LLBM nuotraukų rinkinyje saugomas Gerulių dvaro, buvusio prie Telšių urėdo Stanislovo Bohušo kabinetinio formato portretas. Dvaro urėdas sėdi ant gražaus žirgo prie prižiūrėtos gyvatvorės medžio fone. Pakabinama nuotrauka, su mediniais, įstiklintais rėmeliais įgyta 1975 m. Šiauliuose iš Stefanijos Grinevičienės, kuri nurodė, kad S. Bohušas buvo jos senelis. Kitoje nuotraukos pusėje fotografo atelje dekoratyvinis antspaudas su užrašu: „ФОТОГРАФИЯ Д. УРБАНОВИЧА B Ь КЕЙДАНАXЬ“.

Dainiaus Junevičiaus straipsnyje apie Kauno gubernijos fotografus nurodo, kad Dominikas Urbanovičius įsikūrė Kėdainiuose XIX a. pabaigoje, kur turėjo savo atelje. Daugiausia fotografavo kabinetinių ir vizitinių formatų portretus. D. Jurevičius nurodo, kad D. Urbanovičius per metus padarydavo 400 kabinetinio formato nuotraukų už 200 rublių. Kėdainių krašto muziejaus istorikas Vaidas Banys mano, kad fotografai keliaudavo po Lietuvą, todėl D. Urbanovičius iš Kėdainių galėjo aplankyti Gerulių dvarą, kur tikriausiai nufotografavo ne tik urėdą, bet ir daugiau dvaro gyventojų. Tad nuotrauka galėjo būti daryta XIX a. pab. –  XX a. pr.

Gerulių dvaro urėdo asmenvardžiai sutapo su žinomo Vilniaus krašto dailininko Stanislovo Bohušo Sestšencevičiaus pavarde. Suabejojome, ar tai galėjo būti tas pats žmogus. Dailininko S. Bohušo Sestšencevičiaus (1869–1927) kūrybos tyrinėtoja, dailėtyrininkė Jolita Mulevičiūtė mus patikino, kad dailininkas niekada negyveno Žemaitijoje ir urėdu nedirbo. Be to įamžintas nuotraukoje žmogus tuo metu buvo daug vyresnis už dailininką S. Bohušą Sestšencevičių.

Apie Telšių seniūnijoje esantį Gerulių dvarą, kuris iki mūsų dienų neišliko, žinių turime nedaug. Žemaičių vyskupystės muziejuje saugomi dvaro dokumentai rasti Telšiuose, gyvenamajame name, kuriuose dvaro savininkų šeimos laiškai, įvairūs užrašai. Iš dokumentų paaiškėja, kad Gerulių dvaras, kuriame buvo apie 150 ha. žemės, priklausė bajorų Budrikių giminei, kuri buvo žinoma jau XVI amžiuje, turėjo savo herbą su vanago atvaizdu. Budrikiai turėjo ir daugiau valdų Žemaitijoje, tačiau XIX amžiuje nuolat gyveno Gerulių dvare. Paskutinė šio dvaro savininkė Marija Budrikytė Beresnevičienė (1891–1960.) mokėsi Lenkijoje, Jazlowiec moterų vienuolyno mokykloje. Ištekėjo už Kalniškio dvaro buvusio Papilės valsčiuje dvarininko sūnaus Jono Beresnevičiaus, turėjo 2 dukras ir sūnų, kurie buvo ugdomi Gerulių dvare. Vėliau dukros Marija Imakulatą ir Teresė mokėsi toje pat vienuolyno mokykloje Lenkijoje, o sūnus Aleksandras mokėsi Kaune. Tuo metu dvaro ūkyje dominavo gyvulininkystė, buvo auginama didelė banda olandų Holšteino veislės karvių. Baigiantis karui, Beresnevičių šeima nusprendė pasitraukti į Vakarus, apsigyveno Amerikoje.

Nežinome ar tarp rastų Gerulių dvaro dokumentų yra dvaro gyventojų nuotraukų. Tačiau viena jų, kurioje įamžintas ne tik dvaro urėdo Stanislovo Bohušo atvaizdas, bet ir neišlikusio dvaro parko fragmentas, saugoma mūsų muziejaus nuotraukų rinkinyje.

 

Parengė vyresn. muziejininkė dr. Nijolė Pliuraitė-Andrejevienė

 

Literatūra

  1. Junevičius Dainius.1997. Kauno gubernijos fotografai XIX amžiuje, Menotyra. Nr. 1 P.59-69
  2. Apie Mariją Budrikytę Beresnevičienę: geni.com/people/Marija Budrikytė Beresnevičienė.