Koplytėlė

Fotonegatyvas LBM 20297, N 4529

Koplytėlę 1968 m. nufotografavo muziejaus darbuotojas Petras Vėlyvis Sirvydų kaime, Šakių rajone.

Koplytėlės viduje – medinis kryžius su Nukryžiuotojo figūrėle. Puošta ornamentais, prikabinta prie medžio kamieno. Apačioje – data: 1950. Suvalkijoje buvo paplitusi tradicija koplytėles ir kryžius kabinti medžiuose. J. Grinius leidinyje „Lietuvos kryžiai ir koplytėlės“ rašė: Kapsuose ir Zanavykuose, kur ornamentuotų kryžių buvo mažai, XX a. pirmoje pusėje dar buvo gausu medinių koplytėlių, kabinamų prie gyvų medžių“. Suvalkijoje koplytėlės prie medžių aptinkamos įvairiose vietose: prie kelių, sodybų, šventoriuose ir kapinėse. Plačiau

Obelinės stuba

Suvalkiečių gyvenamojo namo (stubos), kitų pastatų architektūra – tarsi tarpinė tarp aukštaičių ir žemaičių architektūros, pasižymėjo moderniu išplanavimu. Lygumose buvo galima formuoti taisyklingo stačiakampio plano sodybą su erdviu kiemu, želdiniais ir vandens telkiniais. Šie du veiksniai, taip pat ir stogų dengimas čerpėmis, saugojo nuo gaisrų. Statybai naudojant naujas medžiagas, mažėjo kiemai, todėl sodybos tapo kompaktiškesnės.

Teritoriškai Suvalkijoje išskiriamos kapsų ir zanavykų sodybos. Obelinės sodyba – tipiška kapsų. Gyvenamasis namas atkeltas iš Obelinės kaimo, Šunskų sen., Marijampolės r. Statytas XX a. pr., perkeltas į muziejų ir pastatytas 1973 m. Ilgis – 19,9 m, plotis – 7,5 m. Pamatai – lauko akmenys, paprastai sutvirtinti kalkių skiediniu. Suręsta iš tašytų rąstų, kampuose sukirstų į lygias kertes. Stogas gegninis, su statramsčiais, dvišlaitis, dengtas čerpėmis. Plačiau

Sakuotnugario stuba

Gyvenamasis namas atkeltas iš Viliūšių k. Jankų sen., Šakių r., muziejuje pastatytas 1974 m. Ilgis – 6,7 m, plotis – 3,7 m. Tai neturtingo miško darbininko – sakuotnugario stuba. Sakuotnugariai pragyvendavo iš miško darbų. Vyras kirsdavo mišką, gabendavo rąstus, malkas. Moteris uogaudavo, grybaudavo. Grybus ir uogas parduodavo. Plačiau