Šiemet Lietuvos etnografijos muziejaus meno rinkinį papildė dar viena nauja vertybė, kurios įsigijimą finansavo Lietuvos Respublikos kultūros ministerija pagal Muziejų veiklos skatinimo veiksmų planą – nežinomo profesionalaus XIX a. vid. dailininko paveikslas „Nežinoma bajorė iš Tvirbutų giminės su koralų vėriniu“, šiuo metu eksponuojamas muziejaus Aristavos dvare.

Paveikslas „Nežinoma bajorė iš Tvirbutų giminės su koralų vėriniu“. Nežinomas profesionalus dailininkas, Lietuva. XIX a. vid. 59,5x48 cm (be rėmo); 80x68,3 cm (su rėmu). I. Dringelytės nuotrauka

Portretas, jį tyrinėjusių ir ekspertavusių menotyrininkų teigimu, pasižymi išskirtine istorine ir menine verte, o jo įsigijimas turi ypatingą reikšmę muziejui, dar nuo 2009 m. įvairiausiomis sąsajomis – parodomis, tyrimais, eksponatais, moksline veikla ir leidyba susijusiam su iškilia ir Lietuvai daug nusipelniusia buvusia šio kūrinio savininke – žymia Lietuvos dailės istorike, LDK dailės tyrinėtoja dr. Marija Matušakaite (1924–2016). Tų sąsajų – daugybė: paroda, skirta M. Matušakaitės muziejui padovanotai jos gimtojo Vareikonių dvaro netoli Babtų (Kauno r. sav.) tekstilei pristatyti (2017 m.), muziejaus menotyrininkės I. Dringelytės „Babtų“ knygai parašyta mokslininkės biografija „Marijos Matušakaitės talentas“ (2017 m.), paroda ir mokslinė konferencija, skirtos pažymėti M. Matušakaitės 100-mečio jubiliejų (2024 m.), dailės istorikės 100-mečiui dedikuota, muziejaus išleista mokslo studija „Mirtį nugalėjęs. Medinės prisikėlusio Kristaus skulptūros iš Lietuvos bažnyčių“ (2025 m.) ir daug kitų veiklų. Senosios tekstilės eksponatus, pasekę M. Matušakaite, muziejui perdavė ir Marijos senelio, bajoro Juozapo Jakimavičiaus (1863–1915) giminės, tad muziejus turi bendrą Tvirbutų-Jakimavičių senosios tekstilės rinkinį. Šis naujai įgytas portretas itin svariai papildė su M. Matušakaite ir jos gimine susijusią muziejaus eksponatų kolekciją.

Bičiuliai pas Mariją Matušakaitę namuose Kaune. Kairėje ant sienos kabo minimas Tvirbutaitės portretas. 2011 m. kovo 13 d. I. Dringelytės nuotrauka

Muziejaus įgytas paveikslas daug metų kabėjo mokslininkės darbo kambaryje, o M. Matušakaitės bičiuliai iš jos pačios yra girdėję, jog tai tolimos giminaitės iš Tvirbutų giminės portretas. Pas save kaip giminės relikviją mokslininkė saugojo ir koralų vėrinį, nutapytą ant portretuojamosios kaklo, kurį apie 2009 m. padovanojo tolimai giminaitei.

Tad kokia šio kūrinio istorija? Kadangi pati mokslininkė į portretuojamosios ir portreto istoriją nesigilino (bent jau apie tai nėra žinių), tai teko daryti rengiant projektą. Tikrai žinoma, kad minimas Tvirbutaitės portretas pas dailės istorikę pateko iš dabar jau neišlikusio jos protėvių Tvirbutų dvarelio (sodybos) Kampų-Motiejūnų bajorkaimyje (dabar – Kampų I kaimas Kėdainių r.) [1]. Pasigilinus į Tvirbutų genealogiją, portretuojamoji galėjo būti kuri nors iš M. Matušakaitės prosenelio Antano Anupro Tvirbuto (1828–1892), gimusio Kampų-Motiejūnų bajorkaimyje, seserų – Anelė (1819–?), Rozalija (1824–?) arba Ona Antanina (1833–?) [2]. Paveikslas visą laiką išbuvo tame pačiame bajorkaimyje, kuriame XIX a. pab. – XX a. pr. gimė ir M. Matušakaitės močiutės M. Tvirbutaitės-Jakimavičienės brolio Kazimiero (1863–?) septynios dukros [3]. Dvi iš jų ir vėliau gyveno Kampuose, Marija jas lankydavo, būtent iš jų ir parsivežė paveikslą į savo namus. Jauniausios iš seserų – Kristinos Tvirbutaitės likimas tragiškas – po 1991 m. atgavusi tėvų namus ir ūkį Kampuose, žuvo gaisre savo namuose [4], tad muziejaus įgytas bajorės iš Tvirbutų giminės portretas, ko gero, yra ne tik vienintelis paveikslas, menantis Tvirbutų tėvoniją bajorkaimyje, bet ir vienintelis žinomas Tvirbutų giminės Andriaus Tvirbuto (XVII a. I p.) atšakos, iš kurios kilusi M. Matušakaitė, palikuonės portretas.

