Po Antrojo pasaulinio karo Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą, vyko dideli pokyčiai valstybės ir visuomenės gyvenime. Vienas skaudžiausių iš daugelio – panaikinta teisė į privačią nuosavybę. Šis virsmas itin smarkiai pakeitė gausią visuomenės dalį, gyvenusią kaimiškose vietovėse. 1947 m. visoje Lietuvoje pradėti masiškai steigti tarybinės žemės ūkio įmonės – kolūkiai, dar kitaip žinomi „kolchozai“. Jais buvo įgyvendinama kolektyvinio ūkininkavimo, visuotinės lygybės įgyvendinimo idėja. Kolūkiams suteikti propagandai puikiai pasitarnaujantys pavadinimai (TSRS didvyrių vardai, tarybinių švenčių arba pažangą ir proletarinę liaudį įkvepiantys skambūs pavadinimai). Po šiomis gražiomis idėjomis slėpėsi priverstinai savanoriškas valstiečių stojimas į kolūkius, jų žemių, gyvulių, turėtos technikos, ūkio paskirties pastatų nusavinimas kolūkio reikmėms. Buvo vykdomas „išbuožinimas“. Tačiau kolektyvizacija palietė ne tik valstiečius, bet ir bajorijos sluoksnį. Prie dvarų suformuoti ūkiai buvo nacionalizuojami, dvaro rūmuose įkuriamos kolūkių kontoros. Nesutikę su šiuo „savanorystės“ principu buvo ištremiami į Sibirą, taikoma fizinė bei ekonominė prievarta, didinami mokesčiai. Neįgyvendinus nustatytų prievolių, turtas būdavo konfiskuojamas. Iki 1953 m. priverstinė kolektyvizacija buvo baigta.
Vienas iš šio laikmečio atspindžių saugomas Lietuvos liaudies buities muziejuje (LBM 49253). Tai išties didžiulis (aukštis – 53,8 cm, plotis – 37,6 cm) ir impozantiškas dokumentas. Muziejuje saugomas „Valstybinis aktas kolektyviniams ūkiams amžinai naudotis žeme No. 465370“. Šiuo aktu 1952 m. perduodamos žemės Lietuvos TSR Vilkijos apskrities Čekiškės kaimo tarybiniam ūkiui „Pirmūnas”. Kolūkiui priskirta 2089,67 hektarų žemės. Pridedamas žemės ribų aprašymas, planas. Aktas sudarytas dvejomis kalbomis – lietuvių ir rusų. Pasirašytas Vilkijos apskrities darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto pirmininko, Vilkijos apskrities žemės ūkio skyriaus vedėjo bei vyresniojo žemės tvarkytojo. Aktas užtvirtintas Kauno srities, Vilkijos rajono darbo deputatų tarybos vykdomojo komiteto antspaudu bei perrištas virvele. Antspaudo centre – LTSR valstybinis herbas. Antspaudas rudos spalvos. Keturių lapų aktas įrištas į juodos spalvos medžiagos viršelį su aukso spalvos raidėmis bei LTSR valstybiniu herbu.
Vyresnioji muziejininkė Kristina Štaupaitė