būdas, papročiai, darbo įrankiai ir žvejybos būdai, sodybos ir pastatai. Seniausios žvejų sodybos buvo padrikai išsidėsčiusios patogesnėse vietose ar susibūrusios grupelėmis. XVIII a. seni žvejų kaimai buvo perplanuojami, taisyklingai išdėstant sodybas ir pastatus pakrantėje. Matyt, taip susiklostė ir Minijos žvejų kaimas.

Žvejojama buvo ištisus metus, daugiausia – tinklais. Nepatvarius ir trumpaamžius lininius ir kanapinius tinklus pamažu keitė medvilniniai Vokietijoje pagaminti tinklai. Naujieji tinklai išsilaikydavo apie metus, o išmirkyti dervose – dar ilgiau.

Sijonas, kedelys

LBM 46946 / AD 6083

XIX a. pb. Šilutė r. Kintų ap. Vabalų k. Ilgis – 82 cm, plotis – 38 cm. Metmenys medvilniniai, ataudai vilnoniai (šilkvilnės) siūlai.

XIX a. antroje pusėje, veikiant liuteronų tikėjimui, Mažosios Lietuvos gyventojų drabužiai tamsėja. Būdingi tamsių spalvų, dažniausiai juodi, smulkiai klostyti sijonai. Juos labai vertino ir laikydavo skrynios viršuje, susuktus į ritinį ir apvyniotus popieriumi ar audiniu. Siuvant tokį sijoną audinys suklostomas, kiekvieną klostelę sudaigstant siūlu. Sudaigstytas audinys suvilgomas sėmenų (linų sėklų) nuoviru ir uždengus medvilniniu ar lininiu audiniu pavožiamas po karštais, ką tik iškeptos duonos kepalais, „kaip žiglys rukšlino ar krokino ir atrodė kaip dūdos“(Lietuvininkų kraštas. L. 561). Audiniui išdžiuvus susiuvami jo kraštai ir prisiuvamas juosmuo. Į muziejų perkeltos pelkininkų sodybos savininkė Erdmė Gerulienė šiuo sijonu išeigai segėjo iki 1925 m.

Siuvinys virtuvės lentynai papuošti

LBM 29754 / AD 1896

1925 m. Ilgis – 135 cm, plotis – 13,3 cm. Medvilninis audinys, medvilniniai (muline) siuvinėjimo siūlai. Siuvinėjimas virvute ir karpytine technika.

Skrynia

LBM 33627/ B 1505

1794 m. Mažoji Lietuva. Šilutės r. Kintų ap. Vabalų k. Išmatavimai: 66x139x77

Įgyta 1984 m. iš Ertmutės Gerulytės (1989 m. Ertmutės Gerulytės tėviškės sodyba perkelta į muziejų). Skrynia medinė, puošta tapytais augaliniais ornamentais ant iškilių aštuonkampių tapybos laukų. Priekyje, tarp tekintų puskolonių – labai puošnūs metaliniai skrynios užrakto apkaustai. Tik Mažajai Lietuvai būdingi barokizuoti skrynios puošybos elementai suteikia baldui solidumo, turtingumo. Tai labai archajiškas, puošnus, unikalus lietuvininkų baldas, deramai atspindintis amatininkų meistrystę.