2021 Archives - Lietuvos etnografijos muziejus

Restauruoti liūtų galvomis puošti dvaro baldai

rumsiskes — Tue, 14 Dec 2021 15:31:20 +0000

2016 m. LLBM buvo atidaryti restauruoti unikalūs Aristavėlės dvaro rūmai – vertingas baroko laikotarpio lietuvių medinės architektūros pavyzdys, įkūnijantis stilistinės ir tradicinės statybos sąveiką, reprezentuojantis prestižinę, aukštos statybų kultūros, puošnių formų lietuvių bajorijos architektūrą. Juose įrengtoje ekspozicijoje „Liūtas baldų puošyboje“ eksponuojamas buvusio Ašmintos dvaro baldų komplektas, pagamintas apie 1880 m. Sankt Peterburge. Tai – neobaroko stiliaus baldai, kurių puošybos pagrindinis elementas – liūtas, turintis svarbią simbolinę reikšmę, žinomą jau Antikos kultūroje ir atsikartojusią vėlesniais laikais.

Iš viso Lietuvos liaudies buities muziejaus baldų rinkinį sudaro 4243 eksponatai, tarp kurių yra 241 dvaro baldas. Gausiausios yra dvi kolekcijos: 30 baldų iš Šarnelės dvaro (Plungės r.) ir 15 baldų iš Ašmintos dvaro (Prienų r.). Visi kiti baldai daugiausiai pavieniai. Restauravus šį baldų komplektą, lankytojai Aristavėlės dvare gali susipažinti su vertinga muziejuje saugoma dvaro baldų, puoštų liūtų galvomis, kolekcija.

Restauravimo centrui atlikus tyrimus paaiškėjo tikslios darbų apimtys ir buvo nuspręsta projektą įgyvendinti dviem etapais – pirmiausia restauruoti kėdes ir fotelius, tuomet – sofą. Šiais metais baigus antrąjį projekto etapą, visuomenei pristatomas jau atnaujintas, vientisas ir į dvaro atmosferą savaimingai įsiliejantis komplektas.

Šiais metais restauruoti XIX a. dvaro baldų komplekto baldai: du foteliai ir sofa. Pagal atliktų tyrimų rezultatus, Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus Prano Gudyno restauravimo centro restauratoriai atkūrė trūkstamas detales bei dangą, perdengė gobeleną, perlakavo medines dalis, sutvirtino konstrukciją, perklijavo išklibusias detales.

Projektą iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba. Su pirmuoju projekto įgyvendinimo etapu galite susipažinti čia.

Restauruoti XIX a. dvaro baldų komplekto baldai, puošti liūtų galvomis.

Restauruoti XIX a. dvaro baldų komplekto baldai.

Restauruoti XIX a. foteliai.

Restauruota XIX a. sofa.

The post Restauruoti liūtų galvomis puošti dvaro baldai appeared first on Lietuvos etnografijos muziejus.

Baigiamas restauruoti paveikslas „Puota Siesikų dvaro rūmuose“

rumsiskes — Wed, 08 Dec 2021 08:52:28 +0000

Šiuo metu baigiamas restauruoti žymaus lenkų tapytojo Pranciškaus Kostževskio (Franciszek Kostrzewski, 1826–1911) paveikslas „Puota Siesikų dvaro rūmuose“, signuotas ir datuotas 1889 m. data, o taip pat prabangus vienalaikis jo rėmas. Paveikslo ir jo rėmo restauravimą finansuoja Lietuvos kultūros taryba.

Bendras paveikslo vaizdas po restauravimo su rėmu. Tomo Ručio nuotrauka.

Bendras paveikslo vaizdas po restauravimo. T. Ručio nuotrauka.

Kūrinys į Lietuvos liaudies buities muziejų pateko 1986 m., kartu su kitais eksponatais iš Mantvidiškių dvarelio Šarnelės kaime (Plungės r.). Paveikslas iki 2021 m. nebuvo tyrinėtas ir tvarkytas. Kuomet kūriniui atsirado derama eksponavimo vieta muziejuje atstatytuose Aristavėlės dvaro rūmuose, buvo nutarta paveikslą restauruoti ir jį pritaikyti nuolatinei ekspozicijai dvare.

Norint parengti kokybišką restauravimo projektą, pirmiausia teko išsiaiškinti tikrąją paveikslo vertę ir jo vietą autoriaus kūrybos kontekste bei surasti „raktą“, įgalinusį „perskaityti“ paveiksle sudėtą informaciją. Kadangi tai sėkmingai pavyko padaryti, finansavimas buvo gautas, darbai atlikti ir į muziejų sugrįš restauratorių rankomis „pagydytas“ dar vienas vertingas eksponatas.