Paveikslas be rėmo ir jo fragmentas. 2025 m. R. Grėbliūno nuotraukos

Kartu paveikslas „Nežinoma bajorė iš Tvirbutų giminės su koralų vėriniu“ yra svarbi Lietuvai meninė vertybė. Paveikslą ekspertavusi dailės istorikė dr. Lijana Birškytė-Klimienė pabrėžė, jog tai yra išskirtinės meninės vertės kūrinys su gerai išlikusia profesionalia autentiška tapyba, puikiai atstovaujantis XIX a. vid. kamerinio portreto tipui, išpopuliarintam Vilniaus meno mokyklos atstovų XIX a. I p. [5]. Tokio tipo portretuose buvo vengiama reprezentatyvumo ir išryškinami stiprios asmenybės bruožai [6].

Prieš teikiant šį projektą, paveikslą taip pat apžiūrėjo nemažai patyrusių dailės istorikų, įvardijusių skirtingas galimų šio kūrinio autorių pavardes ar, tiksliau, galimų autorių ratą, bet drąsiai priskirti portretą vienam ar kitam konkrečiam tapytojui nė vienas nesiryžo. Specialistai akcentavo, kad tai aukšto meninio lygio kūrinys, nurodė autoriaus profesionalumą, akademišką ir realistišką portreto tapybą ir tai, jog portretuojamosios šukuosena, galvos apdangalas ir drabužiai yra itin būdingi XIX a. vid. Lietuvos moterų bajorių aprangai, o pats portretas labai tipingas to meto Lietuvos portretinei tapybai.

Paveikslas „Nežinoma bajorė iš Tvirbutų giminės su koralų vėriniu“ muziejaus Aristavos dvare. I. Dringelytės nuotraukos

Neseniai iš vienos Tvirbutų giminės palikuonės buvo gauta įdomi informacija [7]: pateikėja nurodė, jog pati M. Matušakaitė jai yra pasakojusi, kad portrete vaizduojama moteris yra iš Tvirbutų giminės, užauginusi jos močiutę Mariją Tvirbutaitę-Jakimavičienę (1865–1936). Tokia informacija iš dalies patvirtino spėjimą, jog portretuojamoji galėjo buvo kuri nors iš M. Matušakaitės prosenelio A. A. Tvirbuto seserų, kurios, atrodo, buvo netekėjusios [8] ir iš tiesų galėjo padėti auginti brolio dukrą.

Kitas tos pačios pateikėjos liudijimas: M. Matušakaitė manė (spėjo, turėjo žinių?), jog portretas galėjo būti nutapytas kažkurio iš Kanuto Rusecko [9] mokinių. Aptariant galimus portreto autorius, kolegų dailės istorikų žvilgsniai taip pat krypo į vieną iš K. Rusecko mokinių – Joną Zenkevičių [10]. Tačiau tai tik spėjimai, kuriems reikia svarių įrodymų. Šiuo metu jų trūksta, nes paveikslas nesignuotas, o fizikiniai tyrimai daugiau informacijos neatskleidė.

Atlikti visi fizikiniai paveikslo tyrimai [11] parodė tik nežymius tapybos pataisymus, nerasta pertapymų, o šiek tiek pabalusios, sumatavusios portreto vietos (drabužio sritis ir plaukai) atsirado dėl esamo lako sluoksnio pažeidimo. Paveikslo paviršių dengia krakeliūros – smulkus natūralaus senėjimo dažų, lako ir grunto įskilimų tinklas.

Šiuo metu „Nežinomos bajorės iš Tvirbutų giminės su koralų vėriniu“ portretas jau eksponuojamas muziejaus Aristavos dvare tarp kitų su dr. M. Matušakaite ir bajorų Tvirbutų-Jakimavičių gimine susijusių eksponatų.

Paveikslas „Nežinoma bajorė iš Tvirbutų giminės su koralų vėriniu“ muziejaus Aristavos dvare. I. Dringelytės nuotrauka

Projekto vadovė, menotyrininkė Ina Dringelytė

Literatūra:

  1. Kampų-Motiejūnų bajorkaimis – buvęs smulkiųjų bajorų kaimas Kėdainių r., Kunionių apyl., istoriniuose šaltiniuose minimas nuo 1690 m., oficialiai panaikintas 1968 m., o jo teritorija priskirta Kampų I kaimui.
  2. Tvirbutų genealogija, sud. Josef Twirbutt, New York, antrasis leidimas, 2007, p. 14–15.
  3. Ten pat, p. 14–15.
  4. Ten pat, p. 15.
  5. Dr. L. Birškytė-Klimienė, Paveikslo „Nežinoma bajorė iš Tvirbutų giminės su koralų vėriniu“ ekspertizė, 2025-09-26, p. 1.
  6. Ten pat, p. 1.
  7. Informaciją I. Dringelytei perdavė kaunietė Aušra Dambravičiūtė, 2000 m. muziejui dovanojusi savo šeimos (Tvirbutų-Jakimavičių) tekstilės rinkinį.
  8. Genealoginiame medyje nenurodytos trijų seserų Tvirbutaičių vyrų pavardės – arba jos buvo netekėjusios, arba nėra išlikusių archyvinių duomenų, nes prie kitų to laikmečio šeimos atstovių tokia informacija pateikiama. Tvirbutų genealogija, p. 14.
  9. Kanutas Ruseckas (1800–1860) – vienas ryškiausių XIX a. lietuvių dailininkų, tapytojas.
  10. Jonas Zenkevičius (1821–1888) – profesionalus Lietuvos tapytojas, baigęs Peterburgo dailės akademiją.
  11. Projekto priedas 5.4. Paveikslo „Nežinoma bajorė iš Tvirbutų giminės su koralų vėriniu“ fizikiniai tyrimai.