The post NAUJA VIRTUALI PARODA appeared first on Lietuvos etnografijos muziejus.

Mediniai kryžiai, koplytėlės, koplytstulpiai iki pat XX a. vidurio buvo išskirtiniai lietuviško kraštovaizdžio ženklai. Jie stovėjo kone kiekvienoje sodyboje, pakelėse, laukuose, kaimuose – kaip apsauga gyviesiems, o kapinėse ir bažnyčių šventoriuose – kaip paminklai mirusiesiems.

Virtualioje parodoje eksponuojami 29 skaitmeniniai vaizdai, saugomi Lietuvos liaudies buities muziejaus fonduose, negatyvų rinkinyje. Muziejus savo veiklą pradėjo 1966 m. gegužės 16 dieną, kai į darbą buvo priimtas direktorius Vytautas Stanikūnas. Pirmoji išvyka – liepos mėnesį. Ir prasidėjo nuolatinės kelionės po Lietuvą, ieškant pastatų ir eksponatų. Muziejininkai fotografavo išlikusias sodybas, jų aplinką, trobesius. Jau vyko melioracija – griautos senosios sodybos, platinti keliai, tiesinti ar sausinti upeliai, kirsti miškai.

Didžiausias dėmesys buvo pastatams – juk reikėjo atrinkti tinkamus kėlimui į muziejų. Į „kadrą“ kartu su gyvenamuoju namu ar klėtimi patekdavo ir kryžiai, koplytėlės. Vieni – prižiūrėti, kiti – jau „pavargę“, pakrypę, netekę detalių, atsidūrę jiems nebūdingoje aplinkoje. Bet – tebestovintys. Prabėgs dar keleri metai – nebeliks nei sodybų, nei kryžių. Pamatyti juos galima tik nuotraukose, kuriose galbūt atpažinsite savo vaikystės kaimą ar senelių sodybą.

Pirmaisiais muziejaus veiklos metais daugiausiai važinėta po Žemaitiją, tad ir skaitmeninių vaizdų iš šito regiono daugiausia. Autoriai – Algirdas Kubilius, Petras Vėlyvis, Stasys Daunys, Henrikas Sambora, Vytautas Stanikūnas.  Parengta nauja virtuali paroda: Įamžinti, bet neišlikę. Mediniai sakraliniai paminklai iš LLBM negatyvų rinkinio

 

Vyresn. muziejininkė Sigita Žukauskaitė

The post ĮAMŽINTI, BET NEIŠLIKĘ. MEDINIAI SAKRALINIAI PAMINKLAI IŠ LLBM NEGATYVŲ RINKINIO appeared first on Lietuvos etnografijos muziejus.

The post KAI MUZIEJININKAI BUVO VAIKAI… appeared first on Lietuvos etnografijos muziejus.

The post Virtualios appeared first on Lietuvos etnografijos muziejus.

LLBM archyve saugomi brėžiniai – tai Lietuvos liaudies buities muziejus popieriuje. Pagal juos buvo pastatyti visi muziejuje esantys pastatai. Brėžinius parengė Paminklų konservavimo instituto darbuotojai.

Procesas buvo ilgas – pirmiausia, nuvykus prie muziejininkų parinktų pastatų, juos matavo, tuomet braižė apmatavimo brėžinius su visų detalių matmenimis, ir tik tuomet rengė galutinį rezultatą – darbo brėžinius. Įrankiai – pieštukas arba tušas, liniuotė ir trintukas.

Parodoje eksponuojama 11 pastatų brėžiniai – fasadai, planai, pjūviai. Tikimės, jog etnoarchitektūra besidomintiems žmonėms bus smagu susipažinti su senaisiais kūriniais, atliktais 1968 – 1976 m.

Virtualią parodą galite peržiūrėti čia

Vyresnioji muziejininkė Snaigė Lauciūtė

„Klojimas. Pagrindinis fasadas“. Autorius Čičinskas.

Parodos ir teksto autorė – vyresnioji muziejininkė Snaigė Lauciūtė.

Nuotraukos – S. Lauciūtės ir fotografo Rimgaudo Žaltausko.

Maketas – vyresniosios muziejininkės Ingos Levickaitės.

Parodos reklaminė juosta – architektės Neringos Norvaišaitės.

The post Nauja virtuali paroda „Pastatais virtę brėžiniai“ appeared first on Lietuvos etnografijos muziejus.

Lietuvos liaudies buities muziejus parengė virtualų turą po edukacinę ekspoziciją „Lietuvių duona. Su savo kepalėliu visur stalą rasi“. Ekspozicija supažindina su visų Lietuvos etnografinių regionų derliaus nuėmimo įrankiais, duonos kepimo ir minkymo indais, prietaisais, duonos raikymo būdais, atskleidžia sėjos ir rugiapjūtės papročius, duonos panaudojimą kalendorinėse ir šeimos šventėse XIX a. pabaigoje – XX a. pirmoje pusėje. Pasakojama ir apie primirštus lietuvio sodybos pastatus – klojimą-jaują bei klėtį. Muziejaus ekspozicijose, įrengtose gyvenamuosiuose namuose, lankytojai mato krosnis, duonkubilius, lovius duonai minkyti, ližes, įrankius duonai raikyti, klėtyse – sėtuves, pintines, maišus, klojimuose – dalgius, dalgeles, grėblius. Keliaudami virtualiu turu, lankytojai „perskaito“ visą pasakojimą apie duoną. Turas apie duoną parengtas lietuvių, anglų ir vokiečių kalbomis. Jį pažiūrėti galite čia.

The post Virtualus turas po edukacinę ekspoziciją „Lietuvių duona. Su savo kepalėliu visur stalą rasi“ appeared first on Lietuvos etnografijos muziejus.