Primename, jog P. Kostževskis – žinomas ir populiarus XIX a. Lenkijos menininkas – tapytojas, akvarelistas, puikus piešėjas, iliustratorius ir karikatūristas, glaudžiai susijęs su Varšuvos meno bendruomene. Jis mokėsi Varšuvos dailės mokykloje (dabar – Varšuvos dailės akademija), buvo realizmo atstovas. Garsėjo peizažais ir žanrinėmis scenomis. P. Kostževskio tapybos palikimas nėra gausus, o nuo 1870 m. menininkas beveik nebetapė, jo kūryboje vyravo iliustracijos, akvarelės ir satyriniai piešiniai. Lietuvoje yra vos keli P. Kostževskio darbai, o reikšmingiausias menininko tapybos darbų kolekcijas saugo Varšuvos ir Kelcų nacionaliniai muziejai, tačiau šie darbai daugiausia sukurti iki 1870 m. Tad 1889 m. nutapytas LLBM paveikslas yra vertingas kaip retas dailininko vėlyvojo kūrybos laikotarpio kūrinys ne tik Lietuvos, bet ir Lenkijos mastu. Kaip tik todėl šį blogos būklės LLBM eksponatą buvo būtina restauruoti, išsaugant ateičiai.

Plačiau apie kūrinį skaitykite Eksponato byloje.

Paveikslo būklė buvo nepatenkinama – matėsi stiprūs paveikslo paviršiaus pažeidimai (didelis autorinės drobės netekimas – ~32 cm² ploto, užklijuotas rudai dažytu popieriaus gabalu, mažesnės skylės drobėje, dažų sluoksnio subraižymai, nemaži paviršiaus nutrupėjimai). Išplyšimų vietose dažų sluoksnio ryšys su gruntu buvo silpnas. Paveikslo paviršius buvo nešvarus, apdulkėjęs.

Restauratorius Linas Lukoševičius atlieka kūrinio nevaizdinės pusės nešvarumų nusiurbimą dulkių siurbliu ir teptuku. T. Ručio nuotrauka.

Laikinas įplyšimo sutvirtinimas ir dezinfekavimas. T. Ručio nuotrauka.

Kūrinio apžiūra, apšvietus ultravioletiniais spinduliais (UV). T. Ručio nuotrauka.

Klijuojamos vietos ant išplyšimo, ant byrančios tapybos. T. Ručio nuotrauka.

Restauratorius Linas Lukoševičius sutvirtina tapybos sluoksnį, užklijuodamas mikalentinį popierių. T. Ručio nuotrauka.

Rėmo, pagaminto Varšuvoje, žinomame „S. Malickio & Co“ rėmų fabrike, būklė taip pat buvo nepatenkinama. Rėmo dangos buvo pasidengę nešvarumais, matėsi ankstesnių tvarkymų metu atliktų daug netinkamų taisymų, buvo ryškūs nemaži lipdybos netekimai ir klijinio-kreidinio grunto su metalo dangomis nuostoliai. Taip pat buvo ir mechaninių rėmo pažeidimų.

Rėmo nevaizdinės pusės dezinfekavimą atlieka restauratorius Mindaugas Zigmantas. T. Ručio nuotrauka.

Restauratorius Mindaugas Zigmantas valo rėmo vaizdinės pusės nešvarumus ir seną dangą. T. Ručio nuotrauka.

Restauratorius Mindaugas Zigmantas valo rėmo vaizdinės pusės nešvarumus. T. Ručio nuotrauka.

Paveikslo restauravimo darbus atliko Linas Lukoševičius, eksperto kvalifikacinės kategorijos molbertinės tapybos LNDM Prano Gudyno restauravimo centro restauratorius, VDA Restauravimo katedros docentas. L. Lukoševičius 2010–2013 m. su LLBM dalyvavo 3 restauravimo projektuose, kurių metu restauravo LLBM bažnyčios Kryžiaus kelio stočių ciklą. Vėliau su LLBM ir restauratorių grupe sėkmingai įgyvendino tęstinį trijų etapų projektą „LLBM bažnyčios Švč. Mergelės Marijos ir Šv. Jurgio altorių retabulų restauravimas 2015–2017 m.“, kurio metu restauravo Šv. Jurgio altoriaus titulinį paveikslą „Šv. Jurgis“ (autorius K. Gurnickis).

Paveikslo rėmą restauravo Mindaugas Zigmantas, I kvalifikacinės kategorijos auksuotės LNDM P. Gudyno restauravimo centro restauratorius.

Paveikslas ir jo rėmas buvo restauruoti pagal iš anksto sudarytą jų restauravimo programą.

Paveikslo restauravimo programa:
1. paveikslo tapybos tyrimas: išsami fotofiksacija prieš, metu ir po restauravimo; fizikiniai, cheminiai ir mikrobiologiniai tyrimai;
2. restauravimo procesas: paveikslo dezinfekavimas, tapybos sluoksnio tvirtinimas, pagrindo netekimų tvarkymas, išplyšimų suklijavimas, pagrindo paruošimas ir dubliavimas, seno porėmio tvarkymas, užtempimas ant seno sutvarkyto porėmio, gruntavimas, nešvarumų valymas, lako sluoksnio ploninimas, retušavimas, lakavimas;
3. restauravimo dokumentacijos tvarkymas, paveikslo paruošimas eksponavimui.
Rėmo restauravimo programa: dangos tvirtinimas, valymas, gruntavimas, auksavimas, dangų atstatymas; restauravimo dokumentacijos tvarkymas, rėmo paruošimas eksponavimui.

Restauruotą paveikslą „Puota Siesikų dvaro rūmuose“ su restauruotu rėmu lankytojai pamatys LLBM Aristavėlės dvaro rūmuose 2022 m. muziejaus lankymo sezono metu.

Restauravimo projekto vadovė, menotyrininkė Ina Dringelytė

The post Baigiamas restauruoti paveikslas „Puota Siesikų dvaro rūmuose“ appeared first on Lietuvos etnografijos muziejus.

