Regionas
Architektūra
Daiktai
Želdiniai

Žalioji rūta (Ruta graveolens L.)

gallery thumbnail

Rūtinių (Rutaceae) šeimos daugiametis puskrūmis kilęs iš rytinių Viduržemio jūros pakrančių. Ten ji auga kalnuose ir net uolingose bei akmeningose kalvose. Rūta laikoma mūsų nacionaline gėle. Ji buvo kiekviename darželyje. Kad turėtų gražių žalių, garbanotų rūtų stengėsi laiku pasėti. Suvalkijoje dar buvo sakoma, kad pasėtas rūtas reikia katės koja apakėti – būna garbanotos. Geriau juodkatinis – rūtos bus tamsiai žalios. Jei neturėjo juodo katino, koks namuose yra – tokį neša. Su kojike apakėjo nors kiek toj vietoj, kur rūtos pasėtos. Katinams tai nepatikdavo. Prisimena M. Jankauskienė (g. 1912 m. Jotyškių k., Gelgaudiškio ap., Šakių r.): „Per Šv. Jurgį reik rūtas pasėt, su katino nagais išakėt. Juokas būdavo, išsineši katiną ir vis pavalkioji – bus rūtos garbiniuotos. Katinas perdreskia rankas. Kitas su katino koja padrasko. Katinas pyksta, kam jį turi valkiot. Pusseserės buvo 4, tai juokdavos teta: „Vai, Matildėle, ką mano mergučės pasidarė. Pasisėjo rūtų, katiną išsinešė ir akėjo. Katinas perdrėskė rankas – atėjo bliaudamos.” Plačiau

Bijūnai (Paeonia L.)

gallery thumbnail

Lietuvoje XX a. I pusėje bijūnai kartu su rūtomis buvo pagrindinės darželio gėlės. Augino vaistinius ir puikiuosius bijūnus. Vaistiniai bijūnai (Paeonia officinalis L.) savaime auga Pietų Europoje. Lietuvoje, manoma, pradėti auginti XV amžiaus pabaigoje ar XVI amžiuje pirmiausia vienuolynų ir dvarų soduose, vėliau paplito po valstiečių sodybas. Žiedai dažniausiai tamsiai raudoni ir pražysta anksčiau negu kitų rūšių bijūnai. Puikieji bijūnai (Paeonia lactiflora Pall.) savaime auga Vakarų Sibire, Tolimuosiuose Rytuose, Kinijoje, Japonijoje. Lietuvoje atsirado palyginti neseniai, tarpukaryje. Žiedai dažniausiai balti, rožiniai, raudoni. Aukštaitijoje, Dzūkijoje, Žemaitijoje bijūnus dažniausia vadino pivonijomis, pinavijomis. Plačiau