Žalioji rūta (Ruta graveolens L.)
 |
Rūtinių (Rutaceae) šeimos daugiametis puskrūmis kilęs iš rytinių Viduržemio jūros pakrančių. Ten ji auga kalnuose ir net uolingose bei akmeningose kalvose. Rūta laikoma mūsų nacionaline gėle. Ji buvo kiekviename darželyje. Kad turėtų gražių žalių, garbanotų rūtų stengėsi laiku pasėti. Suvalkijoje dar buvo sakoma, kad pasėtas rūtas reikia katės koja apakėti – būna garbanotos. Geriau juodkatinis – rūtos bus tamsiai žalios. Jei neturėjo juodo katino, koks namuose yra – tokį neša. Su kojike apakėjo nors kiek toj vietoj, kur rūtos pasėtos. Katinams tai nepatikdavo. Prisimena M. Jankauskienė (g. 1912 m. Jotyškių k., Gelgaudiškio ap., Šakių r.): „Per Šv. Jurgį reik rūtas pasėt, su katino nagais išakėt. Juokas būdavo, išsineši katiną ir vis pavalkioji – bus rūtos garbiniuotos. Katinas perdreskia rankas. Kitas su katino koja padrasko. Katinas pyksta, kam jį turi valkiot. Pusseserės buvo 4, tai juokdavos teta: „Vai, Matildėle, ką mano mergučės pasidarė. Pasisėjo rūtų, katiną išsinešė ir akėjo. Katinas perdrėskė rankas – atėjo bliaudamos.” Plačiau
