Pirmosios audimo žinios ir patirtys būdavo perimamos iš motinos ar senelės. Mergaitės audimo pradėdavo mokytis nuo 10 metų, kai kojomis jau pasiekdavo staklių pakojas. Kiekviena audėja naudodavosi nytykle. Tai – įtaisas nytelėms rišti arba nerti. Tačiau ar žinote, kas yra nytelė ir kur ji seniau būdavo pritaikoma? O gal mes dar jas naudojame?

Nytys – dar vadinamos nyčiomis, nytėmis, nytelėmis – naudojamos audžiant audinį audimo staklėse. Skirtingoms nytelėms surišti būdavo naudojami skirtingi įtaisai, vadinti stoveliu/nytlente ir nytstaklėmis.

Muziejaus fonduose saugomas stovelis, skirtas rišti akinėms nytelėms. Naudojant tokį stovelį, nyčių rišimui naudojami karpyti, tampriai susukti kanapiniai arba lininiai siūlai. Atskirai surištas nytis būdavo lengviau pakeisti, kai nutrūkdavo senoji nytis.

Kitas nyčių rišimo būdas – nytstaklėmis, nedidelėmis staklelėmis, t. y. kai ant dviejų statmenų įtaisytos trys lazdelės, o aplink jas raišiojamos lininės nytelės. Vėliau pagal fabrikinių nytelių pavyzdį būdavo įrišamos metalinės plokšteles su akutėmis. Ilgainiui pereita prie vielos, t. y. visa nytelė padaryta iš vielos.

Kiek nytelių reikėdavo surišti, priklausydavo nuo norimo austi audeklo pločio ir pasirinkto rašto sudėtingumo – audėjoms tekdavo susirišti nuo kelių šimtų iki tūkstančio nytelių.

Kad nytelės būtų lygios ir metmenys audžiant neužkliūtų, jos būdavo įtrinamos vašku arba pamirkomos glite, kuris dar vadintas šlichtu. Šlichtas, skirtas linui standinti, būdavo verdamas iš vandens, sėmenų, ruginių/avižinių miltų ar bulvių krakmolo. Surištos nytelės būdavo mirkomos tokiame skystyje prieš audimo staklių užtaisymą.

Vyresnioji muziejininkė Rasma Noreikytė

Naudota literatūra:

  1. Lietuvių etnografinis enciklopedinis žodynas. Lietuvos nacionalinis muziejus, 2015
  2. Nytys (nyčios) in: Kaišiadorių enciklopedija
  3. Inga Nėnienė. Zanavykų tekstilės tradicijos. Kaunas, 2010 m.