EKSPONATO BYLA: STEVENGRAFAI

Stevengrafai – miniatiūriniai austiniai stebuklai Lietuvos etnografijos muziejuje, sukurti XIX a. pab. Koventryje, Anglijoje.

Prieš Jūsų akis – du maži įrėminti paveikslėliai – „Ecce Homo“ (lot. „Štai žmogus“) ir „Švč. Mergelė Marija su Vaikeliu Jėzumi“, muziejaus įgyti prieš 57 metus.

Jų vaizdinės dalys iš tiesų labai mažos – 10×6 cm. Sunku patikėti, bet jie išausti! Taip taip, jie ne siuvinėti, o austi!

Pirminiame jų priėmime buvo nurodyta, kad paveikslėlius XX a. pr. neva išaudė Pažaislio vienuolyno vienuolė ir kad jie kabėjo Papartėlių dvare (tikriausiai kalbama apie Papartėlių dvarą, istoriniuose šaltiniuose nurodomą Kaišiadorių r., netoli Palomenės ir Žaslių gyvenviečių, priklausiusį bajorų Zaleskių giminei). Tačiau žiūrint į labai profesionalų, smulkų ir tikslų audimą, buvo sunku patikėti, kad tai galėjo padaryti ne profesionalas. Gal prieš 10 metų, aprašydama šiuos paveikslėlius pažymėjau, kad tai greičiau atvežtiniai kūriniai iš V. Europos. Ir neklydau. Tai – stevengrafai (stevengraphs), išausti Koventryje, Anglijoje XIX a. 9–10 deš.

O kodėl šie miniatiūriniai austi paveikslėliai vadinami stevengrafais?

Stevengrafų atsiradimo istorija susijusi su itin išradingu ir gabiu audėju, radusiu išeitį kaip išgyventi tekstilės verslui po Prancūzijos ir Anglijos 1860 m. sudarytos Kobdeno ir Chevalierio (Cobden–Chevalier) laisvosios prekybos sutarties, kuomet abi šalys panaikino arba labai sumažino muitus įvairioms prekėms, o Anglijos rinką užplūdo žymiai pigesni prancūziško šilko gaminiai, visai sužlugdę vietos audimo pramonę.

Šis gabus audėjas Tomas Stevensas (Thomas Stevens, 1828–1888) gimė Foleshile, netoli Koventrio, septynių vaikų šeimoje. Tuo metu didžioji dalis Foleshilo gyventojų vertėsi šilko gaminių – ypač puošnių kaspinų audimu. Dar būdamas jaunuolis, T. Stevensas išmoko šilko juostų audimo amato ir 1854 m. įkūrė nuosavą audimo verslą Koventryje. Pirmieji jo gaminiai taip pat buvo šilko kaspinai, bet, kaip jau minėta, priėmus įstatymą, panaikinusį draudimą į Angliją importuoti užsienietišką šilką, šimtametę Anglijos tekstilės pramonę ištiko didžiulė krizė – užsidarinėjo tekstilės fabrikai, daugėjo bedarbių ir emigrantų, išvykstančių į JAV. Tūkstančiai Koventrio darbininkų taip pat liko be darbo, o pramonei teko persiorienti nuo šilko audimo prie medvilnės gaminių.

30-metis T. Stevensas, kaip ir kiti tekstilės gamintojai, susidūrė su rimta krize ir pasirinkimu: arba nutraukti savo veiklą, arba sugalvoti kažką visai naujo. Tai jis ir padarė – jau turėdamas nemažai patirties su žakardo staklių veikimu ir žakardo audimo technologija, jis sugalvojo modifikuoti programuojamas žakardo stakles šilko paveikslėlių-miniatiūrų audimui. Gamyba prasidėjo 1862 m. nuo 4 skirtingų dizainų šilkinių knygų skirtukų, o XIX a. 8-to deš. pab. jau buvo užpatentuota ir gaminama apie 900 skirtingų dizainų šių austų šilko miniatiūrų. T. Stevenso gaminiai sulaukė didelės sėkmės – dėl savo kokybės, dizaino ir jo įvairovės, o taip pat dėl plačiam vartotojų ratui prieinamų kainų.

Kadangi verslas sekėsi, T. Stevensas įsigijo dar dvi gamyklas Koventryje ir užpatentavo prekės ženklą – savo gaminius pavadino stevengrafais (stevengraphs), taip juos susiedamas su savo pavarde. Pirmą kartą šis pavadinimas paminėtas 1876 m. [1] ant T. Stevenso pagamintų knygų skirtukų etikečių. Pradėjęs dalyvauti tarptautinėse parodose Amerikoje, Prancūzijoje, Olandijoje, pelnė daugybę apdovanojimų už savo produkciją, audimo pramonės išradimus ir patobulinimus – pvz., už daugiaspalviškumą (net iki 10 spalvų miniatiūrose), būdingą tik T. Stevenso gaminiams.

