Darbėnų troba

Fotonegatyvas LBM 20297, N 4529

Žemaitijoje nuo senų laikų buvo daugiausia vienkiemių. Pavienės, laisvo plano sodybos telkėsi į kupetinius (branduolinius) kaimus. Tokio kaimo fragmentas atkurtas Lietuvos liaudies buities muziejuje. Jo branduolį sudaro keturios sodybos: stambiausia − Darbėnų, vidutinės − Kartenos ir Gintališkės, mažažemio − Įpilties. Nors sklypai susieina, bet sodybos išsidėsčiusios laisvai, atskirai viena nuo kitos, jas sieja bendras kelias. Vienkieminės sodybos – Dirgalio ir Gondingos.

Žemaitijoje sodybos buvo kur kas laisvesnio plano nei Aukštaitijoje ir Suvalkijoje. Pirmiausia čia sodybos stambios, laisvai išsidėsčiusios, prisiderinusios prie gamtinės aplinkos. Jose daugiausia, lyginant su kitomis Lietuvos etnografinėmis sritimis, trobesių. Pilname žemaitiškos sodybos trobesių saraše būdavo iki 10 statinių. Klėtyse vėlgi randama iki 7 patalpų. Tvartai neretai dvilinko, trilinko plano. Stogai dažnai keturšlaičiai (valminiai), žemai nuleistom pastogėm, o viršuje su čiukurais.

Darbėnų troba

Namas atkeltas iš Maloniškių kaimo, Darbėnų sen., Kretingos r. Statytas 1865 metais, atkeltas į muziejų 1971 m., o pastatytas – 1973 m. Ilgis – 22,6 m, plotis – 10,2 m.

Didelė išvystyto plano troba susideda iš 11 patalpų. Trobos architektūra tipiška žemaičių: sienos tašytų rąstų, sukirstų į lygias kertes, aukštas keturšlaitis ir pusvalminis (trobos pusėje) stogas gegninės konstrukcijos, su plačiomis užlaidomis. Jis seniau buvo dengtas šiaudais, dabar nendrinis. Platūs ir žemi šešiarūčiai langai su langinėmis, žemos ir plačios durys. Troba stovi ant juostinių pamatų, tai – lauko akmenys, sutvirtinti cemento (anksčiau kalkių) skiediniu. Skirtingose patalpose grindys įvairių tipų: ūkinėje priemenėje, kamarose – plūkta asla, geroji priemenė grįsta plytomis, kitur sudėtos medinės grindys. Lubos visose patalpose vožtinės ant balkio.

Ši sodyba muziejuje didžiausia. Pastatai išdėstyti laisvai, atokiai vieni nuo kitų. Troba natūraliai skiria du kiemus: švarųjį (gerąjį) ir ūkinį. Tvartas stovi priešingoje pusėje, prieš gyvenamąjį namą. Ūkinis kiemas nuo gerojo atskirtas tvora.

Gerajame kieme, tolėliau nuo trobos, yra ubladė – nedidelis pastatėlis duonai kepti. Gerajame kieme priešais alkieriaus ir gerosios trobos langus pastatytas Žemaitijai būdingas koplytstulpis. Joje yra medinės šventųjų skulptūrėlės: Jėzus Nazarietis, Pieta, Lurdo Švč. Mergelė Marija, Rūpintojėlis ir Švč. Mergelė Marija. Sodas – puiki vieta bitynui. Jame stovi trys rėminiai aviliai.

© Lietuvos liaudies buities muziejus