Naujiena – „Savi marškiniai arčiau kūno. Lietuvos liaudies buities muziejaus marškinių katalogas“

rumsiskes — Tue, 23 Nov 2021 08:00:32 +0000

Džiugiai pristatome ką tik iš spaustuvės atkeliavusią naujieną – leidinį „Savi marškiniai arčiau kūno. Lietuvos liaudies buities muziejaus marškinių katalogas“!

⠀

Kataloge – net 102 tradiciniai moteriški, vyriški ir vaikiški namų darbo marškiniai, datuojami nuo XIX a. iki XX a. 5 deš. Šis katalogas suteikia progą pamatyti, patyrinėti marškinius iš visų Lietuvos etnografinių regionų – pateikiamos ne tik marškinių ir jų detalių nuotraukos, bet ir puošybos raštų piešiniai. Tai yra puikus informacijos šaltinis visiems besidomintiems, norintiems patiems pasisiūti tradicinius marškinius arba pasisemti įkvėpimo naujoms paveldo interpretacijoms.

⠀

Šį leidinį galite įsigyti Lietuvos liaudies buities muziejaus kasose arba rašydami el. paštu administratorius@llbm.lt. Kaina – 15 Eur.

⠀

Katalogas išleistas vykdant Lietuvos kultūros tarybos finansuojamą projektą „Interaktyvios pažinimo platformos sukūrimas“.

The post Naujiena – „Savi marškiniai arčiau kūno. Lietuvos liaudies buities muziejaus marškinių katalogas“ appeared first on Lietuvos etnografijos muziejus.

Juodosios keramikos parodoje „Ženklai“ – atgiję baltų raštai

rumsiskes — Mon, 15 Nov 2021 13:50:19 +0000

Gruodžio 4 d., šeštadienį, 12 val. Lietuvos liaudies buities muziejuje atidaroma juodosios keramikos paroda „Ženklai“. Parodoje atskleidžiamas naujas žvilgsnis į juodąją keramiką ir tvarumą bei atgaivinami senieji baltų raštai.

Parodoje „Ženklai“ eksponuojami visų kūrybinių keramikos dirbtuvių dalyvių – Vilniaus dailės akademijos ir Kauno taikomosios dailės mokyklos Alytaus filialo studentų, dėstytojų, absolventų, keramikų ir Pravieniškių bei Rumšiškių bendruomenių narių – darbai. Pagrindinis parodos akcentas – JUODOJI KERAMIKA, BALTŲ RAŠTAI IR TVARUMAS. Čia eksponuojami darbai sukurti iš vienos tvariausių ir ekologiškiausių medžiagų vietinės žaliavos – raudono molio. Visas darbo procesas – vienas degimas, talpus pakrovimas, degimui naudojamos medienos atliekos, žema degimo temperatūra, nelaidi vandeniui šukė, neglazūruotas gaminio paviršius bei tradicijų išsaugojimas – tai galimybė sukurti aukštos kokybės, ilgalaikius, mažo tiražo gaminius.

Baltų raštų aktualizavimas juodojoje keramikoje apjungiant formą, raštą ir funkciją išryškina keramikos kaip vietinės tradicijos tęstinumą, tuo pačiu pasitelkiant kūrybiškus inovatyvius sprendimus, technologijas bei tvaraus dizaino paieškas. Juoda paviršiaus spalva atitinka šiuolaikinio dizaino poreikius.

Projekto idėjos autorė, iniciatorė ir koordinatorė VU KnF Meno vadybos diplomantė Neringa Grigarienė tikisi, kad aktualizuota tema prisidės prie kultūros paveldo puoselėjimo, jaunosios kartos estetinio skonio formavimo ir didžiavimosi Lietuva bei jos kultūra.

Rengėjai: Lietuvos liaudies buities muziejus, Vilniaus dailės akademija, Vilniaus universiteto Kauno fakultetas.

Rėmėjas: UAB „TeleSoftas“.

Juodosios keramikos paroda „Ženklai“ veiks iki gruodžio 19 d. Lietuvos liaudies buities muziejuje, parodų salėje sutikimo vartuose.

The post Juodosios keramikos parodoje „Ženklai“ – atgiję baltų raštai appeared first on Lietuvos etnografijos muziejus.

ŠIUO METU VYKDOMI PROJEKTAI

rumsiskes — Mon, 13 Sep 2021 00:05:08 +0000

Labai džiugu, kad šiemet muziejaus iniciatyvas palaiko ir remia skirtingi finansavimo fondai. Štai, kas jau įvyko ir kas dar vyks!

Gavus Lietuvos kultūros tarybos rėmimą vykdomi šie projektai:

1. Buvo įsigytas veikiantis, geros būklės „Fordson“ traktorius, kuris puikiai papildo Lietuvos liaudies buities muziejaus fonduose saugomą žemės ūkio įrangos rinkinį. Labai svarbu, kad dėl savo funkcionalios būklės eksponatas bus naudojamas realiai demonstruojant žemdirbystės praktiką XX a. 3-4 deš.: mechanizuotą žemės įdirbimą, derliaus nuėmimą, būti jungiamas kartu su kitais muziejaus fonduose esančiais įrenginiais. Kartu pasitelkus muziejuje jau saugomus stacionarius vidaus degimo variklius, lankytojams įvairiapusiškai pristatoma tuo metu Lietuvoje vykusi žemės ūkio mechanizacija. Projekto vadovas – Justas Rimavičius.