XX a. 3-4 deš. Lietuvos miestų ir miestelių parduotuvėse prekiauta įvairiomis sėklomis, dažnai jau parduotuvėje jos būdavo susveriamos į tam tikrus pakelius. Eksponuojami sėklų pakeliai atrodo moderniai – ryškių spalvų realistiškas daržovės paveikslėlis, kitoj pusėje – aprašas, kuriame atsispindi sėjamų kultūrų charakteristikos, nurodoma sėjos instrukcija: kokiu metu sėti, kokiu atstumu, kokioje dirvoje, kada nuimti derlių.

Didelė rinkinio dalis, 14 vienetų – lietuviški pakeliai. Pavyzdžiui, daržinių pupelių pakelio užrašas „S.Trinkovskio ir Arrio firma Kaune, Laisvės al. 21.“ liudija, kad ši firma vertėsi sėklų platinimu. Vis dėlto didžiausia sėklų platintoja buvo bendrovė „Lietūkis“ – kooperatyvų sąjunga, įkurta 1923 m., greitai išaugusi į milžinišką bendrovę, kurios tikslas buvo derinti atskirų žemės ūkio kooperatyvų ir draugijų veiklą, palaikyti tarp jų ir kitų kooperatyvų nuolatinius ryšius, įvairiais būdais kelti ir tobulinti Lietuvos ūkio kultūrą. „Lietūkio“ bendrovės sėklų pakeliai pažymėti raudonu firminiu ženklu, jie kiek mažesni (12,3 x 6,1 cm) nei čia rodomi importiniai (14,5 x 8 cm). Pakelio viršus užlenkiamas, galėjo būti klijuojamas. „Lietūkis“ vertėsi ne tik sėklų, bet ir trąšų prekyba, todėl nenuostabu, kad vos ne ant kiekvieno pakelio pateikiamos rekomendacijos „tręšti pilna trąša nitrofoskos“, nurodomas siūlomas trąšų kiekis.

Kiti eksponuojami sėklų pakeliai (13) ne vietiniai, o atvežtiniai. Matyt, kad kai kurios sėklos importuotos iš Vokietijos, Sovietų Sąjungos, Lenkijos (pupelės, rabarbarai, juodieji ridikai). Užrašai pateikiami vokiškai, lenkiškai, angliškai, prancūziškai, rusiškai. Keliomis kalbomis arba tik viena kalba. Dažnai pateikiami ir lotyniški augalo pavadinimai.

Pažvelgus į sėklų pakelių asortimentą, matyti, kad lietuviški pakeliai savo dizainu ir aprašais mažai skiriasi nuo importinių, kur taip pat surašomos sėjos instrukcijos, daržovių charakteristikos. Būdinga, kad sėklų pakeliuose nurodoma:

• Sėjamų kultūrų savybės, pvz., „… galvos apvalios, vidutinio didumo, labai kietos, į galvą kotas negiliai įaugęs, lapai ploni, cukringi, labai geri rauginimui“ („Baltgudiški“ kopūstai), „per žiemą gerai laikosi“ (svogūnai), Kėdainių Pavlovo agurkai apibūdinami, kaip turintys „labai kietą storą luobą“, todėl gerai perneša transportą“  ir kt.
• Augimo greitis, pvz., „užauga per tris savaites“ (ridikėliai „Vyšnios“), „užauga per keturias savaites“ (ridikėliai „National“), „norint turėti visą laiką, sėti kas 10-15 dienų“ (salotos „ Gegužės karalius“).
• Sodinimo/sėjos vieta, pvz.,„sodinama rosodnike, o ievoms sužydus persodinama per 50 cm dirvon“ („Baltgudiški“ kopūstai), „prieš sodinant į lysvę rasodą persodinti tris kartus“ (pomidorai „Tobulybė“), „tinka auginti inspektuose ir lysvėse“ (salotos „Gegužės karalius“), „kaipo vijoklinis augalas, jie gerai auga prie kuolų, tvorelių, stiebų ar kitokių ramsčių“ (daržinės pupelės).
• Atstumai, pvz., dažniausiai nurodomi centimetrai tarp sėklų ar sodinukų, bet pasitaiko ir kitokių užrašų, pvz., „sėti eilutėmis, kad būtų galima arkliniu kauptuku kaupti“ (aguonos).
• Laikas,  pvz., „sėjama pavasarį, alyvoms žydint “ (agurkai „Niežino“), „medžiams susprogus ir liepoms žydint“ (juodi žieminiai ridikai) „gegužę, kai nėbėra šalnų“ (pupelės „Kaiser Wilhelm“) ir t.t.
• Dirvos savybės, pvz., „mėgsta purią dirvą“, „gali augti ir atšiauresnėse vietose“ (daržinės pupelės), „mėgsta purią ir šviežiai mėšlu patręštą žemę“ (agurkai).
• Tręšimo instrukcija, pvz., „reikalinga patręšti mineralinėmis trąšomis, iš kurių geriausiai tinka pilna trąša – nitrofoska, 100 m² 6 kg duodant pusę normos sėjos metu, o kitą pusę po 2–3 savaičių, sėkloms sudygus“ (burokėliai ir kt.).
• Laikymo sąlygos, pvz., „prieš šalčius sudedami žiemai į kapčius“ ( juodi žieminiai ridikai).

Parodos ir teksto autorė dr. Aistė Lazauskienė, nuotraukos Rimgaudo Žaltausko, maketas Ingos Levickaitės.

The post Paroda „Nuo aguonos grūdo iki ridikėlio: sėklų pakelių rinkinys iš muziejaus fondų“ appeared first on Lietuvos etnografijos muziejus.