2021 metai išskirtinai svarbūs Žemaitijos krašto žmonėms. Šiais metais minime 250 – ąsias Žemaitijos šviesuolio, mokslininko, botaniko, pedagogo, lietuvių kultūrinio sąjūdžio dalyvio, žemaičių raštijos veikėjo ir mokslo terminų kūrėjo, bibliofilo, kunigo pranciškono Jurgio Ambraziejaus Pãbrėžos gimimo metines. Šiuos 2021 metus Lietuvos Respublikos Seimas paskelbė Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos metais.
Vienu nedaugeliu XIX a. pirmos pusės lietuvių švietėjų laikomas Tėvas J. A. Pabrėža gimė 1771 m. sausio 15 d. Večių kaime (Skuodo r.). Šešerius metus mokėsi Kretingos mokykloje. 1792 m. įstojo į Vyriausiąją Lietuvos mokyklą, tačiau studijos čia truko tik dvejus metus, nes jas nutraukė dalyvavimas 1794 m. Tado Kosciuškos sukilime. Į studijas Vilniuje J. A. Pabrėža nebegrįžo – įstojo į Žemaičių vyskupijos kunigų seminariją Varniuose. 1796 m. buvo įšventintas į kunigus ir iki pat 1816 m. dvasinę tarnystę atliko įvairiose Žemaitijos parapijose. 1817 m. Kretingos pranciškonų vienuolyne davė įžadus, gavo Ambraziejaus vardą ir visam gyvenimui tapo pranciškonų tretininku.
Visą savo gyvenimą J. A. Pabrėža su dideliu atsidavimu ir uolumu vykdė dvasininko pareigas, o laisvą nuo sielovadinio darbo laiką skyrė gamtos mokslų studijoms, knygų rašymui botanikos, medicinos ir teologijos temomis, ligonių lankymui ir jų gydymui vaistiniais augalais.
Pats svarbiausias ir didžiausias viso J. A. Pabrėžos gyvenimo darbas – Taislius augyminis rankraštis. Tai pirmas ir vienintelis, labai išsamus ir sistemingas botanikos mokslo darbas, parašytas žemaičių kalba. Iš viso Taislius augyminis veikale aprašyta 801 augalų gentis.
Nepaisydamas senatvinių ligų ir kamuojamas kitokių negalavimų, J. A. Pabrėža viso savo gyvenimo didžiausią botanikos darbą spėjo pabaigti. Eidamas 79-uosius metus, Kretingos vienuolyno celėje parimęs maldai, J. A. Pabrėža užgeso 1849 m. spalio 30 dieną.
J. A. Pabrėžai gyvam esant nei vienas jo darbas nebuvo išspausdintas. Pasak Ilinojaus universiteto profesoriaus, filologijos mokslų daktaro Giedriaus Subačiaus, tiriančio senuosius Lietuvos raštus: „Taislius augyminis yra vienas iš trijų pirmųjų Lietuvoje XIX a. mokslo veikalų, sukurtų lietuvių kalba. Tik ta aplinkybė, kad jis, skirtingai nuo Simono Daukanto Būdo žemaičių ir lietuvių kalnėnų (1845) ir Motiejaus Valančiaus Žemaičių vyskupystės (1848), nebuvo išleistas, lėmė, kad jam neteko sulaukti pirmųjų šlovės, nors ir buvo parašytas anksčiau (1843)“.
Pirmasis J. A. Pabrėžos rašto darbas išleistas buvo tik 1900–aisiais metais Jungtinėse Amerikos Valstijose, pavadinimu Botanika arba Taislius auguminis.
Lietuvoje pirmasis J. A. Pabrėžos darbas buvo išspausdintas 2009 metais – Taislius augyminis pirmasis tomas, 2014 metais išleistas antrasis ir 2015 metais trečiasis tomai.
Lietuvos liaudies buities muziejuje (toliau LLBM) eksponuojama vienintelė iš gimtosios J. A. Pabrėžos sodybos pastatų išlikusi klėtis. Manoma, kad klėtis buvo pastatyta XIX a. pirmoje pusėje. Apleista ir griūvanti klėtis iš Večių kaimo į LLBM buvo atgabenta 1970 m., čia ji restauruota ir atstatyta.
Šalia klėties, J. A. Pabrėžai ir jo botanikos veikalui Taislius auguminis atminti, pastatyta liaudies skulptoriaus iš Panevėžio krašto Kazimiero Nemanio (1923–2002) medinė skulptūra.
LLBM Aukštaitijos sektoriaus Pagirių sodyboje įkurta Augalų nacionalinių genetinių išteklių lauko kolekcija „Senieji Lietuvos gėlių darželių augalai: kvapnūs, puošnūs, gydantys“. Šioje kolekcijoje auga beveik 60 augalų rūšių, aprašytų J. A. Pabrėžos veikale Taislius augyminis. Tarp jų atrasime ypatingai Žemaitijoje mėgtą prieskonį vaistinį kietį arba peletrūną (Artemisia dracunculus L.) ir kitus vaistinius, prieskoninius, dekoratyvius augalus.
Visą savo nelengvo gyvenimo kelią J. A. Pabrėža ėjo su didele meile ir atsidavimu tarnaudamas Dievui, Tėvynei ir artimui. Jo nuveikti darbai ir šiandiena gyvi Žemaitijos žmonių širdyse. Kretingos kapinėse kapą lankantys tikintieji ir po mirties J. A. Pabrėžos prašo pagalbos ir užtarimo.
Miškotvarkos ir kraštovaizdžio skyriaus vyresnioji muziejininkė Rasa Žumbakienė