2. Restauruojamas dailininko Pranciškaus Kostževskio (Franciszek Kostrzewski, 1826–1911) 1889 m. sukurtas paveikslas „Puota Siesikų dvaro rūmuose“ ir jo rėmai

Žymaus lenkų tapytojo Pranciškaus Kostževskio (Franciszek Kostrzewski, 1826–1911) didelio formato aliejinės tapybos ant drobės paveikslas, vaizduojantis iškilmingą pobūvį puošnioje rūmų menėje, signuotas ir datuotas 1889 m. data, įLietuvos liaudies buities muziejų pateko 1986 m., kartu su kitais eksponatais iš Mantvidiškių dvarelio Šarnelės kaime (Plungės r.), kuris XX a. 6–7 deš. Buvo tapęs pamėgta Lietuvos žinomų kultūros, meno ir mokslo žmonių susibūrimųvieta. „Puota Siesikų dvaro rūmuose“ – taip paveikslą įvardijo dvarelio šeimininkės Onos Barakauskienės brolis, žinomas muziejininkas, ilgametis Kretingos muziejaus direktorius Juozas Mickevičius (1900–1984), tačiau akivaizdu, jog paveiksle nėra vaizduojama renesansinė Siesikų pilies erdvė. Į muziejų atvežtas su prabangiais vienalaikiais rėmais, paveikslas iki šiol nebuvo tyrinėtas ir neturėjo jam deramos eksponavimo vietos, kol muziejuje nebuvo atstatyti Aristavėlės dvaro rūmai. Šiuo metu nuolatiniam eksponavimui jo laukia tinkama dvaro erdvė. Projekto vadovė – Ina Dringelytė.

3. Kartu su inovatyviu LKT remiamu projektu „Interaktyvios pažinimo platformos sukūrimas“ muziejaus svetainėje atsiras visiškai nauja skiltis, siūlanti profesionaliai parengtus vaizdo seminarus ir su jais susijusią papildomą informaciją, mokomąją medžiagą.

Pirmosios temos – tradiciniai lietuvių liaudies marškiniai, Mažosios Lietuvos delmonai, audimo pradmenys, tradicinio sijono siuvimas, kurie bus įvairiapusiškai apžvelgti seminaruose, prieinamose tiek gyvai, tiek internetu. Visa informacija apie renginius bus skelbiama iš anksto. Numatomos virtualių ir gyvų seminarų temos:

LLBM fonduose saugomi puikūs tekstilės pavyzdžiai, iki metų galo bus parengtas ir išleista pirmoji tekstilės katalogo dalis, pristatanti autentiškus skirtingų regionų marškinius, jų specifiką. Pateikiama su pagaviomis nuotraukomis, aprašymais, brėžiniais. Katalogas bus prieinamas skaitmeniniu ir popieriniu formatais. Projekto vadovė – Rasma Noreikytė.

4. Tęsiamas dvaro baldų restauravimas, pradėtas pernai.

2016 m. LLBM buvo atidaryti restauruoti unikalūs Aristavėlės dvaro rūmai – vertingas baroko laikotarpio lietuvių medinės architektūros pavyzdys, įkūnijantis stilistinės ir tradicinės statybos sąveiką, reprezentuojantis prestižinę, aukštos statybų kultūros, puošnių formų lietuvių bajorijos architektūrą. Juose įrengtoje ekspozicijoje „Liūtas baldų puošyboje“ eksponuojamas buvusio Ašmintos dvaro baldų komplektas, pagamintas apie 1880 m. Sankt Peterburge. Tai – neobaroko stiliaus baldai, kurių puošybos pagrindinis elementas – liūtas. Komplekto būklė buvo prasta, tačiau – džiugi naujiena – gavus LKT finansavimą, dalis baldų jau restauruojami Prano Gudyno restauravimo centre. Šiemet buvo atlikta:

cheminis ir mechaninis baldų valymas;
išklibusių detalių tvirtinimas ir perklijavimas;
deformuotų minkštųjų baldų dalių atkūrimas ir gobeleno perdengimas;
medinių baldų dalių netekčių atkūrimas;
konstrukcinis sutvirtinimas, dangų atkūrimas ir lakavimas.

— Lietuvos Respublikos Kultūros Ministerija —

Vyko tradicinis pagal LRKM ISA programą finansuotas tremtinių pagerbimo renginys, Lietuvos gyventojų pirmosios masinės tremties (1941 06 14) 80-ųjų metinių minėjimas bei Tremties ir pasipriešinimo sektoriaus įkūrimo LLBM 30-tųjų metinių minėjimas.

Kultūros paveldo departamentas finansavo projektą ,,Medinis architektūros paveldas: pamatai“. Tai – tęstinis projektas, prasidėjęs pernai stogų tema.

Numatoma:

Praktinis ir teorinis 3 dienų seminaras – restauravimo dirbtuvės, nagrinėjamos temos (1 diena skirta teorinėms paskaitoms, 2 dienos praktiniams darbams):

pamatai pastato struktūroje: funkcija ir estetika;
pamatai, jų įrengimas, priežiūra ir tvarkyba;
pamatiniai sienojai, teisingas padėjimas, priežiūra ir tvarkyba (sienojų keitimas).

