Regionas
Architektūra
Daiktai
Želdiniai

Menturis

gallery thumbnail
LBM 5058 NA 6488

Menturis dukterį turįs. – O kuo vardu? – Košė (M. Valančius)

XIX a. pabaigoje – XX a. I - oje pusėje Šiaurės Žemaitijoje pusryčiams, o pietų Žemaitijoje pietums šeimininkės virdavo košę - mėgstamiausią ir dažniausiai gamintą žemaičių valgį. Ją virdavo iš kruopų, miltų, bulvių. Košei maišyti, o ypač bulvėms sutrinti, naudojamas įrankis, vadinamas menturiu. Kraštotyrininkas I. Jablonskis rašė: „Esant pastoviai šeimynai ir visada košę verdant tame pačiame katile, virėjos užsiręsdavo ant menturio koto rentį, iki kurio reikalinga pripilti vandens. Taip seikint, košės nei trūkdavo, nei likdavo“. Žemaitijoje menturis naudojamas iki šiol. Skuodo apylinkėse neklausta, „ar jau po pusryčių?“ Čia sakyta – „ar jau po košės?“, nes savaime aišku, kad pusryčiai – tai košė. Mėgstamiausias pusryčių valgis – pusinė pusmarškonė košė. Pirmiausia reikėjo bulves išvirti, nusunkti, sugrūsti, užpilti tuo pačiu skystimu ir vėl palengva virti. Pradėjus virti, berti ruginius miltus ir plakti menturiu. Košė turėdavo būti maišoma ir plakama, kad gerai suvirtų ir neprisviltų. Prie košės atskirai buvo gaminamas mirkalas pamirkalas, šmakalas. Plačiau

Kojanos, kojinos, kulbinos, bukanos

gallery thumbnail
LBM 740/1,2 / AD 737/1,2

1907 m. Plungės r. Alksnėnų ap. Pakutuvėnų k.

Ilgis – 31 cm, plotis – 12 cm. Veršiuko kojos kailis, virvė. Kojanos yra seniausia ir primityviausia naginių forma. Jos buvo daromos iš arklių ir raguočių, ypač veršiukų, kojų odos ir buvo paplite Skuodo, Mažeikių, Akmenės, Kretingos, Plungės, Telšių, Kelmės, Klaipėdos r. Kojanomis dažniausiai avėdavo vyrai dirbdami žiemą miške.

Lovatiesė

gallery thumbnail
LBM 7680 / AD 5028

XIX a. pab. Jurbarko r. Veliuonos ap. Tamošių k.

Ilgis – 192 cm, plotis – 138 cm. Lininiai ir medvilniniai siūlai. Kombinuotas (ruoželinis ir korinis) pynimas. Dėl savito audimo būdo tokios lovatiesės vadintos skrandžiais.

Spinta rūbams

gallery thumbnail
LBM 5151/B2100

1873 m. Klaipėdos r. Judrėnų ap. Kurmių k. Medinė. Išmatavimai: aukštis – 187, skersmuo – 66 ir 63.

Išskobta iš vieno 66 cm skersmens medžio kamieno, vienomis durimis, profiliuotomis priekinėmis kojomis. XIX a. II p. skobti baldai Žemaitijoje buvo retenybė. Tokie baldai būdingi XVIII a. ir senesniems laikams. Skobtinė spinta rūbams su išraižyta 1873 m data eksponuojama LLLB Žemaitijos sektoriuje, Įpilties sodybos troboje.