XIX a. 8-to deš. pab. T. Stevensas persikėlė į Londoną ir vis plėtė savo produkcijos įvairovę – stevengrafus pradėjo gaminti įvairių temų serijomis kaip atvirukus ir rėminti kaip paveikslus. Tarp jų – karališkosios šeimos narių, politikų, sporto žvaigždžių, karvedžių portretai, sporto varžybų, pastatų ir transporto priemonių vaizdai, istoriniai siužetai, perteikę vėlyvojo Viktorijos laikotarpio dvasią.

Nors iš pradžių terminas stevengraph reiškė tik T. Stevenso gaminius, vėliau jis tapo bendriniu pavadinimu, taikomu ir kitiems austiems šilko dirbiniams. Tačiau dailės istorikai ir kolekcininkai stevengraph terminą taiko išskirtinai tik T. Stevenso austiems šilkiniams gaminiams, tuo pabrėždami išskirtinę jų kokybę ir vertę.

Didžiausias „Stevens“ konkurentas Anglijoje buvo kita Koventrio įmonė – „W. H. Grant & Co.“, kurios įkūrėjas Viljamas Henris Grantas buvo paties T. Stevenso mokinys. Sekėjų netrūko ne tik Koventryje, bet ir kitose Europos šalyse, kur XIX a. pab. atsirado dešimtys „Stevens“ produkciją kopijuojančių konkurentų.

Kas jungė visus stevengraph gaminius (taip pat ir jų sekėjų produkciją)? Svarbiausia tai, kad jie visi buvo pagaminti masiniu būdu, naudojant žakardo stakles [2], kurių dėka buvo galima masiškai austi itin sudėtingus, daugiaspalvius paveikslėlius. Didelėse tarptautinėse parodose T. Stevensas netgi demonstruodavo nedidelių kilnojamų žakardo staklių veikimą, leisdamas sužavėtiems lankytojams „gyvai“ stebėti suvenyrų gamybos procesą.

Po T. Stevenso mirties jo verslą paveldėjo ir tęsė du jo sūnūs, tačiau šilko miniatiūrų populiarumas po truputį mažėjo, o verslas traukėsi. Antrojo pasaulinio karo metais „Stevens“ fabriką Koventryje subombardavo vokiečių aviacija. Manyta, kad buvo sunaikinta ir visa stevengraph gaminių dokumentacija. Vėliau paaiškėjo, kad T. Stevenso giminaitis išsaugojo vieną iš produkcijos pavyzdžių albumų. Šis albumas buvo perduotas Koventrio Herberto meno galerijai ir muziejui (Herbert Art Gallery & Museum), kur saugomas ne tik jis, bet ir didžiausia stevengraphs miniatiūrų kolekcija, jų gamybos pavyzdžiai, užsakymų knygos ir senosios audimo staklės.

Autentiški XIX a. T. Stevenso stevengrafai taip pat saugomi Viktorijos ir Alberto muziejuje (Victoria and Albert Museum) Londone.

Stevengrafais domėtis vėl pradėta XX a. 6–8 deš., jie tapo kolekcininkų ieškomais gaminiais, daugiausia Anglijoje ir JAV. Buvo gaminamos jų kopijos (nenaudojant gryno šilko) ir net panaudojant šiuolaikines spausdinimo technologijas – atspausdinant tikroviškai atrodantį „siūlų“ vaizdą.

Šiuo metu, siekiant nustatyti senųjų stevengrafų vertę, yra naudojami klasifikatoriai, o taip pat specializuoti leidiniai. Kolekcininkai daugiausia naudojasi garsaus tyrinėtojo Džefrio Godeno (Geoffrey Godden) ir Ostino Spreiko (Austin Sprake) knygomis. Stevengrafų vertę šiandien sudaro jų autentiškumas, fizinė būklė, originalus įrėminimas ir retumas rinkoje.

Knyga „Tomo Stevenso šilko paveikslai“, parašyta amerikiečių autorės ir kolekcininkės V. Sinkler LeVan Beiker (W. Sinclair LeVan Baker) 1957 m., yra bene išsamiausia knyga apie garsųjį XIX a. Koventrio šilko audėją T. Stevensą ir jo indėlį į šilko audimo meną.

