Jau rytoj, gegužės 11 d., 15 val. kviečiame į respublikinės tautodailininkų parodos „Realistinis natiurmortas Aristavėlės dvare“ atidarymą. Ši paroda – tai dar vienas, jau tradicinis, kasmetinis, bet kartu naujas ir netikėtas Lietuvos liaudies buities muziejaus ir Lietuvos tautodailininkų sąjungos (LTS) vaisingo bendradarbiavimo rezultatas. Parodos autoriai – net 22 Lietuvos tautodailininkų sąjungos nariai iš įvairių Lietuvos vietų, parodai Aristavėlės dvare pateikę atrinktus 55 natiurmortus.
Pagrindinis kūrinių atrankos matas buvo parodos eksponavimo idėja, jog kūriniai turėtų kuo organiškiau papildyti dvaro interjerą. Ir iš tiesų – didžioji dalis natiurmortų tiesiog „prigijo“ Aristavėlės dvare ir atrodo tarsi būtų sukurti konkrečiai dvaro interjero vietai.
Parodos kuratorės – menotyrininkė Ina Dringelytė ir architektė Neringa Norvaišaitė nuoširdžiai dėkoja už puikų bendradarbiavimą ir pagalbą organizuojant parodą LTS pirmininkui Jonui Rudzinskui ir projektų koordinatorei, leidybos atsakingajai redaktorei Gražinai Jurgaitienei, o taip pat visiems parodos autoriams – maloniai nustebinusiems savo darbais, talentu ir originalumu.
REALISTINIAI TAUTODAILININKŲ NATIURMORTAI ARISTAVĖLĖS DVARE
Šiuolaikinėje tautodailėje tapybos sritis aktyviai vystosi ir atspindi kūrybinės bendruomenės galias. Lietuvos tautodailininkų sąjunga (LTS) organizuoja įvairiausių temų, formatų renginius tapytojams, kad išskleistų jų kūrybinius pasiekimus, keltų kvalifikaciją, supažindintų su pavyzdiniais autoriais, neštų visuomenei optimizmo, grožio idėjas.
Šios parodos sumanymas – tai originalus Lietuvos liaudies buities muziejaus ir LTS bendradarbiavimo rezultatas. LTS narių realistiniai natiurmortai pirmą kartą eksponuojami Aristavėlės dvaro interjere. Sudarant kolekciją tautodailininkų kūriniai atrinkti iš įvairių Lietuvos regionų.
Vilnietės Stanislavos Baronienės tapybinė raiška išsiskiria tvirtu pasitikėjimu, kūrybinio proceso sureikšminimu, noru perteikti meno galią žiūrovui konstruktyviai, aiškiai komponuojant, pasitelkiant intensyvų koloritą ir formų apibendrinamą.
Panevėžietės Jūros Butkevičiūtės paveikslų komponavimas, tapymo stilius grindžiamas tikrovės ,,fotografavimo“ principu.
Panevėžietė Lidija Dailidėnienė tapo realistine maniera, daug dėmesio skiria siužeto įkomponavimui, eina jautrių kūrybinių paieškų keliu.
Kaunietė Valerija Gervienė tapydama naiviosios koncepcijos principais, pagrindiniu siekiu laiko koloristinių uždavinių sprendimą.
Vilnietė Gintarė Gudžiūnienė natiurmortuose stengiasi fiksuoti svarbias smulkmenas – siluetus, šviesotamsą, spalvos kitimą. Jos tapymo stiliui būdingas grakštus potėpis, piešimas su spalva, bendro charakterio vaizdo perteikimas.
Vilnietis Valentinas Yla – ryškus realistinio vaizdo kūrėjas. Jo kūrybinė kalba racionali ir išmąstyta. Komponavimas turi ryšį su daiktų formų aktyvumu ir spalvinėmis charakteristikomis. Jis tapo IV-ojo respublikinio „Natiurmorto“ konkurso laureatu.
Vilniečio Vladimiro Jarmolo tikrovės matymas aplenkia individualistines manieras, vaizdo apibendrinimo metodą. Paveiksluose išskirtine vertybe tampa objektų medžiagiškumo perteikimas, kas liudija puikų tradicinės aliejinės tapybos technikos valdymą.
Panevėžietė Irena Jasiūnienė tapo aliejiniais dažais ant drobės. Komponuodama, pabrėždama pirmojo įspūdžio žavesį, nevengia fragmentiškumo, spalvinio registro kėlimo.