Projekto vadovė – dr. Rasa Bertašiūtė.

Ūlos Gecevičiūtės nuotrauka.

UAB ,,Telesoftas” parėmė projektą ,,Iš praeities į ateitį: baltų raštai keramikoje”. Rumšiškėse ir Merkinėje vyko įtraukiančios kūrybinės dirbtuvės. Dirbtuvių metu suformuota jaunų kūrėjų ir profesionalų komanda kartu sukurė naują juodosios keramikos kūrinių liniją, kuri greitai bus eksponuojama parodose. Tai – bendra VU, VDA ir LLBM iniciatyva. Projekto koordinatorė – Neringa Grigarienė.

The post ŠIUO METU VYKDOMI PROJEKTAI appeared first on Lietuvos etnografijos muziejus.

EKSPONATO BYLA: TRAKTORIUS „FORDSON“ MODEL N

rumsiskes — Tue, 07 Sep 2021 23:50:53 +0000

„Vienas naudingiausių ūkininkui išradimų šiame amžiuje yra traktorius. O iš visų traktorių tinkamiausias yra Fordson“ – taip tarpukariu reklamuoti „Fordson“ traktoriai.

Traktoriaus „Fordson“ reklama.

Muziejuje saugomas važiuojantis traktorius „Fordson“ Model N, rastas Luokės miestelyje, pagamintas apie 1935 m. Tai – unikalus technikos paveldo objektas, vienintelis žinomas funkcionuojantis traktorius, naudotas tarpukario Lietuvoje. Šią žemės ūkio mašiną metalo laužo krūvoje aptiko ir restauravo senovinės technikos entuziastas Alfredas Kazlauskas.

Traktorius „Fordson“ Model N. Elenos Braziulienės nuotrauka.

„Fordson“ Model N traktoriai buvo gaminami 1929–1945 m. Varomas 4,4 litrų žibaliniu varikliu, su 3 pavaromis į priekį ir 1 atgal. Neturi starterio ir stabdžių – užkuriama sukant priekyje esančią rankeną, o stabdoma varikliu. Papildomai primokėjus taip pat būdavo galima įsigyti ratus su padangomis. Dėl nedidelės kainos šios rūšies traktoriai gausiai importuoti į Lietuvą – „Fordson“ buvo vienintelė traktorių markė, reklamuojama Lietuvos žemės ūkio ir pramonės parodose, jais prekiavo „Amerikos lietuvių prekybos akcinė bendrovė“. Nors užsienyje šio modelio traktorius buvo vienas iš pigiausių, Lietuvoje jį įpirkti galėjo ne kiekvienas – pirmąjį nepriklausomybės dešimtmetį kainavo 7750 Lt, kai tuo tarpu arklys – apie 300 Lt. Todėl jais daugiausia naudodavosi stambūs ūkiai ir dvarai. Pagal 1932 m. Lietuvos žemės ūkio surašymą, tais metais visoje šalyje registruota viso labo 544 šių žemės ūkio mechanizmų.

Traktorius „Fordson“ Model N. E. Braziulienės nuotrauka.

Vairuotojo vieta. E. Braziulienės nuotrauka.

Traktoriaus „Fordson“ Model N ženklas. E. Braziulienės nuotrauka.

„Lietuviškiems“ traktoriams išlikti iki šių dienų nebuvo paprasta – Antrojo pasaulinio karo metu dalis išvežta į Vokietiją, tuo tarpu pokariu, nusavinti iš savininkų, jie naudoti kolūkiuose. Norėdami gauti naujesnių traktorių, kolūkiai dažnai turimus „pradangindavo“ – paskandindavo pelkėse, užkasdavo žemėje ir pan. Todėl tik itin nedaug šių mechanizmų pasiekė mūsų dienas.

Šis traktorius įsigytas įgyvendinant projektą „XX a. 3-4 dešimtmečio traktoriaus „Fordson Model N“ įsigijimas“, kurį remia Lietuvos kultūros taryba.

Vyr. muziejininkas Justas Rimavičius

The post EKSPONATO BYLA: TRAKTORIUS „FORDSON“ MODEL N appeared first on Lietuvos etnografijos muziejus.

KŪRYBINĖSE DIRBTUVĖSE – JUODOJI KERAMIKA SU BALTŲ RAŠTAIS

thinkbig — Tue, 20 Jul 2021 13:53:56 +0000

Projekto „Baltų raštai keramikoje: iš praeities į ateitį“ rengėjai – Lietuvos liaudies buities muziejus, Vilniaus universitetas ir Vilniaus dailės akademija – organizuoja kūrybinių dirbtuvių ciklą, kurio metu bus kuriama šiuolaikinė juodosios keramikos kūrinių linija – juodoji keramika inovatyviame formate su baltų raštais. Projekto rėmėjas – UAB „TeleSoftas“.

Susidomėję kviečiami dalyvauti dviejų dalių kūrybinėse dirbtuvėse, kurios vyks 2021 m. rugpjūčio 16–19 d. Lietuvos liaudies buities muziejuje Rumšiškėse ir rugpjūčio 25–29 d. Merkinėje (Pelekiškėse). Dirbtuvių metu suformuota jaunų kūrėjų ir profesionalų komanda kartu sukurs naują juodosios keramikos kūrinių liniją, kuri vėliau bus eksponuojama parodose.

