Eksponato byla

Vaikščiodami po muziejaus miestelį, užsukite į daugiafunkcinio pastato iš Žiežmarių stoginę. Čia eksponuojami seniau gamyboje naudoti labai įdomūs inžinerinio paveldo įrenginiai. Tai Lietuvos ūkyje paplitę, bet dabar jau primiršti daiktai.

Lietuvos liaudies buities muziejus yra įgijęs didelį Kėdainių mieste dirbusio garsaus batsiuvio Antano Gudžinsko (1908–1997) įrankių ir darbo priemonių rinkinį. Net 267 eksponatus – nuo ašuto batams siūti iki dviejų porų batų – išsaugojo ir muziejui padovanojo dukra Aleksandra Gudžinskaitė-Meškienė.

Dar visai neseniai siuvimo mašiną buvo galima rasti beveik kiekvienuose namuose. Dabar, jeigu ir yra, praradusi savo pirminę funkciją, ji tarnauja daugiau kaip papuošalas ar interjero detalė. O juk siuvimo mašinos išradimas XIX a. laikomas vienu svarbiausių žmonijos istorijoje.

Apsilankę Lietuvos liaudies buities muziejuje, lankytojai gali ne tik apžiūrėti čia auginamas aveles, bet ir susipažinti su vilnos apdirbimo įrankiais bei įranga. Patys seniausi – rankiniai karštuvai. Tai dvi lentelės, į kurias prikalta daugybė vinučių. XIX a. pabaigoje Lietuvoje prie vandens jėgainių atsirado karšyklų, kur vilnų karšimo mašinas suko vandens jėga.

1977 m. muziejus įgijo biliardo stalą, 16 kamuolių ir tris lazdas. Visa tai priklausė Marijonai Morkūnaitei (1906–1964), kuri tarpukaryje Kėdainiuose, Radvilų gatvėje turėjo biliardinę.