Užgavėnės – žiemos išlydėjimo ir pavasario sutikimo šventė, paskutinė mėsiedo (linksmybių laikotarpis nuo Kalėdų iki Užgavėnių) diena. XX a. pradžioje Užgavėnės švęstos sekmadienį, pirmadienį ir antradienį, vėliau – paskutinį antradienį prieš Gavėnią. Laikas kiekvienais metais skirtingas, nes priklauso nuo Velykų datos. Užgavėnės buvo švenčiamos su linksmomis ir triukšmingomis apeigomis – gausiu valgymu, persirengėlių vaikštynėmis, važinėjimusi. Tai turėjo magiškai skatinti vaisingumą ir lemti gerą būsimą derlių. Juokas numarindavo žiemą, pažadindavo pavasarį ir prikeldavo žemę naujam gyvenimui.
Lietuvos liaudies buities muziejuje Užgavėnių šventė, pradžioje vadinta Žiemos palydų švente, švenčiama nuo 1981 m. Užgavėnės – didžiausias muziejaus kalendorinių švenčių renginys, sutraukiantis daugiausia dalyvių bei lankytojų. Scenarijuje atspindima daugelis tikrųjų Užgavėnių tradicijų; jos pritaikomos prie šių dienų aktualijų.
Šiemet Užgavėnių šventę muziejus surengė kovo 2 dieną, šeštadienį. Gamta apdovanojo saulėtu ir gražiu oru. Sodybose ir pakelėse lankytojų laukiantys folkloro ansamblių persirengėliai visus kvietė šokti, dūkti, vaišintis ir ragino kuo greičiau ateiti pavasarį.
Per Užgavėnes būtina sočiai prisivalgyti, kad pilvas taptų kietesnis už kaktą. Linksmoje viktorinoje „Šiupinynas“ įminę mįslę ar minklę lankytojai galėjo paragauti gardaus šiupinio, virto iš kruopų, žirnių ir mėsos. Miestelio špitolėje muziejininkės kepė ypatingus išrūgų blynus – vieną iš Užgavėnių renginio muziejuje simbolių. Blyninėje „Po malūno sparneliu“ blynų buvo galima išsikepti ir patiems.
Persikūnijimo kambaryje lankytojai galėjo pailsėti nuo savęs ir išbandyti tradicinio Užgavėnių personažo kūną – trumpam pavirsti Malpa, jaunąja arba ožiu. „Persikūnyti“ padėjo labai patyrusi ir šmaikšti, žodžio kišenėje neieškanti muziejininkių komanda.
Visi lankytojai buvo kviečiami į šventę atvykti pasipuošę rankų darbo kaukėmis. Miestelyje vyko vaikų kaukių konkursas, kuriame išrinkta juokingiausia, kūrybingiausia arba išmaniausia ir netikėčiausia kaukės. Kaukių buvo galima pasigaminti ir kaukių dirbtuvėse. Užbradumės karčiamoje veikė šiauliečio, ilgamečio muziejaus bičiulio, tautodailininko Sauliaus Tamulio etnografinių kaukių paroda.
Šventėje buvo daug liaudiškų žaidimų, rungtynių, pramogų, orientacinės varžybos po etnografinę Lietuvą, naudojant mobilią aplikaciją „Eisva Lietuvon“. Vyko jau trečiasis lietuviškų ristynių turnyras. Miestelyje lankytojams duris atvėrė tarpukario fotoateljė.
Šventė baigėsi siautulinga Lašininio ir Kanapinio dvikova, o praeitų metų negandos ir žiemos šalčiai kartu su More supleškėjo ant laužo. Ji užsiliepsnoja, kad viską, kas buvo bloga per metus, išvarytume, sulauktume saulės, sprogstančių pumpurų, beržų ir klevų sulos bei visokeriopos sėkmės.
Po Užgavėnių prasideda priešvelykinio susitelkimo laikas – Gavėnia. O muziejus kviečia visus apsilankyti kitame renginyje – kovo 23 dieną vyksiančiose Gandrinėse!
Vyresnioji muziejininkė
Inga Levickaitė-Vaškevičienė
Daugiau nuotraukų rasite čia