Rumšiškietė Elena Kniūkštaitė mėgsta monumentalius formatus, tapo temines kompozicijas, natiurmortus, portretus. Spalvinį paveikslo sprendimą meistrė organizuoja tikslingai, tarsi choro dirigentė scenoje. Jos kūrybiniam braižui būdingas gebėjimas perteikti erdvę, pastebėti įdomias temas ir gyvenimiškas situacijas. Ji yra VI-ojo respublikinio „Natiurmorto“ konkurso laureatė.
Plungietės Zafiros Leilionienės kūrybai būdingas tikrovės romantizavimas, švelnus koloritas ir tikslingai valdomas apšvietimas, kuris vaizduojamus objektus paverčia simboliais, ženklais, inspiruojančiais gilesnes mintis.
Uteniškė Jolita Levčenkienė įsimintina žiūrovams kaip aktyvi, kūrybinga įvairaus formato parodų dalyvė, eksponuojanti keramikos, tapybos, tekstilės kūrinius. Autorės natiurmortų komponavimui būdingas viso formato sureikšminimas, matomų objektų gausa, formos aiškumas.
Vilniečio Aleksandro Lysiuko tapymo būdas impulsyvus, daugiau dėmesio skiriama įspūdžiui, vaizdo estetizavimui.
Ukmergiškio Vytauto Mackevičiaus realistinis, intensyvaus kolorito, tikslaus piešinio braižas sukuria įsimintinus natiurmortus. Autorius vengia pasikartojančių komponavimo schemų, gerai jaučia pasirinktą formatą, ieško originalaus sprendimo, sugeba įvykdyti užsibrėžtą vizualinį siekį.
Rumšiškietis Modestas Malinauskas žinomas kaip ,,pasakiškų“ kompozicijų meistras, III-ojo respublikinio ,,Natiurmorto“ konkurso laureatas. Jo vizualinės fantazijos lakumas įmanomas įgyvendinti susikūrus ypatingą tapybinį braižą, sudėtingą technologinį būdą (tai nėra įprasta alla prima tapysena). Kolekcijoje pateiktas kuklus kūrinys pilnai neatskleidžia autoriaus meistrystės.
Panevėžietė Raimonda Narkevičienė tapo gamtą ir gėles akriliniais dažais ant drobės, žavisi praeities meistrais. Jai svarbus savitas stilius.
Kaunietės Daivos Nevardauskienės tapymo stilius grįstas lengvu potėpiu. Autorė dalyvauja pleneruose, mėgsta tapyti gamtą, kuria švelnią, poetizuotą nuotaiką.
Panevėžietės Irmos Pažimeckienės natiurmortų konstravimas tikslingai paprastas – sukaupti visą žiūrovų dėmesį į gėles, jų formų, spalvų, rūšių įvairovę. Pagalbiniai elementai – ant stalo išdėstyti daiktai, vaisiai, staltiesės. Pažymėtinas meistrės gebėjimas parinkti, jautriai ir turtingai ištapyti natiurmorto foną.
Biržietis Kęstutis Preidžius – I-ojo respublikinio ,,Natiurmorto“ konkurso laureatas. Meistro tapybai būdingas tikslus piešinys, išskaidrinta vaizdo erdvė kuriama be faktūrų ar atsitiktinių potėpių.
Raimondas Šalaševičius iš Širvintų r. į parodinį gyvenimą įžengė tapydamas sudėtingas, daugiaplanes siužetines scenas. Dabartiniu metu tautodailininko kūrybinis braižas įvairesnis – tai ir didesnio formato drobės su plačiais panoraminiais vaizdais, ir tiksliau tapomi realistiniai natiurmortai.
Vilniečio Anatolijaus Ščiogolevo kūriniai šioje kolekcijoje unikalūs tuo, kad tapomi akvarelės technika. Tapymo būdas – spalvos šviesumą išgaunant per popieriaus baltumo atspindį, tamsiuose tapomų šešėlių plotuose nesuveliant dažo, rodo meistro patirtį.
Vilnietė Romantė Ušpalienė mėgsta pastelės techniką, todėl jos braižą galima būtų apibūdinti kaip tapybą piešiant spalvomis. Tapo peizažus, natiurmortus impresionistiniu metodu – skaido spalvas, virpina erdvę, stebi gamtos nuotaikas.
Vilnietės Gintarės Zakarauskaitės kūrybinis credo šiuo metu yra aplinkos studijavimas, komponavimui būdingas įdomių tikroviškų situacijų pastebėjimas. Potėpiais grįstas tapymo stilius sudaro sąlygas perteikti spalvų kaitą erdvėje.
Tikimės šių autorių kūrybingo dalyvavimo ir ateities parodose.
Dailininkas, LTS pirmininkas Jonas Rudzinskas
