Šį sykį, pristatydami puošnų ir ryškų savaitės eksponatą – rankomis siuvinėtą staltiesėlę, kukliai atiduodame moralinę skolą, kurią jautėme iki šiol nepristatę eksponatų, gautų dar 2018 m. rudenį ir susijusių su bajorų Karibut-Daškevičių ir Blinstrubų giminių palikuonimis, o taip pat Lietuvoje gerai žinoma ir Lietuvos kultūrai bei istorijai daug nusipelniusia Andrejevų gimine.
Tarp gautų 20 tekstilės eksponatų – subtilūs rankdarbiai: siuvinėtos ir smulkutėliai vąšeliu apnertos batisto ir šilko nosinaitės, peltakiuotos ir rišeljė siuvinėtos lino staltiesėlės, kryželiu siuvinėti namų audimo rankšluosčiai, kt.
Savaitės eksponatu iš gautųjų pasirinkta išskirtinai dekoratyvi, ryškių spalvų, dvipusio pilnavidurio siuvinėjimo (dygsniavimo) būdu rankomis siuvinėta apskrita staltiesėlė su ilgais kutais (skersmuo – 30 cm, kutų ilgis – 15 cm). Visą staltiesėlės paviršių ratu dengia raudonos, burgundiškos raudonos, alyvinės, violetinės, mėlynos, oranžinės, rausvos, terakotos, melsvos spalvų ir atspalvių didelių žiedų kompozicija, kurios centre įkomponuotas raudonas aštuonialapis žiedas su burgundiškos raudonos žiedlapių atkartojimu žiedo viduje ir ryškios geltonos akcentu centre, supamas dešimties smulkesnių daugiaspalvių ir daugialapių žiedų. Tarpus tarp žiedų užpildo ir į vientisą spalvinį kilimą sujungia žaliõs paparčio ir alyvuogių atspalvių stilizuoti lapai. Staltiesėlės kraštą aprėmina grandinėle pramaišiui sujungti oranžiniai ir balkšvi ovalai mėlynais ir raudonais viduriukais. Staltiesėlė puošta ilgais, įvairiaspalviais šilkiniais kutais (skirtingų spalvų ir atspalvių kutai išdėstyti atskirose kraštinės dalyse).
Seniausia eksponatų dalis, kaip ir pristatoma staltiesėlė, sukurta XX a. pr. ar I treč. ir greičiausiai priklausė bajorų Karibut-Daškevičių ir Blinstrubų giminių palikuonėms – Marijai Pranciškai Karibut-Daškevičiūtei (1854–1924, ištekėjusiai už Artemijaus Sokolskio (?–1911), Kauno gubernijos kolegijos patarėjo), arba vienai iš trijų jų dukterų – Olgai Artemjevai Sokolskajai, dantų gydytojai (1880–1972, ištekėjusiai už Konstantino Andrejevo (1878–1945), teisininko, baigusio Maskvos universitetą, dirbusio Lietuvos Respublikos atstovybėje Maskvoje pas diplomatą, poetą Jurgį Baltrušaitį, o tarpukaryje (1922–1935) vadovavusio Centraliniam valstybės archyvui). Olgos ir Konstantino Andrejevų vaikai – bibliotekininkė Irina Andrejevaitė (1905–1983) ir žymus dainininkas, Kauno muzikinio teatro solistas (tenoras) ir vyr. režisierius Rostislavas Andrejevas (1907–1967), kompozitoriaus ir pianisto Juliaus Andrejevo (1942–2016) tėvas.⠀
Daiktai per Iriną Andrejevaitę, ištekėjusią už inž. arch. Mečislovo Jasinsko (1900–1945), pateko jų sūnui architektui, dailininkui Konstantinui Jasinskui (1931–2013), kurio žmona Ina Marija Žvaginytė-Jasinskienė (g. 1937 m.), pianistė, ilgametė Kauno muzikinio teatro koncertmeisterė, eksponatus 2018 m. padovanojo Lietuvos liaudies buities muziejui.⠀
Nuoširdžiai dėkojame Inai Marijai Žvaginytei-Jasinskienei už perduotus eksponatus ir Konstantino ir Inos Jasinskų dukrai Renatai Paulaitienei už atsiųstas nuotraukas ir patikslintus istorinius duomenis.
Menotyrininkė Ina Dringelytė