Sakuotnugario stuba

Gyvenamasis namas atkeltas iš Viliūšių k. Jankų sen., Šakių r., muziejuje pastatytas 1974 m. Ilgis – 6,7 m, plotis – 3,7 m. Tai neturtingo miško darbininko – sakuotnugario stuba. Sakuotnugariai pragyvendavo iš miško darbų. Vyras kirsdavo mišką, gabendavo rąstus, malkas. Moteris uogaudavo, grybaudavo. Grybus ir uogas parduodavo.

Pamatai – lauko akmenys, paprastai sutvirtinti kalkių skiediniu. Stuba nevienalytė – gyvenamoji patalpa suręsta iš plonų tašytų sienojų, o priemenė – griautinė, apkalta vertikaliomis lentomis su nuopjovomis. Taip pat padarytas ir stogas. Tai racionalus sprendimas panaudoti medienos atliekas. Durys dvejos, vienvėrės, viensluoksnės, vyrinės. Sukaltos iš keturių lentų, sutvirtintos gulsčiais ryšiais. Rankenos ir vyriai padaryti kalvio. Abiejose patalpose – plūkta asla. Stuboje yra dveji nedideli vienvėriai keturių stiklų langai. Toks pat langas ir priemenėje. Lubos – tik stuboje, suklotos iš lygių lentų, suleistų į sąlaidą. Pastatas nepuoštas.

Šeimynstubėje stovi iš priemenės pakuriama duonkepė, o priemenėje atkurtas įdomus atviro židinio reliktas – kudmentas.

© Lietuvos liaudies buities muziejus