Šių kūrybinių dirbtuvių metu dalyviai galės semtis patirties iš profesionalios menininkės, juodosios keramikos meistrės Teresės Jankauskaitės. Užsiėmimų metu bus siekiama suteikti įgūdžių, kurie reikalingi nepriklausomai kūrybinei veiklai, ir taip paskatinti kurti naudojant senąją technologiją, puoselėti etninės kultūros tradicijos paveldą.

TEMA

Pirmajame kūrybinių dirbtuvių etape kviečiame realizuoti savo idėjas tema „Juodoji keramika šiandienos gyvenime, interjere“ kartu įpinant baltų raštus.

KAIP ŠIS PROJEKTAS VYKS?

Pirmoji dirbtuvių dalis vyks rugpjūčio 16–19 d. ir bus skirta idėjų vystymui bei kūrybai. Bus lipdomi molio dirbiniai ir iš arčiau susipažįstama su juodosios keramikos technologija. Dirbtuvėms reikalingos priemonės bus suteiktos, tačiau jei turite savo įrankių – būtų puiku, jei juos pasiimtumėte. Dalyviai, turėdami galimybę konsultuotis, dirbs individualiai. Dirbiniai bus paliekami džiūti Muziejaus patalpose 5 dienas.

Rugpjūčio 25–29 d. vyks antroji dirbtuvių dalis, kurių metu, kartu su menininke Terese Jankauskaite, jos sodyboje Merkinėje, požeminėje krosnyje pagal senąją technologiją bus degami dirbiniai.

Kūriniai, sulaukę geriausių įvertinimų, bus eksponuojami parodose Lietuvos liaudies buities muziejuje (Rumšiškėse), o vėliau – Vilniaus dailės akademijoje (Vilniuje).

Dirbtuves ves ir dalyvius konsultuos menininkė Teresė Jankauskaitė kartu su VDA Keramikos katedros dėstytoja doc. Rasa Justaite-Gecevičiene bei VDA Knf 4D katedros Taikomosios keramikos studijų programos vadovu doc. Remigijumi Sederevičiumi.

KAIP DALYVAUTI?

Kviečiame registruotis el. paštu neringa.grigariene@gmail.com, nurodant:

dalyvio (-ės) vardą, pavardę;
mokslo ir švietimo instituciją;
telefono nr.;
elektroninį paštą;
miestą, iš kurio planuojate atvykti.

Registracija iki liepos 22 d. 18:00 val. Dalyvių skaičius ribotas (20 dalyvių). Detali programa bus pateikta po liepos 25 d. Kviečiame į dirbtuves atvykti kartu su galimos idėjos eskizu. Dalyvauti dirbtuvėse kviečiami tiek meninių specialybių studentai, tiek visi besidomintys. Dalyvaujantiems projekte – finansavimas projekto lėšomis. Taip pat yra galimybė dalyvauti kūrybinėse dirbtuvėse įsigyjant bilietą, į kurį įskaičiuota medžiagos, maitinimas, nakvynė (papildomai 5 vietos).

Per skirtingas bendruomenes įtraukiančius keramikos užsiėmimus, išryškinamas tradicinės ir šiuolaikinės kultūros santykis, aktualizuojama etninė kultūra ir aktyvus įsitraukimas į kūrybinį procesą.

PAGRINDINĖ INFORMACIJA

Dirbtuvių laikas: 2021 m. nuo rugpjūčio 16 d. iki 19 d. ir nuo rugpjūčio 25 d. iki 29 d.

Vieta: Lietuvos liaudies buities muziejus (Rumšiškės) ir Teresės Jankauskaitės dirbtuvės Merkinėje (Pelekiškėse).

Maksimalus dalyvių skaičius: 20.

Organizatoriai: Lietuvos liaudies buities muziejus, Vilniaus universitetas, Vilniaus dailė akademija.

Rėmėjas: UAB „TeleSoftas“

Projektas: „Baltų raštai keramikoje: iš praeities į ateitį“.

Projekto koordinatorė: Neringa Grigarienė, VU KnF Meno vadybos magistro studentė, neringa.grigariene@gmail.com, tel. nr. 8 683 03800.

The post KŪRYBINĖSE DIRBTUVĖSE – JUODOJI KERAMIKA SU BALTŲ RAŠTAIS appeared first on Lietuvos etnografijos muziejus.

Diskusijos apie kūrybines transformacijas keramikoje atgarsiai

rumsiskes — Tue, 29 Jun 2021 08:30:39 +0000

2021 m. birželio 17 d. vyko virtuali diskusija „Kūrybinės transformacijos keramikoje: tradicija, inovacija, bendruomeniškumas“. Tai yra dalis projekto „Baltų raštai keramikoje: iš praeities į ateitį“, kurį bendradarbiaudami parengė Lietuvos liaudies buities muziejus, Vilniaus universitetas, Vilniaus dailės akademija, menininkė Teresė Jankauskaitė bei rėmėjas UAB „TeleSoftas“. Projekto tikslas – puoselėti etninės kultūros pažinimą, istorinį palikimą, skatinant bendruomenės aktyvų įsitraukimą į meninę kūrybinę veiklą inovatyviais būdais.

