Naujienos

Mitologiniai dubenėtieji akmenys mena senuosius pagoniškus laikus. Baltų kraštuose jie tapo šventais neolito ir bronzos amžiuje. Tikima, kad to meto žmonės prie šių akmenų meldėsi, garbino dievus, rinko stebuklingą gydomąjį lietaus vandenį ir kūreno šventąją ugnį.

Muziejuje turime įdomų nekilnojamojo kultūros paveldo objektą, pastatą-eksponatą, kuris jau du kartus (o gal ir daugiau?) perkeltas vis į kitą vietą. Dabar jis stovi prie Aristavėlės dvaro ir oriai atstovauja reprezentacinį dvaro pastatą – lobyną.

Liepos 29 d. LLBM Miestelyje, Urmininko name atidaroma paroda „Antras gyvenimas: tvarumas vakar, šiandien, rytoj“. Jos rengėjai – Lietuvos liaudies buities muziejus ir Kauno technologijos universiteto Dizaino centras. Data pasirinkta neatsitiktinai – tai susimąstyti kviečianti Žemės pereikvojimo diena, kuri rodo, kokios svarbios šiandien yra ekologijos problemos.

Jau prisiragavome šviežio medaus – su varškės sūriu, agurkais, pasigardinome rytinę kavą. O kaipgi atrodė seniausi medsukiai?

Oninės – ne tik Onų ir Onučių varduvės, bet ir derliaus prinokimo šventė dar kitaip vadinama Nokiu ar Sirpstu. Seniau tokiu laiku jau būdavo baigiami patys sunkiausi vasaros darbai. Tai metas, kai naujas derlius pakeičia senąjį, miškuose prisirpsta avietės, soduose – vyšnios, o laukuose – rugiai. Šią dieną buvo kepama šviežia duona, tad žmonės sakydavo – „Šv. Ona – duonos ponia“.