Nuo aguonos grūdo iki ridikėlio: sėklų pakelių rinkinys iš muziejaus fondų

 

XX a. 3-4 deš. Lietuvos miestų ir miestelių parduotuvėse prekiauta įvairiomis sėklomis, dažnai jau parduotuvėje jos būdavo susveriamos į tam tikrus pakelius. Eksponuojami sėklų pakeliai atrodo moderniai – ryškių spalvų realistiškas daržovės paveikslėlis, kitoj pusėje – aprašas, kuriame atsispindi sėjamų kultūrų charakteristikos, nurodoma sėjos instrukcija: kokiu metu sėti, kokiu atstumu, kokioje dirvoje, kada nuimti derlių.

 

Didelė rinkinio dalis, 14 vienetų – lietuviški pakeliai. Pavyzdžiui, daržinių pupelių pakelio užrašas „S.Trinkovskio ir Arrio firma Kaune, Laisvės al. 21.“ liudija, kad ši firma vertėsi sėklų platinimu. Vis dėlto didžiausia sėklų platintoja buvo bendrovė „Lietūkis“ – kooperatyvų sąjunga, įkurta 1923 m., greitai išaugusi į milžinišką bendrovę, kurios tikslas buvo derinti atskirų žemės ūkio kooperatyvų ir draugijų veiklą, palaikyti tarp jų ir kitų kooperatyvų nuolatinius ryšius, įvairiais būdais kelti ir tobulinti Lietuvos ūkio kultūrą. „Lietūkio“ bendrovės sėklų pakeliai pažymėti raudonu firminiu ženklu, jie kiek mažesni (12,3 x 6,1 cm) nei čia rodomi importiniai (14,5 x 8 cm). Pakelio viršus užlenkiamas, galėjo būti klijuojamas. „Lietūkis“ vertėsi ne tik sėklų, bet ir trąšų prekyba, todėl nenuostabu, kad vos ne ant kiekvieno pakelio pateikiamos rekomendacijos „tręšti pilna trąša nitrofoskos“, nurodomas siūlomas trąšų kiekis.

 

Kiti eksponuojami sėklų pakeliai (13) ne vietiniai, o atvežtiniai. Matyt, kad kai kurios sėklos importuotos iš Vokietijos, Sovietų Sąjungos, Lenkijos (pupelės, rabarbarai, juodieji ridikai). Užrašai pateikiami vokiškai, lenkiškai, angliškai, prancūziškai, rusiškai. Keliomis kalbomis arba tik viena kalba. Dažnai pateikiami ir lotyniški augalo pavadinimai.

 

Pažvelgus į sėklų pakelių asortimentą, matyti, kad lietuviški pakeliai savo dizainu ir aprašais mažai skiriasi nuo importinių, kur taip pat surašomos sėjos instrukcijos, daržovių charakteristikos. Būdinga, kad sėklų pakeliuose nurodoma:

  • Sėjamų kultūrų savybės, pvz., „… galvos apvalios, vidutinio didumo, labai kietos, į galvą kotas negiliai įaugęs, lapai ploni, cukringi, labai geri rauginimui“ („Baltgudiški“ kopūstai), „per žiemą gerai laikosi“ (svogūnai), Kėdainių Pavlovo agurkai apibūdinami, kaip turintys „labai kietą storą luobą“, todėl gerai perneša transportą“  ir kt.
  • Augimo greitis, pvz., „užauga per tris savaites“ (ridikėliai „Vyšnios“), „užauga per keturias savaites“ (ridikėliai „National“), „norint turėti visą laiką, sėti kas 10-15 dienų“ (salotos „ Gegužės karalius“).
  • Sodinimo/sėjos vieta, pvz.,„sodinama rosodnike, o ievoms sužydus persodinama per 50 cm dirvon“ („Baltgudiški“ kopūstai), „prieš sodinant į lysvę rasodą persodinti tris kartus“ (pomidorai „Tobulybė“), „tinka auginti inspektuose ir lysvėse“ (salotos „Gegužės karalius“), „kaipo vijoklinis augalas, jie gerai auga prie kuolų, tvorelių, stiebų ar kitokių ramsčių“ (daržinės pupelės).
  • Atstumai, pvz., dažniausiai nurodomi centimetrai tarp sėklų ar sodinukų, bet pasitaiko ir kitokių užrašų, pvz., „sėti eilutėmis, kad būtų galima arkliniu kauptuku kaupti“ (aguonos).
  • Laikas,  pvz., „sėjama pavasarį, alyvoms žydint “ (agurkai „Niežino“), „medžiams susprogus ir liepoms žydint“ (juodi žieminiai ridikai) „gegužę, kai nėbėra šalnų“ (pupelės „Kaiser Wilhelm“) ir t.t.
  • Dirvos savybės, pvz., „mėgsta purią dirvą“, „gali augti ir atšiauresnėse vietose“ (daržinės pupelės), „mėgsta purią ir šviežiai mėšlu patręštą žemę“ (agurkai).
  • Tręšimo instrukcija, pvz., „reikalinga patręšti mineralinėmis trąšomis, iš kurių geriausiai tinka pilna trąša – nitrofoska, 100 m² 6 kg duodant pusę normos sėjos metu, o kitą pusę po 2–3 savaičių, sėkloms sudygus“ (burokėliai ir kt.).
  • Laikymo sąlygos, pvz., „prieš šalčius sudedami žiemai į kapčius“ ( juodi žieminiai ridikai).

 

 

Parodos ir teksto autorė dr. Aistė Lazauskienėnuotraukos Rimgaudo Žaltauskomaketas Ingos Levickaitės.