Projekto šeimininkė – Lietuvos liaudies buities muziejaus direktorė Gita Šapranauskaitė – sveikino pranešėjus ir gausiai susirinkusius dalyvius bei linkėjo atrasti tuos kūrybinius kelius tarp praeities, tradicijos ir meninio virsmo, išsaugant istorinį palikimą. Tokias kultūros puoselėjimo iniciatyvas Lietuvoje palaikantis socialiai atsakingas verslininkas, UAB „TeleSoftas“ direktorius, Algirdas Stonys kvietė visus nesustoti kurti, nes tai yra mūsų visų ateitis, o tradicijos puoselėjimas, menas ir kultūra yra gyvybiškai svarbūs žmonijai.

Šioje nuotolinėje diskusijoje buvo pristatyti 7 įvairių sričių lektorių pranešimai. Profesionali menininkė Teresė Jankauskaitė, savo gyvenimo neįsivaizduojanti be juodosios keramikos ir kūrybos, daugiau nei 50 metų deganti juodosios keramikos dirbinius pagal senąją technologiją savo pastatytoje krosnyje Merkinėje, sutiko savo žiniomis ir istorija pasidalinti su jaunąja karta. Menininkė džiaugėsi, kad vyksta toks projektas, kuriame ne tik jaunimas, bet ir visi kiti besidomintys keramika, senosiomis tradicijomis gali susitelkti, bendrauti, ieškoti būdų tęsti juodosios keramikos istoriją ir perduoti ją iš kartos į kartą, nes ji yra tokia unikali. Degti juodąją keramiką galėdavai išmokti tik iš senųjų meistrų, taip išmoko ir ši menininkė, kuri žavėjosi tądien Vilniaus dailės akademijos lektorių pristatytais pranešimais apie juodosios keramikos inovatyvius kelius.

Lietuviai, be mažiausios abejonės, turėjo ir turi savitą, turtingą ir nepaprastai gilias šaknis išlaikiusią kultūrą. Pasaulinio lygmens žymiosios mokslininkės Marijos Gimbutienės tyrinėjimus apie baltų ištakas, baltišką kultūrą pristatė profesorė dr. Virginija Jurėnienė.

Svečias iš Lenkijos, juodosios keramikos tyrinėtojas dr. Jaroslaw Wowak, apžvelgė juodosios keramikos paplitimą Lietuvos pasienyje – Lenkijoje, Baltarusijoje, Vakarų Ukrainoje bei pateikė lyginamąją analizę, kurioje įžvelgiama, kad juodosios keramikos ornamentika Lietuvoje lyginant su kaimyninėmis šalimis nors ir negausiai, bet puikiai išplėtota.

Vilniaus dailės akademija – profesionalių menininkų kalvė. Čia buvo ir menininkės Teresės Jankauskaitės kūrybinio kelio pradžia. Neatsiejamas studijų ir mokymo procesas, kuriame plėtojama ir vystoma taikomosios keramikos tradicija, perdavimas jaunajai kartai. Taikomoji keramika šiemet švenčia 90 metų. Apie idėjos ir juodosios keramikos sintezę bei jaunųjų keramikų juodosios keramikos darbus, eksperimentinius ieškojimus pranešimą skaitė Vilniaus dailės akademijos keramikos katedros vedėja doc. Rasa Justaitė-Gecevičienė, kuri teigė, kad studentai renkasi juodąją keramiką savo baigiamiesiems darbams ne tik dėl traukiančios juodos spalvos be glazūros, bet ir įkvėpti etninės kultūros tradicijos puoselėjimo. Tuo tarpu Vilniaus dailės akademijos Kauno fakulteto 4D katedros Taikomosios keramikos studijų programos vadovas doc. Remigijus Sederevičius pristatė tuos juodosios keramikos inovatyvius kelius, kuriais keliavo kartu su savo studentais realizuojant šiuolaikinio dizaino idėjas. Tai iš ties įspūdingi atradimai ir jaunosios kartos žingsnis pirmyn.

Be mokslo ir švietimo organizacijų indėlio, sutikime, labai svarbią tradicijų, paveldo saugojimo ir edukacijos funkciją atlieka muziejus. Juk buitinė keramika neatsiejama istorijos dalis, tradicija, su kuria savo pranešimu supažindino Lietuvos liaudies buities muziejaus vyresnioji muziejininkė Janina Samulionytė, o kolega vyresnysis muziejininkas Justas Rimavičius papasakojo apie puodžiaus amatą tradicinėje kultūroje ir jo atspindžius muziejaus ekspozicijoje.

Nuoširdžiai dėkojame Lietuvos liaudies buities muziejui, Vilniaus universitetui, Vilniaus dailės akademijai, menininkei Teresei Jankauskaitei, projekto rėmėjui ir visiems, prisidėjusiems prie virtualios diskusijos organizavimo! Esame dėkingi dalyviams už ypač aktyvų dalyvavimą!

Straipsnį parengė projekto koordinatorė Neringa Grigarienė

The post Diskusijos apie kūrybines transformacijas keramikoje atgarsiai appeared first on Lietuvos etnografijos muziejus.

