Apie pintinę šv. Velykų valgiams
XX a. pradžioje Šv. Velykų valgius bažnyčioje šventindavo visoje Lietuvoje, bet iki mūsų dienų šis paprotys išsilaikė tik Dzūkijoje. 1980 metais Dzūkijoje (Jakėnų kaime, Matuizų apylinkėse) įgyta XIX a. pabaigos pintinė (karbijaitė). Ją dzūkai naudodavo tik kartą metuose, per šventas Velykas. Ji buvo skirta Šv. Velykų maistui į bažnyčią vežti ir niekam kitam. Pintinę laikydavo svirne ar ant namo aukšto, tik prieš Velykas atsinešdavo į pirkią.
Kokie seniau buvo šventų Velykų pusryčiai?
Tarpukaryje Žaslių apylinkėse šv. Velykų rytą nei važiuojantys į bažnyčią, nei pasiliekantys namuose nieko nevalgydavo. „Laukdavo šventinto“. Tėvas, grįžęs iš bažnyčios, įėjęs į gryčią sakydavo: „Garbė Jėzui Kristui“. Vaikai jam atsakydavo: „Per amžius. Amen“. Vieni kitus pasveikina su šventomis šv. Velykomis ir pasibučiuoja. Tada nusirengia ir sėdasi valgyti.
Iškilmingai paminėta Pasaulinė kultūros diena
Lietuvos liaudies buities muziejaus darbuotojai iškilmingai paminėjo Pasaulinę kultūros dieną.
Sveikiname Gitą Šapranauskaitę!
Sveikiname Gitą Šapranauskaitę, laimėjus konkursą vadovauti Lietuvos liaudies buities muziejui!
VERBŲ SEKMADIENIS
Didžioji, arba Kristaus Kančios, savaitė prasideda Verbų sekmadienį. Kartu su bundančiu pavasariu šį sekmadienį atgydavo visa Lietuva. Keliais ir takeliais mirgėte mirgėjo žmonių būreliai su verbomis rankose (Juozas Kudirka. Velykų šventės, V., 1992.).