Apie T. Stevensą 1960 m. yra rašiusi ir jo dukterėčia Madlena Simpson:

https://www.stevengraphs.com/ts-biography/

Pagrindinė duomenų bazė, leidžianti visiems besidomintiems susipažinti su Britų imperijos Viktorijos epochos šilko gaminiais, yra prieinama internete nuo 1999 m. ir nuolat pildoma:

https://www.stevengraph-silks.com/victoriansilk/index.html

https://www.stevengraph-silks.com/index.html

Vertingos informacijos suteikia specializuotas T. Stevenso gaminiams skirtas kolekcininkų puslapis:

https://www.stevengraphs.com/

Lietuvos kultūrinėje spaudoje nepavyko rasti jokios platesnės medžiagos, kurioje būtų rašoma apie T. Stevensą ar jo kūrybą – garsiuosius stevengrafus, todėl netikėtai maloniai nustebino šių metų pradžioje periodinėje spaudoje – laikraštyje „Trakų žemė“ (Nr. 4, p. 6) pasirodęs nedidelis istoriko Virgilijaus Poviliūno, ilgamečio Trakų istorijos muziejaus direktoriaus, tekstas „Stevengrafai“, kviečiantis susipažinti su Trakuose esančioje meno galerijoje-antikvariate „Kiemelis“ pristatomais originaliais stevengrafais.

Ir pabaigai – apie Lietuvos etnografijos muziejuje nuo 1969 m. saugomus stevengrafus – „Ecce Homo“ (lot. „Štai žmogus“) ir „Švč. Mergelė Marija su Vaikeliu Jėzumi“.

„Ecce Homo“ – tai Poncijaus Piloto, Romos vietininko Judėjoje žodžiai, pasakyti miniai, rodant į nuplaktą, pasityčiojant erškėčių vainiku kaip karūna vainikuotą ir raudonu apsiaustu apgaubtą Kristų. Tema menininkų vaizduojama skirtingai – išplėstai, rodant visą veiksmą arba lakoniškai, vaizduojant tik Kristaus figūrą ar tik jo galvą iš arti, akcentuojant jo veidą, žvilgsnį ir kančią. Šis Ecce homo variantas yra būtent toks.

Šio stevengrafo „Ecce Homo“ pirmavaizdžio autorius – baroko laikotarpio italų tapytojas, Bolonijos tapybos mokyklos atstovas Gvidas Renis (Guido Reni, 1575–1642).

Austiniame T. Stevenso variante yra sukurtos papildomos dekoratyvios detalės ir akcentuotos kontrastingos spalvos: ryški šaltos geltonos spalvos „aštrių“ spindulių aureolė aplink Jėzaus galvą, aklinas juodas fonas, ryškiaspalvė raudonai geltonų spalvų augaliniu dekoru padengta foninė arka ir apatinė juosta, primenanti XIX a. pab. liturginių drabužių apdailos juosteles.

Stevengrafe „Švč. Mergelė Marija su Vaikeliu Jėzumi“ 3/4 figūros vaizduojama Švč. Mergelė Marija, ant dešinės rankos laikanti ir kaire ranka prie savęs glaudžianti vaikelį Jėzų.

Paveikslėlis, nors skiriasi figūrų pozos, aprangos ir spalvinė gama, vis dėlto kelia tam tikras asociacijas su Rafaelio „Siksto madona“ – gali būti, kad stevengrafo dizaino kūrėjas iš tiesų laisvai improvizavo šio paveikslo tema, sukurdamas kuklią ir jaukią Marijos su Vaikeliu kompoziciją.

Paveikslėliai įrėminti profesionaliai, bet nebrangiai: iš medinės lakuotos rėmjuostės pagamintuose rėmeliuose, o blukūs (ar išblukę) žalsvai pilkšvi pasportai viršuje iškirpti elipsinės arkos forma. Iškirpimo krašteliai dekoruoti auksine spalva. Tokia pasporto spalva ir toks jo iškirpimas yra tipingi ir panaudoti daugybėje stevengrafų, ypatingai portretų serijose.

Abu muziejuje saugomi stevengrafai yra įtraukti į pagrindinę internetinę Viktorijos epochos šilko gaminių duomenų bazę, kur taip pat pateikiami Džefrio Godeno ir Ostino Spreiko pastebėjimai ir pastabos apie abi šio dizaino austas miniatiūras ir buvusius jų spalvinius ir įrėminimo variantus Anglijoje ir Vokietijoje:

https://www.stevengraph-silks.com/victoriansilk/index.html

https://www.stevengraph-silks.com/index.html

https://www.stevengraph-silks.com/stevens/portraits/so228.html

https://www.stevengraph-silks.com/stevens/portraits/so380.html

https://www.stevengraph-silks.com/stevens/portraits/so381.html