TĘSIAME SEMINARŲ CIKLĄ „KURIU SAVO TAUTINĮ KOSTIUMĄ“!

rumsiskes — Wed, 09 Jun 2021 18:00:48 +0000

Tęsiame seminarų ciklą „Kuriu savo tautinį kostiumą“, kurio metu sužinosite tradicinių lietuvių liaudies drabužių regioninius savitumus, kurie atsiskleidžia per audimą ir siuvimą, bei galėsite patys pasisiūti tautinį kostiumą. Kviečiame Jus pradėti kurti savo tautinį kostiumą, remiantis autentiška medžiaga ir profesionaliais patarimais!

Šio seminaro tema – marškinių detalių siuvinėjimas. Seminaras įvyks birželio 19 d. (šeštadienį) 11 val. Lietuvos liaudies buities muziejuje, Rumšiškėse. Jį ves tautinio kostiumo ekspertės, sertifikuotų tautinių kostiumų kūrėjos Asta Vandytė ir Diana Tomkuvienė. Seminaro trukmė – iki 4 val.

Seminarą sudarys dvi dalys: teorinė ir praktinė. Teorinėje dalyje išsamiai pristatysime ir kartu išsiaiškinsime marškinių regioninius savitumus bei puošimo elementus, o praktinėje dalyje mokysimės liaudiškojo siuvinėjimo subtilybių.

Seminaro dalyvius prašome atsinešti ~0,50 m baltos lininės ar medvilninės drobelės, skirtos siuvinėjimui. Kitomis reikalingomis priemonėmis aprūpinsime.

Būtina išankstinė registracija elektroniniu paštu rasma.noreikyte@llbm.lt iki birželio 17 dienos. Vietų skaičius ribotas.

Seminaro kaina – 15,00 €. Dalyvio mokestį galima sumokėti banko pavedimu į Lietuvos liaudies buities muziejaus atsiskaitomąją sąskaitą: LT747300010002229239.

Daugiau informacijos apie registraciją ir dalyvavimą seminare teikiama el. paštu rasma.noreikyte@llbm.lt

Seminaras yra projekto „Interaktyviosios pažinimo platformos sukūrimas“ dalis, kuris remiamas Lietuvos kultūros tarybos.

The post TĘSIAME SEMINARŲ CIKLĄ „KURIU SAVO TAUTINĮ KOSTIUMĄ“! appeared first on Lietuvos etnografijos muziejus.

KURIAMA INTERAKTYVI PAŽINIMO PLATFORMA

rumsiskes — Thu, 03 Jun 2021 12:00:11 +0000

Labai smagu, kad reaguojant į pandemijos poveikį kultūros sektoriui, nuolat skatinama ieškoti kūrybiškų sprendimų, kurie užtikrintų kultūros paslaugų prieinamumą ir patrauklumą net ir pandemijos atveju.

Išties džiaugiamės pranešdami, kad šiemet jau gavome dalinį Lietuvos kultūros tarybos finansavimą inovatyviam projektui „Interaktyvios pažinimo platformos sukūrimas“ ir jau pasinėrėme į įtraukiančius darbus. Muziejaus svetainėje atsiras visiškai nauja skiltis, siūlant profesionaliai parengtus vaizdo seminarus ir su jais susijusią papildomą informaciją, mokomąją medžiagą.

1. Asta Vandytė ir Diana Tomkuvienė – „Lietuvių valstiečių moterų tradicinių marškinių (XIX–XX a.) puošyba ir tautinio kostiumo marškiniai“ (teorinis ir praktinis užsiėmimas);

2. Asta Vandytė „Tradicinių sijonų siuvimo ypatumai XIX a. viduryje ir pabaigoje“

3. Elena Matulionienė – paroda „Mažosios Lietuvos delmonai“, paskaita ir praktinis užsiėmimas „Mažosios Lietuvos delmonai – tradicija ir šiandiena“;

4. Daiva Ona Šopienė (Lietuvos nacionalinis muziejus) ir Alina Žemienė „Linų ir vilnos tradicinis apdorojimas“;

5. Zita Baniulaitytė (Palangos krašto etnoklubas) – „Tradicinio audimo technologija“.

Siekiama, kad skaitmeninis projekto metu sukurtas turinys kuo plačiau būtų naudojamas edukaciniuose procesuose ir kūrybiškumui ugdyti, pasitelkiant savąją kultūrą, jos paveldą ir šiuolaikines technologijas, su kuriomis tampa įmanomas didelis prieinamumas ir netikėtos, išradingos senosios ir naujosios kultūrų jungtys.

⠀

Projekto metu įsitraukia ir bendradarbiauja skirtingos institucijos: Lietuvos nacionalinis muziejus, Palangos krašto etnoklubas, Klaipėdos etnokultūros centras, PROKINESIS.org, Lietuvos liaudies buities muziejus.

⠀

LLBM aktyviai dalyvauja projektuose, rengia paraiškas, bendradarbiauja su kitomis įstaigomis, įvairių šiuolaikinių technologijų atstovais. Vien šį pusmetį pateikta dar 10 skirtingo pobūdžio paraiškų įvairiems finansavimo fondams.

⠀
Projekto kuratorė – Rasma Noreikytė.

⠀
Projektą „Interaktyvios pažinimo platformos sukūrimas“ remia Lietuvos kultūros taryba.

The post KURIAMA INTERAKTYVI PAŽINIMO PLATFORMA appeared first on Lietuvos etnografijos muziejus.