Mažoji Lietuva arba Klaipėdos kraštas, Prūsų Lietuva – etnografinė Lietuvos sritis, esanti Vakarų Lietuvoje, Nemuno žemupyje ir apimanti Kuršių Neriją, Šilutės ir Klaipėdos rajonus, pietinę Tauragės apskrities dalį. Mažosios Lietuvos gyventojai – lietuvininkai, kalbantys klaipėdiškių, šišioniškių tarme. Regionui būdingi vienkiemiai ir didelės sodybos su savita architektūra. Geografinė padėtis lėmė skirtingus verslus – šiame regione galima rasti pelkininko, laukininko, kopininko ir žvejo sodybas. Baldai puošti raižiniais, spalvotais tapytais ornamentais. Ant kapų statyti originalūs mediniai paminklai iš profiliuotos lentos – krikštai. Puošniausi interjero audiniai – rankšluosčiai, spalvingos staltiesės. Moterų aprangoje išsiskyrė dailūs delmonai – prisijuosiamos kišenės, taip pat raštuotos pirštinės, kojinės.
Muziejuje Mažosios Lietuvos sektorius – tai viena pelkininko sodyba, atkelta iš Vabalų kaimo. Čia galima susipažinti su lietuvininkų kasdienės ir šventinės gyvensenos ypatumais. Tikroviška, atraktyvi ir įtrauki ekspozicija padeda geriau suprasti bei palyginti Mažosios ir Didžiosios Lietuvos religinius bei kultūrinius skirtumus. Šeimininkas kiekvienam gimusiam kūdikiui sodindavo po ąžuoliuką (iš viso dešimt), todėl ir muziejaus sodyba apsupta senų ąžuolų.
Vabalų kaimo pelkininkų Gerulių sodybos ekspozicija sudaryta iš dviejų dalių: viename namo gale įrengta tradicinė ekspozicija, atspindinti šios sodybos gyventojų buitį. Kitame namo gale – inovatyvi ekspozicija su vaizdo ir garso instaliacijomis, sukurta 2023 m. gavus LKT paramą. Tvarte eksponuojami ūkio padargai. Ateityje planuojama pastatyti daržinę, eksponuoti restauruotus laivus.
